Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-10-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-188-361/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-14
Bylos Nr.
AN2-188-361/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01233-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Pažeidėjas
A. L.
Advokatai
Henrikas Mackevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-188-361/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01233-2023-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 15.1.1; 19.20; 21.11.10; 21.11.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0086ANR_P-4-2023 (toliau – Protokolas) A. L. už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės A. L., nuo 2022 m. gegužės 13 d. 00.00 val. iki 2022 m. liepos 31 d. 00.00 val. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., turėdama žinoti, kad 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, 2 straipsnio 2 dalimi, kuria draudžiama suteikti galimybę I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai, ir, kad tokių sandorių sudarymui, paslaugų teikimui yra reikalingas atsakingos institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskiras leidimas, tačiau jo negavusi, elgdamasi nerūpestingai ir neapdairiai, suteikė 10 paslaugų laivams „ADMIRAL SCHMIDT“ ((duomenys neskelbtini)) ir „VITUS BERING“ ((duomenys neskelbtini)), o būtent:

1) 2022 m. gegužės 13 d. (pagal sąskaitą faktūrą Serija ETT Nr. 0010, 58 300 Eur sumai),2) 2022 m. gegužės 20 d. (pagal sąskaitą faktūrą Serija ETT Nr. 0011, 12 500 Eur sumai),3) 2022 m. gegužės 25 d. (pagal sąskaitą faktūrą Serija ETT Nr. 0012, 21 300 Eur sumai),

4) 2022 m. gegužės 26 d. (pagal sąskaitą faktūrą Serija ETT Nr. 0013, 7 000 Eur sumai) laivui „ADMIRAL SCHMIDT“ ((duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančiam nuo 2022 balandžio 8 d. į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedą įtrauktai Rusijos Federacijos lizingo bendrovei „State Transport Leasing Company“ (JSC GTLK),

5) 2022 m. gegužės 31 d. (pagal sąskaitą faktūrą, Serija ETT Nr. 0022, 7 000 Eur sumai),6) 2022 m. birželio 29 d. (pagal sąskaitą faktūrą, Serija ETT Nr. 0025, 1 700 Eur sumai),7) 2022 m. birželio 29 d. (pagal sąskaitą faktūrą, Serija ETT Nr. 0031, 395 Eur sumai),8) 2022 m. liepos 4 d. (pagal sąskaitą faktūrą, Serija ETT Nr. 0032, 8 466,30 Eur sumai),9) 2022 m. liepos 29 d. (pagal sąskaitą faktūrą, Serija ETT Nr. 0035, 2 940 Eur sumai),

10) 2022 m. liepos 31 d. (pagal sąskaitą faktūrą, Serija ETT Nr. 0043, 5 374,30 Eur sumai) laivui „VITUS BERING“ ((duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančiam nuo 2022 balandžio 8 d. į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedą įtrauktai Rusijos Federacijos lizingo bendrovei „State Transport Leasing Company“ (JSC GTLK),

taip pažeidė 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių bei 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2023 m. rugsėjo 21 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nutarimu Nr. 0086-ANR_N-7-2023 (toliau – ir Nutarimas) A. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 3 100 Eur bauda.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. atstovo advokato H. Mackevičiaus skundo netenkino ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas atmetė A. L. atstovo advokato H. Mackevičiaus prašymą iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 1 210 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Šalies argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. atstovas advokatas H. Mackevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį A. L. nutraukti. Prašo priteisti A. L. 1 210 Eur dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą.

4.1. Teigia, jog byloje neįrodyta, kad A. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Įmonės, su kuriomis A. L. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartis, sutarčių sudarymo momentu nebuvo įtrauktos į sankcionuotų įmonių sąrašą. Tačiau Protokole, Nutarime ir skundžiamoje nutartyje teigiama, kad abu laivai, kurių savininkams buvo teikiamos paslaugos, priklausė ne įmonėms, kurių nuosavybės teisė buvo įregistruota ir išviešinta (dėl nuosavybės teisės įregistravimo ir išviešinimo nėra ginčo), o „tikriesiems savininkams“. A. L. (dabar jau aišku, kad ji baudžiama kaip įmonės vadovė) baudžiama už tai, kad neįsitikino, kas yra šių įmonių „tikrieji savininkai“, ir ar jie nėra įrašyti į sankcionuotų asmenų sąrašą, tačiau sudarė sutartis, kurių vykdymo metu buvo teikiamos paslaugos „tikriesiems savininkams“. Tačiau paslaugas A. L. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė ne minėtų laivų tikriesiems savininkams, o registruotiems savininkams, kurių nuosavybės teisės neginčijamos.

