- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-1554-125/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- M. P., T. P.
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1554-125/2013
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. B. ir trečiojo asmens su savarankišku reikalavimu A. J. P. apeliacinius skundus civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams M. P. ir T. P. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo ir trečiojo asmens su savarankišku reikalavimu A. J. P. ieškinį atsakovams T. P. ir M. P. dėl kreditorinio reikalavimo palikimą priėmusiems įpėdiniams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti, kad ieškovė ir velionis A. P. buvo sudarę susitarimą įsigyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės teise; 2) pripažinti šį žemės sklypą ieškovės ir velionio A. P. bendra daline nuosavybe, kurioje nuosavybės teisės yra šios: ieškovei priklauso ½ nuosavybės teisės dalis, T. P. priklauso ¼ nuosavybės teisės dalis, M. P. priklauso ¼ nuosavybės teisės dalis; 3) pripažinti, kad velionis A. P. ir ieškovė buvo sudarę susitarimą įsigyti keleivinį automobilį „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise; 4) pripažinti šį automobilį ieškovės ir velionio A. P. teisių ir pareigų perėmėjų T. P. ir M. P. bendra daline nuosavybe, kurioje nuosavybės teisės dalys yra šios: ieškovei priklauso ½ dalis, T. P. priklauso ¼ dalis, M. P. priklauso ¼ dalis; 5) atidalinti atsakovų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant iš ieškovės atsakovams 35254,50 Lt piniginę kompensaciją – po 17627,25 Lt kiekvienam, o ieškovei priteisiant atsakovams priklausančią žemės sklypo ir automobilio nuosavybės dalį; 6) priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 6630,75 Lt patirtų laidojimo išlaidų; 7) priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad nuo 2006 metų ieškovė ir A. P. (miręs 2011-11-14) pradėjo gyventi kartu ieškovei priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), santuoka nebuvo įregistruota, tačiau ieškovė ir velionis vedė bendrą ūkį, gyvendami kartu rūpinosi vienas kitu, drauge vyko atostogauti į Turkiją, bendrai sprendė piniginius ir kitus svarbius klausimus, tokie veiksmai patvirtina jungtinę veiklą, uždirbtų lėšų naudojimą bendriems interesams – bendro turto įsikūrimui ir bendrų poreikių tenkinimui. Gyvenant kartu jie įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas A. P. vardu pagal 2010-03-01 pirkimo-pardavimo sutartį, 2010-04-13 Klaipėdos rajono savivaldybės A. P. vardu perregistruotas gyvenamojo namo statybos leidimas, kurio pagrindu jie ketino statyti gyvenamąjį namą. Be to, kartu gyvenant jie įgijo ir automobilį „VW Multivan“, kuris buvo įregistruotas A. P. vardu 2010-07-16, jo vidutinė rinkos vertė yra 19409,00 Lt. Tiek žemės sklypas, tiek automobilis buvo įsigyti už bendrai trečiojo asmens paskolintus pinigus pagal žodinę paskolos sutartį, 95000 Lt buvo pervesti į A. P. sąskaitą, o 5000 Lt buvo paskolinti grynaisiais. Atsakovai tėvo laidotuvėmis visai nesirūpino, jomis rūpinosi ieškovė padedant trečiajam asmeniui.
