- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-22
- Bylos Nr.
- A-502-4-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės tarybos
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje
- Kategorijos
- 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
atsakovo atstovei K. S.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje prašymą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba; atsakovas; apeliantas) 2004 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-186 patvirtino Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (toliau – ir Reglamentas). 2007 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimu Nr. T-201 buvo naujai išdėstytas Reglamento 28 punktas bei Reglamentas papildytas XV1 skyriumi „Kolegija“ (153¹-153²² punktais). Šis Tarybos sprendimas 2007 m. gegužės 16 d. buvo paskelbtas dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė ištirti, ar Reglamento 28 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog Taryba savo veiklą tarp posėdžių tęsia Kolegijoje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 daliai, bei ar Reglamento 153⁶ punktas neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 daliai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Reglamento 28 punkte nustatyta, jog Tarybos veikla tarp Tarybos posėdžių tęsiama Komitetuose, Kolegijoje ir tarybos nariams bendraujant su rinkėjais, o Reglamento 153⁶ punkte įtvirtinta nuostata, kad Kolegija, nepažeisdama kitų savivaldybės institucijų kompetencijos, gali svarstyti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus dėl detaliųjų planų tvirtinimo supaprastinta tvarka, taip pat dėl savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų skyrimo, Tarybos sprendimų projektus dėl detaliųjų planų tvirtinimo ir kitus klausimus; šiais klausimais Kolegija priima rekomendacinius nutarimus. Pareiškėjas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 dalis aiškiai numato, kad savivaldybės tarybos veikla tarp tarybos posėdžių tęsiama savivaldybės tarybos komitetuose bei tarybos nariams bendraujant su rinkėjais, o, pagal minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, savivaldybės tarybos kolegija, tarybos pavedimu, gali vykdyti tik šio įstatymo 17 straipsnio 15, 19 ir 20 punktuose nustatytus savivaldybės tarybos įgaliojimus. Tokios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos reiškia, kad Reglamentas turi detalizuoti Kolegijos veiklos organizavimą, bet ne plėsti įstatyme apibrėžtą kompetenciją ir negali keisti Kolegijos statuso, prilygindamas Kolegiją komitetams. Pareiškėjas nurodė, kad viešojoje teisėje galima tai, kas tiesiogiai nurodyta įstatymuose, o kas nenurodyta – draudžiama atlikti. Todėl Kolegija negali svarstyti kitokių klausimų, nei nurodyta Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, taigi ir priimti jokių kitokių sprendimų ar rekomendacinių nutarimų.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo prašymu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 punktą, savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Įstatymų leidėjas savivaldybės tarybai, kaip kolegialiai institucijai, suteikė diskrecijos teisę nusistatyti savivaldybės tarybos kolegijos darbo tvarką. Atsakovas nurodė, kad Reglamento 153⁶ punkto nuostatos yra grindžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsniu, kurie nustato viešumo ir teisėtų visos bendruomenės interesų prioriteto principus. Reglamento 153²¹ punktas numato, kad Kolegijos posėdžiai yra atviri. Reglamento 153⁶ punkte nurodyti Kolegijos svarstytini klausimai yra susiję su savivaldybės vykdomomis funkcijomis. Reglamento 153⁶ punktas nesuteikia Kolegijai jokių valdingų įgaliojimų, o tik nustato savivaldybės administravimo subjektų priimamų sprendimų projektų viešo svarstymo formą ir būdą. Kolegija gali turėti tik patariamosios institucijos statusą, todėl Reglamento 153⁶ punkte ir numatyta, kad svarstomais klausimais Kolegija priima tik rekomendacinius nutarimus.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies. Teismas pripažino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr.T-186 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ 153⁶ punktą prieštaraujančiu Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 daliai ir nusprendė šį punktą laikyti panaikintu. Teismas pripažino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr.T-186 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ 28 punktą teisėtu ir prašymo dalį dėl šio punkto panaikinimo atmetė. Teismas taip pat nusprendė paskelbti savo sprendimą leidinyje „Valstybės žinios“ ir dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“.