4.2. Ir Protokole, ir Nutarime, ir skundžiamoje nutartyje teigiama, jog „tikrieji savininkai“ – tiesioginiai ar per kelias tarpines grandis akcininkai, gavę naudą. Tačiau tenka apsispręsti, kas yra įrašytas į sankcionuojamų asmenų sąrašą. Teismas nurodo, jog tikrasis naudos gavėjas yra Rusijos Federacija (per Rusijos Federacijos lizingo bendrovę „State Transport Leasing Company“ (JSC GTLK), kurios vienintele akcininke yra Rusijos Federacija, kuriai atstovauja Rusijos Federacijos Transporto ministerija. GTLK yra juridinis asmuo, materialiai ar finansiškai remiantis Rusijos Federacijos vyriausybę, atsakingą už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją, arba gaunantis naudos iš jos). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai teisme ir procesiniuose dokumentuose pripažino, jog įprasta, kad registruotas savininkas yra juridinis asmuo, kuriam priklauso oficialūs laivo dokumentai ir nuosavybės teisė, o tikrasis (faktinis) laivo savininkas gauna pajamas iš laivo veiklos, bet gali nebūti registruotasis savininkas. Neaišku, kaip fizinis asmuo, atstovaujantis juridinį asmenį – uždarąją akcinę bendrovę, gali gauti duomenis apie įmonės, su kuria sudaroma sutartis, akcininkus, ypač jei tai yra „netiesioginiai“ akcininkai, turintys įmonės akcijas per tarpininkus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą ir konkrečias kiekvienos nagrinėjamos bylos aplinkybes. Akcinės bendrovės turtas akcininkų teisėtai gali būti įgyjamas tik įstatymuose ir sutartyse nurodytais pagrindais. Kasacinis teismas nutartyje Nr. 2K-407/2014, priimtoje turto pasisavinimo baudžiamojoje byloje, pabrėžė, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, jog šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. Kaip ir baudžiamosiose bylose, administracinių nusižengimų bylose įrodinėjimo našta nustatyta valstybės institucijoms. Niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo nekaltumą. Institucijos privalo be pagrįstų abejonių įrodyti, kad yra visi administracinės atsakomybės elementai.

4.3. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir teismo nuomonė, jog A. L. „privalėjo“ žinoti, kas yra įmonių, kurioms priklausė laivai, akcininkai, kokios įmonės yra patronuojančios („motininės“) ar patronuojamos („dukterinės“), susijusios per akcininkus ar panašia veikla, yra nepagrįsta teisės aktais ir neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei teisės normų. Fiziniam asmeniui, vadovaujančiam įprastai uždarajai akcinei bendrovei, neįmanoma sužinoti kitų šalių įmonių tikrųjų savininkų – akcininkų, ypač akcininkų per kelias tarpines grandis. Pati Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikia užklausas kitoms institucijoms – pavyzdžiui, Muitinės kriminalinei tarnybai, kuri gauna atsakymus iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), ar Lietuvos transporto saugos administracijai, o tai įrodo, jog net specializuotai ir įgaliotai institucijai trūksta duomenų apie sankcionuotas įmones. Neįmanoma reikalauti iš asmens atlikti neįmanomus veiksmus.

4.4. Nesutinka, jog sąsajas su sankcionuotais asmenimis galima nustatyti pagal pavadinimų ar adresų panašumą. Tokios teisinės prievolės teisės aktuose nėra nustatyta, be to, tai pareikalautų neproporcingų laiko ir finansinių sąnaudų. Pavadinimai gali sutapti ir tarp nesusijusių juridinių asmenų, o gauti „tikrųjų savininkų“ – akcininkų, duomenis net valstybės institucijoms buvo pakankamai sunku. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kreipėsi dėl duomenų gavimo į AB, Swedbank, Lietuvos transporto saugos administraciją, Muitinės kriminalinę tarnybą, o ši tarnyba gavo informaciją iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas E. L. teismo posėdyje nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. laivų tikrasis savininkas buvo Rusijos Federacijos lizingo bendrovė „State Transport Leasing Company“ (JSC GTLK), o nuo 2022 m. gegužės 27 d. – tikrasis savininkas yra PLATANO BESTI OU. Tačiau šiuo atveju taikomi dvigubi standartai – „tikrasis savininkas“ sutampa arba nesutampa su registruotu savininku, kai tai naudinga institucijai – kai „tikrasis savininkas“ yra Rusijos Federacijos lizingo bendrovė „State Transport Leasing Company“ (JSC GTLK), tai į registruotą savininką „galima nekreipti dėmesio“, o kai registruotas savininkas yra PLATANO EESTI OU, tai registruotasis savininkas sutampa su „tikruoju savininku“.