Trečiasis asmuo pateikė ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti, kad 2010 metais tarp trečiojo asmens, ieškovės ir velionio A. P. buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo paskolino A. P. ir V. B. 100000 Lt bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2) priteisti iš A. P. teisių ir pareigų perėmėjų – atsakovų ½ dalį paskolos sumos – 50000 Lt; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad jo sūnus apsigyveno kartu ieškovei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), jie gyveno kaip šeima, visus piniginius bei asmeninius klausimus spręsdavo kartu, jų santykiai buvo artimi, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu ir pagarba, santykių įforminti nespėjo dėl staigios sūnaus mirties. 2010 metais tarp trečiojo asmens, ieškovės ir A. P. buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, 2010-02-25 trečiasis asmuo ieškovei ir sūnui paskolino 65000 Lt, 2010-04-20 paskolino 30000 Lt, pervesdamas pinigus į sūnaus sąskaitą, pinigų pervedimus patvirtina mokėjimo nurodymai. Dar 5000 Lt savo sūnui ir ieškovei jis paskolino grynais, viso paskolino 100000 Lt, paskolą suteikė lygiomis dalimis. Pinigai buvo paskolinti bendrų poreikių tenkinimui, už paskolintus pinigus ieškovė ir sūnus įsigijo žemės sklypą ir automobilį. Kadangi trečiąjį asmenį, ieškovę ir sūnų siejo šeimyniniai santykiai, sutartį sudaryti rašytine forma nematė būtinybės. Ieškovė pripažįsta sutartį ir pripažįsta skolą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra A. P. teisių ir pareigų perėmėjai, jie turi grąžinti 50000 Lt skolą, t.y. kiekvienas turi grąžinti po 25000 Lt (b.l. 1 t., 76-83).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-06-11 sprendimu atmetė ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius, priteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens po 2850,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovams T. P. ir M. P.; priteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens po 46,44 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Teismas nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad gyvenant kartu ji asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie bendro ūkio, priešingai rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad A. P. ieškovę rėmė finansiškai, pervesdamas pinigus į jos sąskaitą, sudarinėjo sutartis su paslaugų davėjais ir apmokėjo paslaugas. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ji prisidėjo prie žemės sklypo ir automobilio įsigijimo savo asmeninėmis lėšomis, todėl negalima daryti išvados, kad buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir todėl ieškovės reikalavimas pripažinti žemės sklypą ir automobilį bendrosios dalinės nuosavybės teise atmestinas. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl laidojimo išlaidų, įvertinęs teismo posėdžio metu ieškovės paaiškinimą apie tai, kad laidotuvėms ieškovė ėmusi pinigines lėšas iš A. P. Norvegijoje išduotos kortelės, darė išvadą, kad ieškovė nepagrindė turėtų laidojimo išlaidų dydžio ir tai, kad laidojimo išlaidos buvo apmokėtos iš ieškovės asmeninių lėšų, kaip pati ieškovė patvirtino, laidojimo lėšos buvo apmokėtos iš paties A. P. sąskaitos, todėl reikalavimas dėl laidojimo išlaidų priteisimo atmestinas. Dėl trečiojo asmens pareikšto ieškinio teismas nurodė, jog pinigų perdavimo faktą patvirtina mokėjimo nurodymai, tačiau dėl įsipareigojimo pinigus grąžinti trečiasis asmuo įrodymų nepateikė, tik teismo posėdžio metu nurodė, kad įsipareigojo pinigus grąžinti greitai, konkrečios datos nenurodė. Teismas darė išvadą, kad pavedimai patvirtina tik pinigų pervedimo ir gavimo faktą, tačiau CPK 6.871 straipsnio prasme savaime nepatvirtina šalių paskolos sutarties sudarymo fakto. Todėl, nesant įrodymų apie paskolos fakto suteikimą, atsižvelgiant į šalių santykius, teismas konstatavo, kad trečiajam asmeniui savanoriškai pinigus perdavus savo sūnui, žinojus, jog jis neprivalo vykdyti jokios prievolės sūnui, turtas iš gavusio sūnaus negali būti išreikalautas, nes byloje nėra įrodymų apie prievartos taikymą, suklydimą ar apgaulę. Trečiasis asmuo pinigus į sūnaus sąskaitą pervedė savanoriškai, veikė išimtinai savo interesais ir rizika, todėl atsakovai neturi pareigos grąžinti trečiajam asmeniui kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, jog esminis dalykas, kurį reikia nustatyti šioje byloje - ar ieškovė su velioniu A. P. buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos ir ar jie turėjo valią įgyti ginčo turto objektus kaip bendrą dalinę nuosavybę. Teismas pripažino faktus, kad ieškovė su A. P. nuo 2006 metų artimai