Kauno apylinkės teismo sprendimas

Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį ji buvo tinkamai informuota, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėjama atsakovės atstovei nedalyvaujant.

Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba AB „Lietuvos draudimas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra draudimo bendrovės klientė nuo 2008 m., su atsakove bendradarbiavo keliose draudimo rūšyse iki 2015 m. pradžios. 2009 m. su atsakove buvo sudaryta pirmoji draudimo sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti su draudimo bendrove vėluodavo sistemingai. Jis nuolat skambindavo atsakovės direktorei, primindavo, kad reikia susimokėti įmokas, nes kitaip nutruks draudimo sutartis, o tuo pačiu ir draudimo apsauga, kas vežėjui yra labai didelė rizika. Galima sakyti, kad su atsakovės atsiskaitymais buvo problemų nuo pat pirmųjų dienų, dažnai sutartys buvo performuodamos, daromi užskaitymai. Jei transporto priemonė eksploatuojama užsienyje, draudimo įmokos būdavo ženkliai didesnės, nei eksploatuojant Lietuvoje. Performuojant sutartis, susidarydavo permokos, kurios buvo užskaitomos kitoms draudimo sutartims. Atsakovė vėluodavo atsiskaityti ir už turto draudimo sutarčių apmokėjimą, tekdavo dažnai skambinti, raginti direktorę sumokėti įmokas. Su atsakove teko dažnai susirašinėti ir elektroniniu paštu. Elektroniniu paštu 2014-09-23 vyko susirašinėjimas dėl pinigų rezervo, kadangi sutartis buvo nutraukta. Tie pinigai, greičiausiai, buvo padengti kitoms sutartims. Dėl draudimo sutarčių maždaug iki 2014 m. vidurio tardavosi dažniausiais su atsakovės direktore, po to ji viską perdavė transporto vadybininkei M. B., su kuria bendradarbiavo toliau. Kiekvieną kartą sudarant draudimo sutartis, direktorei buvo pateikiamos draudimo taisyklės, tai viena iš draudikų darbo sudėtinių šalių. Lizingo bendrovių apie draudimo sutartis neinformuodavo, sutartyse nurodydavo jas kaip naudos gavėjus. Apie užskaitas atsakovė visada buvo informuojama, be atsakovės sutikimo nebuvo atliekami jokie užskaitymai. Pretenzijas dėl laiku nesumokėtų įmokų jis dažniausiai reikšdavo telefonu, vėliau buvo bendraujama raštu, apsidrausdamas, jis elektroninius laiškus siuntė tiek vadybininkei, tiek direktorei. Paprastai, pirmoji draudimo įmoka turi būti sumokama iki sutarties įsigaliojimo, tačiau pirmos įmokos mokėjimus galima atidėti, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Ginčo sutarties 2014-01-24 sudarymą inicijavo jis pats, tačiau tai buvo tik prieš tai buvusių sutarčių atnaujinimas, o ne naujos sutarties sudarymas. Atsakovės direktorė tam neprieštaravo, su sutarties atnaujinimu sutiko. Atsakovės direktorė nepagrįstai ginčija sutarties sudarymo faktą. Sutarties sąlygos buvo aptartos telefonu, jis sutartis atsakovei pasirašyti pats nuvežė dar prieš pat sutarties įsigaliojimo datą. Biure buvo pati direktorė, kuri nepasirašė pateiktos sutarties, nes biure nebuvo įmonės antspaudo. Jis tikėjosi, kad atsakovės direktorė pasirašiusi sutartį, pati ją atveš į draudimo bendrovę. Atsakovės pasirašyto sutarties egzemplioriaus jis neatsiėmė, galbūt užmiršo, o pati atsakovė pasirašytos sutarties taip pat neatvežė. Jis neužfiksavo, ar atsakovės direktorė sutartis pasirašė, tačiau ji sutiko, kad būtų daromos užskaitos, mokėjo draudimo įmokas. Atgaline data į draudimo sistemą sutartis negali būti įvesta ir registruota, to sistema neleidžia.

