Utenos apylinkės teismo sprendimas

procesinio dokumento kategorija 11.9.10.7.;15.3.2.;18.4.;116.4.

VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 10 d.

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas, sekretoriaujant Ritai Kozlovienei, dalyvaujant vertėjai Janinai Damanskienei, ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo atstovui advokato padėjėjai Birutei Krapavickaitei, atsakovo valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini) atstovei Genovaitei Miškinytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėję ieškovo ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo,-

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Terminą ieškiniui paduoti praleido dėl nežinojimo, nes kreipėsi į teisininkus, o jie užtikrino, kad viskas bus paduota laiku. Dėl to prašo terminą ieškiniui paduoti atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas V. K. pas atsakovą iki atleidimo dirbo Eksploatacijos nutraukimo direkcijoje– išmontavimo ir dezaktyvacijos tarnybos išmontavimo skyriuje, šiluminės mechaninės įrangos išmontavimo poskyryje šiluminės mechaninės įrangos išmontavimo bare Nr. reaktorių ir turbinų įrangos remonto šaltkalviu. (b.l. 30-43)

2009m. gruodžio 16d. V. K. atsakovo įmonėje nusipirko 4300 kg. metalo laužo ( b.l. 53-55)kaip paaiškino ieškovas šis metalo laužas ir buvo tekinimo staklės.

2010m. vasario 12d. remiantis atsakovo darbuotojo pranešimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl krovinio iš 120/1 pastato išvežimo į įrangos bazę, pagal materialinį leidimą Nr. , tvarkos, nes krovinys į įrangos bazę nepateko. (b.l. 57)

2010m. vasario 12d. VĮ IAE personalo ir fizinės saugos direktoriaus įsakymu Nr. ieškovas V. K. nušalintas nuo pareigų vykdymo iki tarnybinio tyrimo pabaigos, išsaugant darbo užmokestį (b.l. 43)

Remiantis pranešimu (b.l. 57) atsakovas pradėjo tarnybinį tyrimą, kurį 2010m. kovo 10d. baigęs nustatė, kad V. K. pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi kadangi turėjo teisę įmonės vardu užsakyti darbui reikalingas transporto priemones 2010m. vasario 10d. pateikęs paraišką sunkvežimiui ir kranui 2010m. vasario 12d. iš IAE teritorijos išvežė namus tekinimo stakles, kuruos buvo išvežtos kaip metalo laužas.(b.l.5-11)

Atsakovas 2010m. kovo 16d. raštu pareikalavo ieškovą pasiaiškinti dėl materialinių vertybių išvežimo (b.l.44)

Ieškovas 2010m. kovo 19 atsakovui nepateikęs paaiškinimo užpildė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru, (b.l. 45) bei atlikti perskaičiavimus grąžinant jam 1290lt ir išskaičiuojant 1376,37Lt už transporto panaudojimą (b.l. 46)

Ieškovas atleistas 2010m. kovo 19d. DK 127 str. 1d. pagrindu (b.l. 40)

2010m. kovo 22d. pareiškimu, kurį atsakovas gavo 2010m. kovo 24d. ieškovas savo prašymą atleisti jį iš darbo, atšaukė ( b.l. 63)

2010m. kovo 30 d. atsakovas pripažino savo 2010m. kovo 19d. įsakymą, kuriuo ieškovas buvo atleistas vadovaujantis 127 str. 1d. pagrindu, negaliojantį ir su ieškovu darbo teisinius santykius nutraukė nuo 2010m. kovo 30d. vadovaudamasis DK 136 str. 3d. 2p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pasireiškusį pasinaudojimu pareigomis dėl asmeninių paskatų. (b.l. 64-66)

Ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą neturtinės žalos atlyginimo teisme gautas 2010m. birželio 22d. (b.l. 1). Ieškovas atnaujinti terminą ieškiniui paduoti prašė 2011m. balandžio 07d. .

Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. K.-ieškovas, turėjo darbdavio-atsakovo suteiktus įgaliojimus jo vardu organizuoti transporto darbą ( b.l. 47-50)

Turėdamas tokius įgaliojimus, 2010 m. vasario 10 d., atsakovo vardu užsakė kraną ir sunkvežimį (b.l. 51-52) kuriais pasinaudodamas iš atsakovo teritorijos į savo namų kiemą išvežė dar 2009 m. gruodžio 16 d. nupirktas kaip metalo laužą metalo tekinimo stakles ( b.l. 58).