4.5. Teismas atmetė A. L. atstovo advokato H. Mackevičiaus prašymą priteisti A. L. iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 210 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Patenkinus apeliacinį skundą, prašo priteisti atstovavimo išlaidas A. L..

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) su apeliaciniu skundu nesutinka. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

5.1. Teigia, jog A. L. kaltė įrodyta rašytiniais įrodymais. Byloje nustatyti faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, kuri patvirtina A. L. kaltę padarius šį administracinį nusižengimą dėl nerūpestingumo. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė įrodymų visuma pagrįstas, motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto (tarptautinių sankcijų pažeidimo) ir dėl šį nusižengimą padariusios A. L. kaltės. A. L. bendrovė pateikė apylinkės teismui dokumentus, įrodančius laivų priklausomybę – su paaiškinimu pateikė priedus „Sertifikatai“ („INTERIM MARITIME LABOUR CERTIFICATE“ vert. laikinasis darbo jūroje leidimas), kurie išduoti laivui „ADMIRAL SCHMIDT“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir laivui „VITUS BERING“ 2022 m. rugsėjo 23 d., t. y. jau pasikeitus registruotiesiems laivo savininkams, o taip pat jau po administracinio nusižengimo protokole nurodytų dešimties paslaugų teikimo epizodų, vykusių 2022 m. gegužės 13 d. – liepos 31 d. laikotarpiu. Duodama parodymus teisme A. L. nurodė, kad sutarties sudarymo metu laivas „ADMIRAL SCHMIDT“ ((duomenys neskelbtini)) priklausė įmonei „Arcting Shipping and Traiding S.A.“, o laivas „VITUS BERING“ ((duomenys neskelbtini)) priklausė įmonei „Tundra Seatrade S.A.“ ir prie sutarčių buvo nuosavybės teisės dokumentai, tačiau, kaip jau buvo aptarta, nurodyti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai yra minėti sertifikatai, išduoti laivui „ADMIRAL SCHMIDT“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir laivui „VITUS BERING“ 2022 m. rugsėjo 23 d. Taigi darytina išvada, kad dalykinių santykių užmezgimo metu nebuvo gauti aktualūs laivų nuosavybės dokumentai. Pažymi, kad aptartose sutartyse dėl paslaugų teikimo net nebuvo nurodyti laivai, kuriems pagal sutartį turi būti teikiamos paslaugos, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar aptariamomis sutartimis buvo sutarta dėl paslaugų teikimo būtent laivams „ADMIRAL SCHMIDT“ ir „VITUS BERING“, o ne kitiems įmonių „Tundra Seatrade S.A.“ ir „Arcting Shipping and Traiding S A.“ laivams. Teisme A. L. parodė, kad laivų, kuriems bus teikiamos paslaugos, pavadinimai nebuvo nurodyti, nes įmonė gali nupirkti ir kitų laivų, taip pat neatsakė į klausimą, kiek tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavo laivų.