Iš byloje esančių dokumentų, šalių paaiškinimų ir liudytojo parodymų nustatyta, kad šalys 2014-01-24 sudarė transporto priemonių draudimo liudijimo forma DS00-DL3/4 ser. LD Nr. 100638604, TIA Nr. 271942273 papildymo sutartį Nr. 2,24, kuri galiojo laikotarpiu nuo 2014-01-24 iki 2015-01-23 ir pagal kurią buvo apdraustos sutarties priede Nr. 2 bei papildytos sutarties priede Nr. 1 nurodytos transporto priemonės. Pagal draudimo sutartį buvo sutarta draudimo įmoka – 6 101,49 Eur (21 067,24 Lt), papildymo sutartimi draudimo įmoka padidėjo 1 131,35 Eur (3 906,34 Lt), visa draudimo įmoka – 7 232,85 Eur (24 973,58 Lt). Atsakovė buvo sumokėjusi 76,25 Eur (263,29 Lt), likusi nesumokėta draudimo įmoka – 7 156,60 Eur (24 710,29). Draudimo įmoką atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti atnaujintoje sutartyje nustatytais terminais. Atsakovė iki 2014-01-30 buvo įsipareigojusi sumokėti 1 004,86 Eur (3 469,58 Lt) draudimo įmoką. Atsakovė pavėluotai, t. y. 2014-03-03 sumokėjo 924,33 Eur (3 191,54 Lt) draudimo įmoką (dalis draudimo įmokos buvo užskaityta iš kitų atsakovės nutrauktų draudimo sutarčių), mokėjimo nurodyme nurodydama, kad mokama būtent pagal draudimo sutartį TIA Nr. 271942273. Atsakovė iki 2014-03-23 buvo įsipareigojusi sumokėti draudimo įmoką – 623,22 Eur (2 151,84 Lt). Atsakovė pavėluotai, 2014-04-28 sumokėjo draudimo įmoką – 270,66 Eur (934,53 Lt) (dalis draudimo įmokos buvo užskaityta iš kitų atsakovės nutrauktų draudimo sutarčių), taip pat nurodydama mokėjimo nurodyme, kad mokama pagal TIA Nr. 271942273. Pagal sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti kitą eilinę draudimo įmoką 603,11 Eur (2 082,42 Lt) iki 2014-04-23, tačiau šios eilinės draudimo įmokos atsakovė nesumokėjo. Ieškovė 2014-05-04 kreipėsi į atsakovę dėl nesumokėtos/negautos draudimo įmokos, papildomai nustatydama terminą sumokėti draudimo įmokai, t. y. 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, tačiau atsakovė ir per šį terminą nesumokėjo draudimo įmokos. Taip pat minėtu pranešimu atsakovė buvo informuota apie pasekmes, kurios kiltų nesumokėjus draudimo įmokos, t. y., kad nesumokėjus draudimo įmokos per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo, atsakovės draudimo apsauga pagal draudimo sutartį bus sustabdyta. Atsakovę taip pat informavo, kad draudimo apsaugos sustabdymui užsitęsus ilgiau kaip 3 mėnesius, AB „Lietuvos draudimas“ turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį ir reikalauti įmokų už draudimo sutarties galiojimo laikotarpį. Atsakovei laiku nesumokėjus įmokos, ieškovė, vadovaudamasi Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 I d. 6.5. p., 2014-06-05 draudiminę apsaugą sustabdė. Draudimo apsaugos sustabdymui dėl draudimo įmokos ar jos dalies nesumokėjimo užsitęsus ilgiau kaip 3 mėnesius, ieškovė, vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 I d. 5.4. p., įgijo reikalavimo teisę į iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo įmokas, tarp jų ir draudimo įmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui. Ieškovės paskaičiavimu, nuostoliai dėl atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal minėtą draudimo sutartį sudaro 2 290,57 Eur. Ieškovės atstovė teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kartu pateikiant sąrašą su atsakove sudarytų sutarčių, kurios atsakovės buvo nutrauktos ar performintos, ir nuo kurių buvo atlikti užskaitymai. Nurodė, kad visi nutrauktų/performintų draudimo sutarčių likučiai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų užskaitoms.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudiko visų draudimo įmokų sumokėjimo (nuostolių) atlyginimo nutraukus draudimo sutartį. Ieškovė ieškinyje prašo iš atsakovės priteisti 2 290,57 Eur nesumokėtas draudimo įmokas pagal 2014-01-24 draudimo sutartį TIA Nr. 271942273 ir papildymo sutartį Nr. 2,24, atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodydama, kad ieškinys yra nepagrįstas.