bendravo, kartu gyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė prisidėjusi prie bendro ūkio vedimo, tačiau rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. P. ieškovę rėmė finansiškai, pervesdamas pinigus į ieškovės sąskaitą, todėl teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo nuginčytos aplinkybės, kad A. P. gyveno ieškovei priklausančiame bute, kad ieškovė padėjo A. P. įsikurti Norvegijoje ir viena išlaikė šeimą, kol A. P. ieškojosi darbo, kas laikytina prisidėjimu prie bendro šeimos ūkio ir tarpusavio parama, todėl teismas nepagrįstai ieškinį atmetė. Klaipėdos rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad svarbu nustatyti šalių valią, t.y., dėl kokio turto įgijimo ar tvarkymo bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo susitarta. Ieškovė su A. P. kartu gyveno kaip šeima nuo pat 2006 metų, vedė bendrą ūkį (ką teismas iš esmės pripažino), ketino sudaryti santuoką, todėl vertinant ieškovės ir A. P. bendrą gyvenimą preziumuotina, kad jie buvo sudarę susitarimą dėl viso bendro gyvenimo metu įgyjamo turto, kaip bendros dalinės nuosavybės, ir atskiras susitarimas dėl ginčo turto nebuvo būtinas. Atmestina teismo išvada, kad ieškovė neįrodė prisidėjusi prie ginčo turto įsigijimo savo asmeninėmis lėšomis, kadangi vadovaujantis teismų praktika, ieškovės prisidėjimas prie bendro turto sukūrimo neprivalo būti įrodomas vien tik prisidėjimu ieškovės asmeninėmis lėšomis. Teismas nevertino to, kad ieškovė nurodė, jog tiek sklypas, tiek automobilis buvo pirkti už iš trečiojo asmens A. J. P. bendrai su velioniu A. P. pasiskolintų pinigų, taigi paskola buvo bendra, ką pripažino tiek ieškovė, kaip bendraskolė, tiek trečiasis asmuo A. J. P., kaip kreditorius. Dėl dalies laidojimo išlaidų priteisimo, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie ieškovės patirtas laidojimo išlaidas, kadangi ieškovės pateiktos sąskaitos ir apmokėjimo kvitai leidžia preziumuoti, kad visos laidojimo išlaidos buvo apmokėtos ieškovės. Pagal nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką jungtinės veiklos pagrindu veikiančių asmenų turtas gali būti įgyjamas ne tik asmeninėmis, bet bendromis lėšomis, todėl šiuo atveju tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui pripažįstant skolą, nėra pagrindo atmesti ir ieškovės reikalavimo dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, nes šis turtas buvo įsigytas už ieškovės ir velionio A. P. bendrai pasiskolintas lėšas. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių asmenų lėšos, už kurias įgyjamas bendras turtas, negali būti bendrai pasiskolintos.
Tretysis asmuo tai pat pateikė apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo dalį, kuria atmestas jo ieškinys, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tretysis asmuo nurodo, jog rašytinės paskolos sutarties nesudarinėjo, kadangi pinigus skolino sūnui ir jo būsimai žmonai, jais pasitikėjo, todėl sutarė, jog pinigus grąžins pagal pareikalavimą. Pervesti pinigai nebuvo dovanojami, todėl teismo prielaida nepagrįsta. Tretysis asmuo taip pat nurodo, jog paskolos neįrodinėjo liudytojų parodymais, tačiau teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais ir išskyrė A. B. parodymus. Tretysis asmuo taip pat nesutinka su teismo sprendimu dėl ieškovės ieškinio atmetimo ir nurodo, jog išvada, kad velionis su ieškove sklypą ir automobilį įsigijo kaip bendrą turtą, darytina remiantis teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią bendras nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio vedimas, bendro turto kūrimas asmeninėmis ar bendromis lėšomis gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus tarp asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos kuriant bendrą dalinę nuosavybę. Tretysis asmuo nurodo, jog aplinkybė, kad reikalavimą dėl paskolos grąžinimo pareiškė įpėdiniams, negali savaime įtakoti paskolos sutarties sudarymo pripažinimo. O kadangi su atsakovais, savo anūkais, jau seniai nebendrauja, todėl jiems reikalavimą pareiškė sužinojęs apie nagrinėjamą bylą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą nurodė, jog skundas yra pagrįstas ir kad teismas trečiojo asmens ieškinį atmetė nepagrįstai, todėl trečiojo asmens reikalavimas priteisti iš atsakovų T. P. ir M. P. 1/2 paskolos sumos – 50 000,00 Lt yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Tretysis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovės apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, nes teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį ir nepaisė jos pripažinimo apie sudarytą paskolos sutartį ir įsipareigojimą grąžinti skolą.
Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus ir nurodo, jog su jais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, kadangi teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, kurios reglamentuoja paveldėjimo bei paskolinius teisinius santykius. Teismas teisingai nurodė, kad visuma į bylą pateiktų duomenų, ieškovės, trečiojo asmens, liudytojų parodymai, nepagrindė to fakto, kad ieškovė gyvendama kartu su A. P., savo lėšomis prisidėjo prie bendro ūkio ar nuosavybės sukūrimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė investavo savo lėšas į ginčo turtą, turtas yra įgytas A. P. vardu, todėl darytina išvada, jog A. P. investavo savo asmenines lėšas, kurias pats užsidirbo per ilgą laiko tarpą dirbdamas Norvegijoje, į nekilnojamąjį turtą bei transporto priemonę, kaip į ilgalaikį ir vertingą turtą. Atsakovai taip pat nurodo, jog ieškovė ieškinyje nekildino savo reikalavimų pagal CK 6.969 str.-6.982 str. ir nereikalavo pripažinti, kad tarp ieškovės bei A. P. buvo tarpusavio susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrųjų dalinę nuosavybę, siekiant nusistatyti asmeninę nuosavybę į tam tikrus daiktus ar turtą. Dėl reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas laidojimo išlaidas, teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepagrindė patirtų laidojimo išlaidų pagrįstumo bei neįrodė, kad šios išlaidos buvo sumokėtos iš asmeninių lėšų. Dėl A. J. P. pareikšto apeliacinio skundo pagrįstumo atsakovai nurodo, jog A. J. P. nepateikė rašytinių paskolų sutarčių, o ieškinį 95 000 Lt sumai grindžia vieninteliais objektyviais duomenims, leidžiančiais teigti, kad tarp šalių galimai susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai - banko mokėjimo nurodymai, kuriais jis įnešė pinigus į A. P. sąskaitą. Todėl labiau tikėtina išvada, kad mokėjimo nurodymais tretysis asmuo grąžino savo sūnui paskolą, o ne atvirkščiai jų suteikė. Be to, į bylą nebuvo pateikti dokumentai patvirtinantys šių pinigų kilme, todėl posėdžio metu A. J. P. nurodytos aplinkybės, kad jis 100 000 Lt uždirbo būdamas mechanizatoriumi yra vertinamos neigiamai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis paskolino ir 5000 Lt, o nei tretysis asmuo, nei ieškovė nepateikė jokių objektyviai pagrįstų duomenų apie tai, kada ir kokiu metu buvo panaudoti likusi 95 000 Lt suma. Be to nėra įsipareigojimo grąžinti pinigus.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-03-01 notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad A. P. vardu įregistruotas 0,1010 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (1 t., b.l. 14-17, 19-20). A. P. 2010-04-13 Klaipėdos rajono savivaldybė perregistravo 2007-10-25 išduotą statybos leidimą, statyti vieno buto gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 13). 2010-03-01 notaro patvirtintas sutikimas, pagal kurį kaimyninio žemės sklypo savininkas A. M. davė sutikimą A. P. statyti tvorą ant A. M. priklausančio žemės sklypo (1 t., b.l. 12). VĮ Regitra duomenimis A. P. vardu 2010-07-16 įregistruotas automobilis „VW Multivan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 102). Pateikti grynųjų pinigų pervedimo kvitai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-01-20 iki 2010-07-21 A. P. į ieškovės sąskaitą pervedė 3983,00 Lt (1 t., b.l. 21-25). Draudimo sutartis patvirtina, kad 2010-03-02 A. P. su draudimo kompanija sudarė draudimo sutartį, pagal kurią jis gyvybės draudimo apdraudė ieškovę (sutartyje A. P. savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini) ) (1 t., b.l. 26). 2006-01-16 tarp UAB „Balticum TV“ ir A. P. sudaryta paslaugų abonentinė sutartis, pagal kurią įmonė įsipareigojo teikti paslaugas (sutartyje A. P. savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini) ) (1 t., b.l. 27, 28). Pateiktas aktas patvirtina, kad A. P. 2010-03-18 priėmė vandens apskaitos prietaisų įrengimo darbus bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 29). Pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad ieškovė 2007-09-14 sumokėjo 100,00 Lt už žaliuzes (1 t., b.l. 31), A. P. 2008-08-23 sumokėjo 378,50 Lt už roletus ir žaliuzes (1 t., b.l. 30). 2011-07-05 turizmo paslaugų teikimo sutartis, 2011-07-11 kasos pajamų orderis patvirtina, kad turizmo įmonė įsipareigojo A. P. ir V. B. laikotarpiu nuo 2011-07-29 iki 2011-08-05 suteikti kelionės paslaugas, kelionės išlaidas – 4604,50 Lt apmokėjo A. P. (1 t., b.l. 39, 40). Elektroniniu laišku sodybos „Gaspada“ savininkas A. Ž. patvirtino, kad A. P. buvo rezervavęs sodybą 2013-05-13 vestuvėms (2 t., b.l. 41). Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , įregistruotas V. B. vardu pagal 2005-12-30 pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b.l. 49-50). 2010-02-25 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad A. J. P. į A. P. sąskaitą pervedė 65000 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta pavedimas į sąskaitą (1 t., b.l. 84). 2010-04-20 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad A. J. P. į A. P. sąskaitą pervedė 30000 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta pavedimas) (1 t., b.l. 84) Iš mirties liudijimo nustatyta, kad 2011-11-14 A. P. mirė (1 t., b.l. 51). Pareiškimai apie palikimo priėmimą patvirtina, kad po tėvo A. P. mirties palikimą pagal turto apyrašą priėmė pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai - M. P. ir T. P. (1 t., b.l. 114-118). Iš pažymos matyti, kad A. P. 2011-08-11 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 120).
Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl jungtinės veiklos tarp ieškovės ir mirusiojo A. P. nustatymo ir įgyto turto, žemės sklypo ir automobilio, padalinimo, taip pat laidojimo išlaidų padengimo, bei trečiojo asmens suteiktos paskolos pripažinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie bendro ūkio, prie žemės sklypo ir automobilio įsigijimo, todėl padarė išvadą, kad sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise nebuvo sudarytas ir tuo pagrindu atmetė reikalavimą pripažinti žemės sklypą ir automobilį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant jungtinės veiklos normas, yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (pvz. 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-336/2009; kt.). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus bei į bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl bendros jungtinės veiklos, vertino tik ieškovės įnašą asmeninėmis lėšomis, bet nevertino kitų byloje pateiktų įrodymų bei liudytojų parodymų dėl asmenų bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo.
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė atidalinti atsakovų dalį iš bendros dalinės nuosavybės turto – žemės sklypo ir automobilio, ir visą turtą priteisti jai, o atsakovams priteisti piniginę kompensaciją. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pateikdama patikslintą ieškinį nurodė, jog ginčo žemės sklypą įvertino 51 100 Lt pagal sklypo vidutinės rinkos vertę pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nors šiuose duomenyse sklypo vertė nurodyta 56 600 Lt (I t., b.l. 19-20) ir šia verte įrodinėjo skolos panaudojimo sumą perkant žemės sklypą. Ieškovė keleivinį automobilį „VW MULTIVAN“, įvertino 19 409 Lt pagal vidutinę rinkos vertę (I t., b.l. 104). Tačiau iš trečiojo asmens paaiškinimų apeliaciniame skunde ir pirmosios instancijos posėdžio metu, kitų įrodymų matyti, kad ieškovės nurodytame žemės sklype yra statomas namas ir trečiojo asmens skolinti pinigai buvo panaudoti namo statybai (II t., b.l. 48, 78). Ieškovė, vertindama turtą vidutinėmis rinkos vertėmis, nepateikė įrodymų kokia yra statomo namo vertė ir neįtraukė jo vertės į dalintino turto masę, todėl nenustatyta tikroji turto vertė, o ieškovė galimai norėjo gauti didesnę turto dalį, o atsakovams išmokėti mažesnę kompensaciją. Ieškovės ieškinys neatitinka keliamų reikalavimų, o apeliacinės instancijos teisme šių trūkumų negalima ištaisyti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir pagal pateiktus įrodymus negalima bylos išspręsti iš esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai mirusio A. P. palikimą pareiškė priimą pagal apyrašą, tačiau jis byloje nėra pateiktas. Pagal CK 5.53 str. atsakovai už palikėjo skolas turėtų atsakyti paveldėtu turtu. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti palikimo dydį ir vertę.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais grindžiamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo negaliojimas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jų pagrįstumas gali būti vertinamas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Šioje byloje ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 1257,00 Lt žyminio mokesčio (II t., b.l. 79), o tretysis asmuo, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 500,00 Lt žyminio mokesčio (II t., b.l. 81). Šie žyminiai mokesčiai už apeliacinius skundus grąžinami šalims (CPK 87 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iki galo neišsiaiškino visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus anksčiau nurodytų pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Grąžinti ieškovei V. B. 1257,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2013-07-05 pavedimu, mokėjimo nurodymo Nr. 2810, į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Grąžinti trečiajam asmeniui A. J. P. 500 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2013-07-09 pavedimu, mokėjimo nurodymo Nr. 765869, į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.