5.2. Taip pat pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo jūrininkų įdarbinimo arba tarpininkavimo įdarbinant jūrininkus veiklą, kuriai pagal Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 36 straipsnį reikalinga atestacija. Lietuvos transporto saugos administracijos sprendimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atestuota 2022 m. balandžio 26 d. (sprendimas Nr. 7BE-300). Bylos duomenimis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Lietuvos transporto saugos administracija (atestavusi bendrovę) nuo 2022 m. kovo 7 d. nebuvo gavusi užklausų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos atstovų dėl informacijos apie laivus „ADMIRAL SCHMIDT“ ((duomenys neskelbtini)) ir „VITUS BERING“ ((duomenys neskelbtini)). Taip pat abi institucijos nepaneigė, kad tokios informacijos apie laivus nebūtų teikę iš savo naudojamų duomenų bazių. Taigi darytina išvada, kad A. L. turi reikiamas žinias, kur galima gauti informaciją apie laivus, kuriems teikia paslaugas, tačiau nėra duomenų, kad būtų atlikusi veiksmus šiuos duomenis gauti ir kreipusis į bent vieną iš minėtų institucijų. Todėl, kai Rusijos Federacijos valstybinė bendrovė „JSC GTLK State Transport Leasing Company“ 2022 m. balandžio 8 d. buvo įtraukta į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, (toliau – Reglamentas) I priedą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės A. L., toliau teikė paslaugas laivams, kurių registruoti savininkai tuo metu buvo įmonės „GTLK Asia M3 Limited“ ir „GTLK Asia M4 Limited“ ir kurių galutinis naudos gavėjas buvo minėta į sankcionuotų subjektų sąrašą įtraukta „JSC GTLK State Transport Leasing Company“. Tinkamai nustačius „ADMIRAL SCHMIDT“ ir „VITUS BERING“ registruotus laivų savininkus, jų ryšys su sankcionuotu subjektu būtų akivaizdus vien dėl bendrovių pavadinimų, kurie, siekiant suklaidinti ir nuslėpti ryšius buvo pradėti keisti tik nuo 2022 m. lapkričio 18 d.

5.3. Europos Komisija 2022 m. balandžio 8 d., kai į sankcionuotų subjektų sąrašą buvo įtraukta Rusijos Federacijos valstybinė bendrovė „JSC GTLK State Transport Leasing Company“, viešai paskelbė atsakymą į klausimą apie reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnį, kuriame nurodoma, kad nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai. Klausimas buvo apie tai, kur galima rasti „fizinius ar juridinius asmenis, subjektus ar su jais susijusias įstaigas“. Atsakydama Europos Komisija nurodė, kad kai kurie susiję subjektai yra nurodyti I priede, prie sankcionuoto subjekto skiltyje „Identifikuojamoji informacija“. Taip pat Komisija nurodė, kad ūkio subjektai turi būti itin atsargūs, sudarydami sandorius su susijusiais asmenimis ar subjektais. Jei laikoma, kad į sąrašą neįtraukti subjektai priklauso į sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams arba yra jų kontroliuojami, jų turtas taip pat turi būti įšaldytas ir jiems negali būti teikiamos jokios lėšos ar ekonominiai ištekliai (https://finance.ec.europa.eu/system/files/2024-01/faqs-sanctions-russia-consolidated_en.pdf). 2022 m. birželio 22 d. Europos Komisija išleido Konsoliduotą atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus rinkinį dėl Tarybos reglamentų taikymo. Kaip nurodoma dokumente, jis yra Komisijos tarnybų parengtas darbinis dokumentas, kuriuo nacionalinėms institucijoms, Europos Sąjungoje veiklą vykdantiems juridiniams asmenims ir piliečiams pateikiamos gairės dėl Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 įgyvendinimo ir aiškinimo, taip pat ir kitų reglamentų. Šiame rinkinyje yra ir anksčiau minėtas atsakymas.

5.4. 2022 m. balandžio 8 d. įtraukus Rusijos Federacijos valstybinę bendrovę „JSC GTLK State Transport Leasing Company“ į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedą, skiltyje „Identifikuojamoji informacija“ buvo nurodyti tokie su ja susiję subjektai: „GTLK Europe“, „GTLK Middle East“ ir „GTLK Asia“. Todėl sąsajų su šiuo sankcionuotu subjektu nustatymui nereikia nustatyti kontrolės ir priklausomybės, nes visa reikiama informacija sankcionuotų subjektų identifikavimui yra pateikiama reglamento I priede. Kaip jau buvo minėta, tinkamai nustačius „ADMIRAL SCHMIDT“ ir „VITUS BERING“ registruotus laivų savininkus sutarčių sudarymo metu, o nagrinėjant administracinį nusižengimą buvo nustatyta, kad savininkai tuo metu buvo „GTLK Asia M3“ ir „GTLK Asia M4“, jų ryšys su sankcionuotu subjektu būtų akivaizdus vien dėl bendrovių pavadinimų ir kitos informacijos, nurodytos Reglamente, skiltyje „Identifikuojamoji informacija“. Tarnyba, atlikusi laivų priklausomybės analizę, galutinai nustatė jų registruotų savininkų kontrolę ir priklausomybę, ir kad registruotų laivų savininkų galutinis naudos gavėjas yra į sankcionuotų subjektų sąrašą įtraukta įmonė „JSC GTLK State Transport Leasing Company“. Šiam faktui nustatyti kreipėsi į Muitinės kriminalinę tarnybą, rėmėsi sertifikuotų duomenų bazių – „Lloyd‘s List Intelligence“, „Okredo“, „Dow Jones“ duomenis.