Kaip minėta, šalis siejo kelios sutartinės prievolės, kylančios iš draudiminių teisinių santykių. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 str.). Būtina nuostolių draudimo sutarties sąlyga yra teisėtas draudėjo ar apdraustojo draudimo interesas, kurį galima įvertinti pinigais (Draudimo įstatymo 92 str.). Draudimo interesas – nuostolis, kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 str. 14 p.). Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 str. 50 p.). Draudėjas (naudos gavėjas) už draudimo apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką (premiją); jeigu draudžiamasis įvykis įvyksta iki sumokant draudimo įmoką (premiją), kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, draudikas turi teisę įskaityti nesumokėtą sumą į draudimo išmoką (CK 6.1004 str. 1, 2 dalys). Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudimo sutartį įvykdytų naudos gavėjas, jeigu draudėjas sutarties neįvykdė, o naudos gavėjas pareiškia draudikui reikalavimą išmokėti draudimo išmoką (CK 6.1007 str. 2 d.).

Remiantis šalių paaiškinimais ir liudytojo A. N. parodymais, tarp šalių vyko bendradarbiavimas nuo 2008 m. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudėsi pas ieškovę įvairiomis draudimo rūšimis. Kadangi atsakovė verčiasi transportavimo paslaugomis, turi nemažą transporto priemonių parką, todėl ieškovė nuolat draudė atsakovės transporto priemones įvairių rūšių draudimais, atsižvelgiant į transporto priemonių eksploatacijos vietą (Lietuvoje ar užsienio valstybėje) ir pan. Visą bendradarbiavimo laikotarpį buvo nuolat keičiamos, performinamos, nutraukiamos ir atnaujinamos sutartys, vykdomi užskaitymai pagal sutartis. Performuojant sutartis, susidarydavo permokos, kurios buvo užskaitomos kitoms draudimo sutartims. Liudytojo A. N. teigimu, nuo pat bendradarbiavimo laikotarpio pradžios atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti su draudimo bendrove vėluodavo sistemingai. Jis nuolat turėdavo skambinti atsakovės direktorei, priminti, kad reikia susimokėti įmokas, nes kitaip nutruks draudimo sutartis, o tuo pačiu ir draudimo apsauga. Su atsakove tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu buvo nuolat derinami įmokų mokėjimo klausimai, tą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Atsakovės direktorė nurodė, kad draudimo bendrovės atstovai darydavo užskaitas bei performuodavo sutartis be atsakovės sutikimo ar atskiro atsakovės informavimo, savo nuožiūra. Tačiau tiek ieškovės atstovės, tiek liudytojo teigimu, apie daromas pinigines užskaitas, sutarčių performavimą, atsakovė visuomet buvo informuojama, be atsakovės sutikimo nebuvo atliekami jokie veiksmai. Netikėti šiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo.