Teismas, vertindamas Reglamento 153⁶ punkto atitiktį Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 daliai, nurodė, kad Reglamento 153⁶ punkte nustatyta: „Kolegija, nepažeisdama kitų savivaldybės institucijų kompetencijos, gali svarstyti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus dėl detaliųjų planų tvirtinimo supaprastinta tvarka, taip pat dėl savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų skyrimo, Tarybos sprendimų projektus dėl detaliųjų planų tvirtinimo ir kitus klausimus. Šiais klausimais Kolegija priima rekomendacinius nutarimus“. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš savivaldybės tarybos narių gali sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją ir nustatyti jos narių skaičių. Savivaldybės taryba gali pavesti kolegijai vykdyti šio įstatymo 17 straipsnio 15, 19 ir 20 punktuose nustatytus savivaldybės tarybos įgaliojimus“. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 15, 19 ir 20 punktuose nustatyta tokia savivaldybės tarybos kompetencija: priimti sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo; mero siūlymu, spręsti dėl savivaldybės tarybos sekretoriato bei mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jei sekretoriatas nesudaromas) valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, nustatyti jų skaičių; kasmet nustatyti savivaldybės tarybos narių, valstybės tarnautojų mokymo prioritetus. Teismas nurodė, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Minėtas Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, savivaldybės tarybai savo įgaliojimų laikui nusprendus sudaryti vidinį struktūrinį padalinį - kolegiją, kolegijai gali būti perduotos (deleguotos) ne bet kurios, o tik įstatymu nustatytos savivaldybės tarybos funkcijos. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvaus pobūdžio ir negali būti aiškinama plečiamai. Nagrinėjamu atveju prašomu ištirti Reglamento 153⁶ punktu, pažeidžiant įstatymo viršenybės principą, nepagrįstai išplečiamos Tarybos struktūrinio padalinio – Kolegijos funkcijos.
Teismas, vertindamas Reglamento 28 punkto atitiktį Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 daliai, nurodė, kad pareiškėjas prašė ištirti, ar Reglamento 28 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog savivaldybės taryba savo veiklą tarp posėdžių tęsia Kolegijoje, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 daliai. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Savivaldybės tarybos veikla tarp tarybos posėdžių tęsiama savivaldybės tarybos komitetuose bei tarybos nariams bendraujant su rinkėjais“. Teismas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, savivaldybės tarybai savo įgaliojimų laikui nusprendus sudaryti vidinį struktūrinį padalinį - kolegiją, kolegijai gali būti perduotos įstatymu nustatytos savivaldybės tarybos funkcijos. Kolegijos darbo ir posėdžių organizavimo tvarką nustato savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Tokiu teisiniu reguliavimu nėra draudžiama arba paneigiama kolegijos veiklos galimybė tarp savivaldybės tarybos posėdžių. Todėl laikytina, kad Reglamento 28 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog Taryba savo veiklą tarp posėdžių tęsia Kolegijoje, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 daliai.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė pripažinti Reglamento 153⁶ punktą prieštaraujančiu Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 daliai, ir laikyti šį punktą panaikintu, ir pareiškėjo prašymo dalį dėl Reglamento 153⁶ punkto pripažinimo neteisėtu atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. T-201 153⁶ punktą, tačiau tokio punkto šiame sprendime nėra. Atsakovas nurodo, kad jis nesutinka su teismo motyvais dėl Reglamento 153⁶ punkto neteisėtumo. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog ginčijamu Reglamento punktu Kolegijai nėra suteikti jokie valdingi įgaliojimai, o Kolegijai suteikta teisė priimti tik rekomendacinius nutarimus. Tuo tarpu imperatyviosios įstatymo normos nustato ir riboja tik savivaldybės institucijų įgaliojimus priimti privalomus sprendimus. Taigi, ginčijamu Reglamento punktu Kolegijai nesuteikiama teisė priimti privalomus sprendimus ir tokiu būdu šis punktas negali būti laikomas prieštaraujančiu įstatymui. Atsakovas nurodo, kad Reglamento 153⁶ punkte nurodyti Kolegijos svarstytini klausimai yra susiję išimtinai su savivaldos funkcijų įgyvendinimu. Reglamento 153⁶ punktas nesuteikia Kolegijai jokių valdingų įgaliojimų, o tik nustato savivaldybės administravimo subjektų priimamų sprendimų projektų viešo svarstymo formą ir būdą. Administracinius teisės aktus, kurie yra privalomi savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams, svarstytais klausimais priima įgaliotos savivaldybės institucijos. Taigi, Taryba, įgyvendindama Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę, šiuo atveju pasirinko tam tikrų savivaldai didelę reikšmę turinčių klausimų svarstymo būdą, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintus principus, neleistinai nurodydamas savivaldos vidaus veiklos formas. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog iki teismo posėdžio dienos jau buvo įvykę 14 Kolegijos posėdžių, kuriuose buvo svarstyti 462 klausimai, o Vyriausybės atstovas nesikreipė nei į savivaldybę, nei į teismą dėl kokių nors Kolegijos neteisėtų aktų ar vėliau priimtų įgaliotų savivaldybės institucijų privalomų teisės aktų. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog Vyriausybės atstovas neskundė kaip prieštaraujančių įstatymui kitų Tarybos sprendimų, kuriais buvo nustatyta Kolegijos teisė svarstyti klausimus, nenustatytus Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnyje. Atsakovas nurodo, kad savivaldybės tarybai yra suteikta teisė nustatyti savivaldybės tarybos veiklos reglamente kitas savivaldybės tarybos veiklos formas, kurios nenumatytos įstatyme (Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnis). Įstatymas nenumato galimybės savivaldybės tarybai steigti vidinius struktūrinius padalinius, todėl savivaldybės tarybos kolegija nelaikytina vidiniu struktūriniu tarybos padaliniu. Kolegija laikytina patariamąja institucija, kuriai, siekiant realizuoti savivaldybės interesus, savivaldybės taryba paveda svarstyti tam tikrus klausimus ir priimti rekomendacinius nutarimus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo ištaisyti pirmosios instancijos teismo sprendime esantį rašymo apsirikimą ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti: „pripažinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. T-186 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ 11 punktu patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 153⁶ punktą prieštaraujančiu Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 daliai ir laikyti jį panaikintu“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. T-201 153⁶ punktą, kurio šiame sprendime nėra, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės. Teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotėje tiesiog yra rašymo apsirikimas, kuris gali būti ištaisytas. Pareiškėjas nurodo, kad jis sutinka su teismo nuomone, kad savivaldybės tarybos kolegijai gali būti perduotos ne bet kurios, o tik įstatymu nustatytos savivaldybės tarybos funkcijos. Net ir įstatyme nenumatytų klausimų perdavimas tik svarstyti savivaldybės tarybos kolegijai bei suteikimas jai teisės priimti dėl tokių klausimų tik rekomendacinius nutarimus laikytinas Vietos savivaldos įstatymo pažeidimu. Tokių papildomų procedūrų numatymu yra nepagrįstai kišamasi į teisės aktais konkrečiai reglamentuotą kitų savivaldybės institucijų veiklą, priimant sprendimus, ir tuo iš esmės yra įtvirtinamas biurokratizmas, t. y. nustatomos nereikalingos formalios procedūros, sudarančios sąlygas vilkinti klausimų sprendimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis, kaip Vyriausybės atstovas, šioje byloje teisėtai naudojasi Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo, jei tokio akto teisėtumas jam kelia abejonių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinė byla stabdytina.
Nagrinėjant prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą šiuo atveju turi būti vertinama Reglamento 153⁶ punkto atitiktis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 daliai. Dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies paduotas apeliacinis skundas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 4 daliai. Teismui kilo abejonė, kad savivaldybės tarybos kolegija nėra įstatymu numatyta savivaldybės vykdomoji institucija, nėra savivaldybės tarybos atskaitingas vykdomasis organas, kuriam taryba gali perduoti teisę priimti tam tikrus sprendimus. Konstitucinio Teismo išvada dėl Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies konstitucingumo turės tiesioginę reikšmę šios bylos baigčiai, todėl administracinė bylą stabdytina kol bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais , teisėjų kolegija
nutaria:
Administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimo sustabdyti iki Konstitucinis Teismas priims sprendimą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 6 d. kreipimąsi ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 4 daliai.
Nutartis neskundžiama.