5.5. Kaip nepagrįstus vertina apeliacinio skundo argumentus, jog A. L. neprivalėjo nustatinėti sąsajų su sankcionuotais subjektais. Tokia prievolė kyla iš Tarptautinių sankcijų įstatymo, kurio 4 straipsnyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, 7 straipsnyje nurodyto draudimo vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai. Minėtos įstatymo ir Reglamento nuostatos įpareigoja fizinius ir juridinius asmenis imtis veiksmų ir įsitikinti, kad jų verslo partneriams netaikomos sankcijos, arba identifikuoti galimą ryšį su sankcionuotomis įmonėmis. Taip pat ES ekonominės veiklos vykdytojai privalo užtikrinti, kad nesuteiks ekonominių išteklių (tiesiogiai ar netiesiogiai) asmeniui ar subjektui, kuriam taikomos ES ribojamosios priemonės, sudarydami sandorius su subjektu, kurį kontroliuoja arba kuris priklauso tokiam asmeniui ar subjektui.

5.6. Taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nustatyti galimas sąsajas valstybės institucijoms buvo ganėtinai sunku, nes Tarnyba turėjo kreiptis į kitas valstybės institucijas dėl duomenų gavimo – į AB, Swedbank, Muitinės kriminalinę tarnybą, kuri, savo ruožtu, gavo informaciją iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos, bei į Lietuvos transporto saugos administraciją. Tačiau informacija iš duomenų bazės „Lloyd‘s List Intelligence SEASEARCHER“ nebuvo gauta iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), o gauta iš Muitinės kriminalinės tarnybos, kuriai OLAF yra tik suteikusi prieigą naudotis šia oficialia duomenų baze. Laivų priklausomybei nustatyti buvo panaudotos duomenų bazės, kurių dauguma yra komercinės – „Lloyd“, „S and P Global“, „Winward“, taigi jose esantys duomenys galėjo būti pasiekiami ir A. L.. Taip pat Tarnybos atliktos analizės metu buvo panaudota duomenų bazė „EQUASIS“, kurią naudoja Lietuvos transporto saugos departamentas. Ši duomenų bazė yra nemokama ir joje esantys duomenys apie aptariamus laivus bei jų savininkus galėjo būti pasiekiami A. L. laisvai ir nemokamai. Beje, į sąrašą įtraukta įmonė GTLK veikia ir jūrų transporto srityje ir turi patronuojamųjų įmonių Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Europoje. Taigi, matydama šią informaciją, A. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiant paslaugas užsienyje registruotiems laivams, turėjo pasirūpinti informacija ne tik apie laivų, kuriems UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatė teikti paslaugas, registruotus savininkus (kuriems nuosavybės teise priklauso laivai), bet ir tų laivų tikruosius savininkus, t. y. registruotų savininkų akcininkus ir naudos gavėjus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniu skundu nesutinkama, jog byloje įrodyta, kad A. L. pažeidė 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Teigiama, jog A. L. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas ne laivų „ADMIRAL SCHMIDT“ ir „VITUS BERING“ tikriesiems savininkams, o registruotiems savininkams, kurių nuosavybės teisės neginčijamos. A. L., vadovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo neįmanoma sužinoti kitų šalių įmonių tikrųjų savininkų – akcininkų, ypač akcininkų per kelias tarpines grandis. Be to, Tarnybai tikruosius laivų savininkus pavyko nustatyti tik pasikreipus į AB, Swedbank, Lietuvos transporto saugos administraciją, Muitinės kriminalinę tarnybą, kuri aktualią informaciją gavo iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF). Tarnybos atstovai teisme ir procesiniuose dokumentuose pripažino, jog įprasta, kad registruotas savininkas yra juridinis asmuo, kuriam priklauso oficialūs laivo dokumentai ir nuosavybės teisė, o tikrasis (faktinis) laivo savininkas gauna pajamas iš laivo veiklos, bet gali nebūti registruotasis savininkas. Todėl apeliaciniu skundu nesutinkama, jog A. L. „privalėjo“ žinoti, kas yra įmonių, kurioms priklausė minėti laivai, akcininkai, kokios įmonės yra patronuojančios („motininės“) ar patronuojamos („dukterinės“), susijusios per akcininkus ar panašia veikla. Apygardos teismas apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįstus.

7. Patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. A. L. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje sudėtis. Apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo požymių buvimą A. L. veikoje. Tai, kad apeliantės atstovas nesutinka, savaip interpretuoja apylinkės teismo motyvus, savaime nereiškia, kad teismo padarytos išvados dėl A. L. kaltės padarius administracinį nusižengimą yra neteisingos.

8. A. L. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.). ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas užtraukia baudą nuo 200 iki 6 000 eurų. Ši blanketinė normos dispozicija nurodo bendrą pareigą, kurios konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis, tačiau šios pareigos turinio nedetalizuoja, nukreipdama į kitus reglamentuojamam teisiniam santykiui aktualius norminius aktus, kuriuose įtvirtintų konkrečių normų pažeidimas ir užtraukia atsakomybę pagal aptariamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį.

8.1. 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kuris iš dalies pakeistas 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos reglamentu (ES) 476/2014 (galiojanti redakcija nuo 2022 m. balandžio 21 d.) (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai.

8.2. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 14 d.) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Aptariamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja.

9. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Asmens kaltė nustatoma ne tik remiantis byloje surinktais įrodymais, bet ir atliekant byloje surinktais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių teisinį vertinimą (kasacinė nutartis Nr. 2AT-1-976/2024).

10. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, jog A. L. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugas laivams „ADMIRAL SCHMIDT“ ir „VITUS BERING“, o šias paslaugas laivui „ADMIRAL SCHMIDT“ užsakė „Arcting Shipping and Traiding S A.“, o „VITUS BERING“ – „Tundra Seatrade S.A.“ Tačiau apeliantės atstovas nutyli aplinkybę, jog A. L. pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai – „Sertifikatai“ („INTERIM MARITIME LABOUR CERTIFICATE“ vert. laikinasis darbo jūroje leidimas), laivui „ADMIRAL SCHMIDT“ išduoti 2022 m. rugpjūčio 31 d., o laivui „VITUS BERING“ – 2022 m. rugsėjo 23 d., t. y. jau po Protokole nurodytų dešimties paslaugų teikimo epizodų, vykusių laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Todėl pritartina Tarnybos atsiliepimo argumentams, jog A. L. suteikė paslaugas laivams, neturėdama aktualių duomenų. Jei A. L. būtų atidi ir pasirūpinusi gauti aktualius duomenis apie minėtų laivų savininkus ir kartu užsakoves tiek iš valstybės institucijų (FNTT, Muitinės kriminalinės tarnybos, Lietuvos transporto saugos administracijos ir kt.), tiek iš viešai prieinamų šaltinių (Euro lex,, „Lloyd“, „S and P Global“, „Winward“, „EQUASIS“ duomenų bazių), būtų neabejotinai greitai nustačiusi „ADMIRAL SCHMIDT“ ir „VITUS BERING“ registruotų savininkų ryšį su sankcionuotu subjektu – tikruoju laivų savininku – Rusijos Federacijos lizingo bendrove „State Transport Leasing Company“ (JSC GTLK). Tokiu atveju užsakovėms „Tundra Seatrade S.A.“ ir „Arcting Shipping and Traiding S A.“ nebūtų pavykę nutylėti savo ryšių su laivų tikrąja savininke – Federacijos lizingo bendrove „State Transport Leasing Company“ (JSC GTLK), kuri įtraukta į Reglamento I priedą. Valstybei pradėjus taikyti sankcijas šiai lizingo bendrovei, ji iš esmės pradėjo maskuoti savo veiklą – keitė laivų registracijos savininkus. Bendrovių „AM Asia M3 Limited“ (iki 2022 m. lapkričio 18 d. buvęs pavadinimas „GTLK Asia M3 Limited“), „AM Asia M4 Limited“ (iki 2022 m. lapkričio 18 d. buvęs pavadinimas „GTLK Asia M4 Limited“) ir „Albatross Marine Asia Limited“ (iki 2022 m. lapkričio 18 d. buvęs pavadinimas „GTLK Asia Maritime Limited“) pavadinimai pakeisti po 2022 m. balandžio 8 d„ t. y. po to, kai Rusijos Federacijos lizingo bendrovė „State Transport Leasing Company“ (JSC GTLK) buvo įtraukta į Reglamento I priedą.