Atsakovės direktorė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji apie 2014-01-24 atnaujintą draudimo sutartį nieko nežinojo, įmokas darė AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojui A. N. paraginus bei nesigilinant, pagal kurią sutartį moka įmokas. Ji minėtos sutarties nėra pasirašiusi ir patvirtinusi įmonės antspaudu, t. y. ant sutarties nėra atsakovės patvirtinimo. Be to, atsakovė nebuvo supažindinta su Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, kurių pagrindu reiškiamas ieškinys. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi, remiantis bylos duomenimis, atsakovė buvo nuolatinė ieškovės klientė, naudojosi ieškovės paslaugomis nuo 2008 m., nuolat sudarinėjo su ieškove sutartis. Ginčo sutartis atsakovės nebuvo pasirašyta, tačiau pripažintina, kad sutartis įsigaliojo jos pasirašymo dieną – 2014-01-24. Sutartyje buvo susitarta dėl įmokų atidėjimo, pirma įmoka turėjo būti sumokėta iki 2014-01-30. Atsakovė pavėluotai, t. y. 2014-03-03 sumokėjo 924,33 Eur (3 191,54 Lt) draudimo įmoką (dalis draudimo įmokos buvo užskaityta iš kitų atsakovės nutrauktų draudimo sutarčių), mokėjimo nurodyme nurodydama, kad mokama būtent už draudimo sutartį TIA Nr. Nr. 271942273. Atsakovė iki 2014-03-23 buvo įsipareigojusi sumokėti draudimo įmoką – 623,22 Eur (2 151,84 Lt). Atsakovė pavėluotai, tik 2014-04-28 sumokėjo draudimo įmoką – 270,66 Eur (934,53 Lt) (sumokėta ne visa draudimo įmoka, nes ir šiuo atveju dalis draudimo įmokos buvo užskaityta iš kitų atsakovės nutrauktų draudimo sutarčių), taip pat nurodydama mokėjimo nurodyme, kad mokama už TIA Nr. 271942273. Pagal papildymo sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti kitą eilinę draudimo įmoką 603,11 Eur (2 082,42 Lt) iki 2014-04-23, tačiau šios eilinės draudimo įmokos atsakovė nesumokėjo. Ieškovė 2014-05-04 kreipėsi į atsakovę dėl nesumokėtos/negautos draudimo įmokos, papildomai nustatydama terminą sumokėti draudimo įmokai, t. y. 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, tačiau atsakovė ir per šį terminą nesumokėjo draudimo įmokos. Taip pat minėtu pranešimu atsakovė buvo informuota apie pasekmes, kurios kiltų nesumokėjus draudimo įmokos. Taigi konstatuotina, kad atsakovė, darydama draudimo įmokas, sutikdama su įskaitymais, pripažino draudimo sutartį, mokėdama įmokas, nurodė būtent ginčo sutarties Nr. TIA Nr. 271942273. Kaip nurodė ieškovės atstovė, atsakovė sutartas sumas mokėjo sumažintas dėl užskaitymų nuo kitų draudimo sutarčių, sumažintų sumų mokėjimas prieš tai buvo suderinamas su draudimo atstovu. Teismo vertinimu, pats įmokų sumokėjimas laikytinas kaip sutarties akceptavimu, draudėjo parašas ant sutarties nėra būtinas, t. y. atsakovė, sumokėdama įmokas, draudimo sutartį pripažino.

Atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėluojant mokėti įmokas pagal draudimo sutartį, ieškovė jai nuolat siuntė priminimus. Atsakovei pačiai pirmai įmokai 2014-02-10 buvo siųstas priminimas T7461598 (registruotos siuntos Nr. RN921189828LT). Siunta buvo pristatyta ir įteikta gavėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui 2014-02-13. 2014-03-03 dieną atsakovė sumokėjo pirmos ir antros įmokų skolas, pavedime konkrečiai nurodydama draudimo poliso numerį TIA Nr. 271942273 pirmą įmoką ir įmoką po 2014-02-24 performinimo. 2014-04-03 taip pat buvo siųstas priminimas dėl kitos eilinės įmokos nesumokėjimo T7662717 (registruotos siuntos Nr. RN974965497LT). Siunta pristatyta ir įteikta gavėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui 2014-04-07. Draudimo įmoka buvo sudengta iš kitų nutrauktų draudimo liudijimų likučių, o likusią skolos dalį – 270,66 Eur atsakovė primokėjo pavedimu, konkrečiai nurodydama tą patį poliso numerį TIA Nr. 271942273. Pagal sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti kitą eilinę draudimo įmoką 603,11 Eur (2 082,42 Lt) iki 2014-04-23. Tačiau jau šios eilinės draudimo įmokos atsakovė nesumokėjo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti atsakovės atsiliepime bei atsakovės atstovės teismo posėdyje nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvai: jog atsakovė apie sudarytą atnaujintą sutartį nieko nežinojo, jog nebuvo supažindinta su draudimo taisyklėmis iki sutarties sudarymo, jog atsakovei nebuvo išaiškintos draudimo įmokų nesumokėjimo pasekmės, jog draudimo sutartis buvo sudaryta atgaline data ir pan., ir, jog iš atsakovės ieškovė negali reikalauti sumokėti draudimo įmokas pagal negaliojančią sutartį. Pakartotinai akcentuojama, kad remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklių I d. 5.3.2.2 p., jeigu draudimo sutartis yra nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartį, draudikas (šiuo atveju – ieškovė) visada turi teisę į įmokos dalį už draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.