Iš UAB Visagino transporto centras pažymos matyti, kad transporto priemonės MAZ 53366, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią vairuoja vairuotojas I. Š., ir KS 3579, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią vairuoja A. K., iš garažo išvyko 7:30 val. sugrįžo 16:00 val. Paslaugos įkainotos 1376,37 Lt. kelionės lapus atžymėjo V.K. ( b.l. 59-62).

V. K. už transporto paslaugas sumokėjo 2010m. vasario 12d. ir tik 401,94 Lt (b.l.12-15)

Liudytojas I. Š. paaiškino, kad 2010m. vasario 11d. jam buvo nurodyta vykti į AE išmontavimo cechą. Apie 8 val. ceche jam pakrovė metalo tekinimo stakles ir kartu su V. K. nuvažiavo prie įrangos bazės. Į įrangos bazę užvažiavęs nebuvo nes K. jam liepė palaukti prie administracijos pastato. Po kelių minučių K. nurodė važiuoti į B. kaimą Zarasų rajone, kur jis išsikrovė stakles. Apie 13 valandą jis jau buvo garaže nes į AE negrįžo.

Liudytojas A. K. paaiškino kad 2010m. vasario 11d. apie 9 val. jam paskambino K. ir nurodė važiuoti į B. km. kur iš sunkvežimio iškrovė metalo tekinimo stakles darbas užtruko apie 1,5 valandos. Iškrovus stakles sugrįžo į autoūkį. Kelionės lapą atžymėjo už visą dieną V. K..

Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda ( DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas ( DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas ( DK 234, 235 straipsniai) arba atitinkama kita pražanga, jeigu įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose yra nustatyta, kad drausminė atsakomybė taikoma ir už kitas atitinkamas pražangas ( DK 227 straipsnio 2 dalis, 236 straipsnis). Darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės ( DK 234 straipsnis). DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų ( DK 35 straipsnis). Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas reglamentuojamas DK 235 straipsnyje, kurio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka, o 2 dalyje nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis.

Tokiu būdu nustatyta, kad V. K. pasinaudodamas savo teise įmonės vardu užsakyti transportą iš kitos įmonės, savo asmeniniu tikslu, siekdamas atsivežti metalo tekinimo stakles, 2010m. vasario 10d., iš anksto nesumokėjęs už pakrovimo iškrovimo ir pervežimo paslaugą UAB „pavadinimas“ užsakė kraną ir sunkvežimį, kurių pagalba iš VĮ IAER teritorijos į jo sodybą esančią Zarasų rajone B. km. buvo pervežtos metalo tekinimo staklės. Maža to ieškovas atžymėjo transporto priemonių kelionės lapus už visą darbo dieną, dėl ko atsakovui realiai buvo padaryta 1376,37 lt žala. t.y. pasinaudojo pareigomis dėl asmeninių paskatų.

Atsižvelgiant į atsakovo kaip juridinio asmens specifiką, kuris yra valstybės svarbos branduolinės energetikos objektas, kurio darbuotojams keliami padidinti reikalavimai, susiję su objekto sauga, darbdavys teisingai įvertino ieškovo veiksmus ir priėmė teisinga sprendimą taikyti griežčiausią drausminės atsakomybės priemonę –atleidimą iš darbo. Ieškovas ginčija ir drausminės nuobaudos skyrimo savalaikiškumą, nurodydamas, kad drausminė nuobauda jam turėjo būti paskirta per mėnesį laiko nuo 2010m. vasario 12d. t.y. nuo dienos, kada darbdavys jį nušalino nuo darbo. DK 241 straipsnyje, kuris reglamentuoja drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, yra nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuojau pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo.

Ieškovas savo teiginius dėl praleisto termino nuobaudai skirti motyvuoja tuo, kad atsakovas jau 2010m. vasario 12 d., kada jis buvo nušalintas nuo pareigų, žinojo apie padaryta darbo drausmės pažeidimą.