11. Remiantis Muitinės kriminalinė tarnybos 2023 m. liepos 14 d. rašte Nr. 3RE-l830 pateiktais duomenimis, nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki dabar laivo „ADMIRAL SCHMIDT“ tikrasis savininkas yra Estijoje registruota įmonė Platano Eesti OU, o registruotas savininkas Liberijoje registruota įmonė Arctic Shipping and Trading SA, o nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki dabar laivo „VITUS BERING“ tikrasis savininkas yra Monake registruota įmonė Gestion Maritime Group, o registruotas savininkas Liberijoje registruota įmonė Tundra Seatrade SA. Tačiau šios aplinkybės nekeičia patikimai byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2022 m. gegužės 26 d. laivo „ADMIRAL SCHMIDT“ ((duomenys neskelbtini)) tikrasis savininkas buvo Rusijos lizingo bendrovė State Transport Leasing Company (GTLK PJSC), o registruotas laivo savininkas Kinijoje registruota įmonė GTLK Asia M3 Limited, o nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., laivo „VITUS BERING“ ((duomenys neskelbtini)) tikrasis savininkas buvo Rusijos lizingo bendrovė State Transport Leasing Company (GTLK PJSC), o registruotas laivo savininkas Kinijoje registruota įmonė GTLK Asia M4 Limited.

12. Teigdamas, jog A. L. neturėjo galimybių sužinoti laivų tikrųjų savininkų, apeliantės atstovas nepagrįstai neįvertina bylos aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės A. L., teikė jūrininkų paieškos, dokumentų forminimo, vėliavos dokumentų forminimo, bilietų pirkimo, transporto paslaugų užsakymo paslaugas, o šios bendrovės specializacija yra būtent paslaugų teikimas jūrininkystės sektoriuje. Taigi apygardos teismui nekyla abejonių dėl to, jog A. L., veikdama tokioje specifinėje – jūrininkų paieškos, dokumentų forminimo, vėliavos dokumentų forminimo, bilietų pirkimo, transporto paslaugų užsakymo paslaugų teikimo, be kita ko, ir užsienio šalių laivams, srityje, negalėjo nežinoti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų. Todėl pagal aktualios veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, A. L. prieš teikdama paslaugas „Tundra Seatrade S.A.“ ir „Arcting Shipping and Traiding S A.“ galėjo ir turėjo atidžiai tikrinti tiek laivų „ADMIRAL SCHMIDT“ ir „VITUS BERING“ nuosavybės dokumentus, tiek paslaugas laivams užsakiusias „Tundra Seatrade S.A.“ ir „Arcting Shipping and Traiding S A.“ ir tokiu būdu atskleisti sąsajas su į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr.269/2014 I priedą įtraukta Rusijos lizingo bendrove State Transport Leasing Company (GTLK PJSC). Beje, Protokole nurodytose sąskaitose faktūrose yra aiškiai įrašyti būtent laivų „VITUS BERING“ ir „ADMIRAL SCHMIDT“ pavadinimai, o ne tik užsakovių įmonių pavadinimai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginys, jog A. L. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas ne laivų „ADMIRAL SCHMIDT“ ir „VITUS BERING“ tikriesiems savininkams, o registruotiems savininkams, kurių nuosavybės teisės neginčijamos, nešalina A. L. administracinės atsakomybės ir kartu jos neatsargios kaltės (nerūpestingumo) dėl šio administracinio nusižengimo padarymo.