Tačiau analizuojant įsakymą dėl nušalinimo nuo pareigų vykdymo matyti, jog darbdavys V. K. nušalinęs nuo pareigų vykdymo paliko darbo užmokestį. Iš to akivaizdu, kad atsakovui 2010m. vasario 12d. nebuvo aišku ar ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą dėl ko ir buvo atliktas tyrimas.

Atlikus tarnybinį įvykio patikrinimą, t.y. 2010m. kovo 10d., buvo nustatytas konkretus darbo drausmės pažeidimas ir būtent nuo šios dienos turėtų skaičiuotis drausminės nuobaudos skyrimo vieno mėnesio terminas. Atsakovui drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo paskirta 2010m. kovo 30d., t.y. nepraleidus įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino.

Nusprendus, kad atsakovas ieškovą atleido pagrįstai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala , todėl ieškovo reikalavimas dėl 3000Lt neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.

Paduodant ieškinį ieškovas teismo neprašė atstatyti ieškinio padavimo termino, tokį prašymą pateikė tik 2011m. balandžio 07 d., parengiamojo posėdžio metu.

Atsakovas, pateikdamas byloje atsiliepimą, kuris teisme gautas 2010m. liepos 14d. ir įteiktas ieškovui iki 2010m. rugpjūčio 17d. nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio padavimo terminą ir neprašė jo atstatyti (b.l. 27-29,67), todėl prašė ieškinį atmesti.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad ieškovo nurodyta priežastis, jog jis terminą praleido dėl nežinojimo, o Vilniuje esantys teisininkai, jam apie terminą nieko nesakę, nėra pateisinanti, kadangi ieškovas nepateikė jokių dokumentų . Ieškinio senatis– tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis– užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Tuo būdu ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Ieškinio senaties termino eigos pradžia yra teisės į ieškinį atsiradimo diena. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tai yra bendrosios nuostatos. Sprendžiant, ar ieškinio senaties terminas praleistas, turi būti nustatyta senaties termino eigos pradžia.

Ieškovas apie įsakymą dėl jo atleidimo sužinojo 2010m. kovo 30d. (b.l. 65) ir nuo šios dienos jam atsirado teisė kreiptis į teismą ir nuo šios dienos prasidėjo senaties termino eigos pradžia. DK 297 str. numatyta, kad darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo gavimo dienos turi teisė kreiptis į teismą. Dėl to ieškovui ieškinio padavimo terminas baigėsi 2010m. balandžio 30d.

Ieškovas atleistas iš darbo 2010m. kovo 30d.. Teismui ieškinį pateikė 2010m. birželio 22d., t.y. praleidęs vieno mėnesio ieškinio padavimo teismui terminą, vienu mėnesiu ir 22 dienomis.

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti ir jis taikytinas kai to prašo ginčo šalis( CK 1,131 str. 1d. 1.126 str. 2d.).).

Ieškovas paaiškino, kad apie ieškinio padavimo terminus nieko nežino. Vilniaus advokatai, kurių nei pavardžių nei buvimo vietos nurodyti negali, jam apie termino praleidimą nieko nesakė. Dėl šios priežasties ir prašo atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau ieškovas teismui ne tik kad nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi pas advokatus, tačiau net nenurodė kokie advokatai ir kur reziduojantys jį konsultavo.

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias nesvarbiomis yra palikta spręsti teismo diskrecijai. Teismas sprendžia, kad toks ieškovo termino praleidimo priežasčių argumentavimas nėra termino praleidimą pateisinanti priežastis.

Kita vertus ieškovas net gavęs atsakovo atsiliepimą kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį nesureagavo ir tik pradėjus bylą nagrinėti paprašė atstatyti praleistą terminą. Ieškinį atmetus vadovaujantis CPK 93, 88 str. iš ieškovo priteistinos išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą, kurias sudaro 15,7o Ltt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270str.

Nusprendžia:

Ieškovo V. K. ieškinio atsakovui Valstybinei įmonei Ignalinos atominė elektrinė netenkinti.

Iš V. K. į valstybės pajamas priteisti 15,70 Lt ( penkiolika litų 70 centų) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.