13. Be to, kaip pagrįstai nurodoma Tarnybos atsiliepime, administracinio nusižengimo tyrimo metu laivų „ADMIRAL SCHMIDT“ ir „VITUS BERING“ priklausomybei nustatyti buvo panaudotos komercinės – „Lloyd“, „S and P Global“, „Winward“, duomenų bazės, todėl jose esantys duomenys galėjo būti pasiekiami ir A. L.. Kita duomenų bazė – „EQUASIS“, kurią naudoja Lietuvos transporto saugos departamentas, kaip teisingai nurodo Tarnyba, yra nemokama ir joje esantys duomenys apie aptariamus laivus bei jų savininkus taip pat galėjo būti pasiekiama A. L. laisvai ir nemokamai. Aplinkybė, jog Tarnyba laivų priklausomybę tikrino ir remdamasi Muitinės kriminalinės tarnybos 2024 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 3RE-594 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktų duomenų bazės „Lloyd‘s List Intelligence“ išrašų duomenimis iš „Lloyd‘s List Intelligence“, „Okredo“, „Dow Jones“ duomenų bazėmis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesuvaržė A. L. pareigos prieš teikiant paslaugas tikrinti būtent aktualią informaciją apie laivų savininkus. Neišnaudojusi galimybės gauti aktualią informaciją, A. L. sau užkirto kelią įsitikinti, jog paslaugų nesuteiks juridiniams asmenims ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, t. y. subjektui, kuris yra įtrauktas į Reglamento I priedą.

14. Galiausiai, apeliantės atstovas nutyli apylinkės teismo pateiktus pagrįstus motyvus, jog A. L. turėjo galimybę informaciją apie tikruosius laivų „ADMIRAL SCHMIDT“ ir „VITUS BERING“ savininkus sužinoti oficialioje Europos Sąjungos interneto svetainėje Eur Lex, internetiniame puslapyje https://eur-lex.europa.eu/eli/reg_impl/2022/581/oj/lit, kurioje pateikiama informacija apie Reglamento įgyvendinimą. Reglamento I priede eilės Nr. 83 nurodyta, kad į sąrašą įtraukta įmonė JSC GTLK State Transport Leasing Company; Stulpelyje – „Identifikuojamoji informacija“ nurodyta – Adresas: 31a Leningradsky Avenue, bldg. #1, Moscow 125284, Russian Federation Teisinis adresas: 73 Respublika St., Suite 100, Salekhard, Yamalo-Nenets Autonomous Area, 62900B, Russian Federation; Subjekto rūšis: Transporto įmonė Registracijos vieta: Maskva, Rusijos Federacija Registracijos data: 2001 m. Pagrindinė verslo vieta: Rusijos Federacija Susiję subjektai: GTLK Europe, GTLK Asia, GTLK Middle East Telefono numeris: (495) 221-00-12 8-800-200-12-99 El. paštas: gtlk@gtlk.ru. Stulpelyje – „Motyvai“ nurodyta - GTLK veikia oro, jūrų ir geležinkelių transporto, keleivinio transporto, automobilių ir transporto pramonės vidaus įmonėms skirtos specialios įrangos srityse, taip pat vykdo investicinę veiklą siekiant plėtoti Rusijos transporto infrastruktūrą. Vienintelė bendrovės akcininkė yra Rusijos Federacija, kuriai atstovauja Rusijos Federacijos Transporto ministerija. 2020 m. GTLK nuomos portfelis buvo įvertintas 1,3 mlrd. rublių; ji turi patronuojamųjų įmonių Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Europoje. GTLK yra juridinis asmuo, materialiai ar finansiškai remiantis Rusijos Federacijos vyriausybę, atsakingą už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją, arba gaunantis naudos iš jos. Stulpelyje „Įtraukimo į sąrašą data“ nurodyta – 2022 m. balandžio 8 d. Todėl kaip pagrįsta vertintina apylinkės teismo išvada, jog A. L. turėjo galimybę gauti informaciją apie tikruosius laivų savininkus, tačiau tokios informacijos prieš teikiant paslaugas laivams laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. liepos 31 d. nesurinko.

15. Remdamasis tuo, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas objektyviai, išsamiai patikrino Tarnybos priimto Nutarimo priėmimo faktinius ir teisinius pagrindus. A. L. padaryta veika tinkamai kvalifikuota, jai skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Nutarimu A. L. skirta 3 100 Eur bauda siekia ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį. Tokia administracinė nuobauda skirta atsižvelgus į tai, jog jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, administracinį nusižengimą ji padarė dėl neatsargumo, kaltės nepripažino. Netenkinus skundo, apylinkės teismas pagrįstai netenkino apeliantės atstovo prašymo priteisti jai atstovavimo išlaidų atlyginimą (ANK 666 straipsnio 1 dalis, BPK 106 straipsnio 3 dalis). Panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. L. nutraukti faktinio ir teisinio pagrindo nebuvo ir nėra. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys