- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-493-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31751-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
- Suinteresuotas asmuo
- J. S., V. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) antstolio D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims J. S., V. S. ir antstoliui D. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „4finance“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas nustatyti skolininkės J. S. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu V. S.. Nurodė, kad pareiškimą teikia remdamasi antstolio D. Š. 2015-07-10 patvarkymo dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo pagrindu, kadangi skolininkė registruoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkė gauna motinystės pašalpą, o jos sutuoktinis V. S., gauna su darbo santykiais susijusias pajamas UAB „Radimas“, kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys skolininkė J. S. ir jos sutuoktinis V. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo prašymo netenkinti ir leisti skolininkei toliau pagal pateiktą antstoliui prašymą mokėti po 30,00 Eur išieškotojui bei nenukreipti išieškojimo į suinteresuoto asmens V. S. gaunamą minimalų mėnesinį atlyginimą. Nurodė, kad skolininkės J. S. pajamos sudaro tik 135,05 Eur per mėnesį, ji auginanti du nepilnamečius vaikus, o skolininkės sutuoktinio darbo užmokestis yra labai mažas, sudarantis tik vieną minimalų mėnesio atlyginimą. Suinteresuotų asmenų teigimu, jie bendradarbiauja su antstoliu, yra pateikę prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis, kurį antstolis tenkino (b. l. 32-33).
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad skolininkė J. S. ir suinteresuotas asmuo V. S. yra sutuoktiniai, kad pastarasis dirba UAB „Radimas“, dėl ko 2015 m. liepos 10 d. turto arešto aktu areštavo skolininkės sutuoktinio V. S. darbo užmokestį, gaunamą darbovietėje UAB „Radimas“, ir pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėjo, kad nors įstatymas imperatyviai įpareigoja antstolį, areštavus bendrąjį turtą, pasiūlyti išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalį, tačiau nurodė, kad įstatymas taip pat ir skolininkei suteikia galimybių išvengti šio antstolio procesinio veiksmo tuo atveju, jei ji aktyviai domisi vykdymo eiga bei atsakingai vykdo kitas savo pareigas. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas konstatavo skolininkės geranorišką bendradarbiavimą su antstoliu ir pastangas įvykdyti vykdomajame dokumente nurodytą skolą dalimis, pateikiant prašymus dėl skolos mokėjimo dalimis ir sutuoktiniui V. S. 2015 m. rugsėjo 24 ir 30 dienomis pervedant į antstolio D. Š. depozitinę sąskaitą iš viso 50,00 Eur sumą, kurių paskirstymas padengiant tik būtinąsias ir papildomas vykdymo išlaidas ir skolininkės skolą išieškotojui paliekant tokią pačią (189,43 Eur), teismui sukėlė abejonių dėl antstolio atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumo nagrinėjamoje byloje. Teismas nustatė, kad skolininkei informavus antstolį apie gaunamą motinystės pašalpą ir jos dydį, jai ne tik nebuvo suteikta galimybė vykdymo procese dalimis dengti skolą išieškotojui, tačiau net nebuvo svarstyti skolininkės pateikti prašymai vykdomojoje byloje. Sprendė, kad tiek antstolis, tiek išieškotojas turi pareigą esant realiems skolininko ketinimams skolą vykdymo procese grąžinti dalimis, svarstyti tokio prašymo pagrįstumą, o antstoliui jo netenkinus, informuoti skolininką apie prašymo netenkinimo motyvus. Teismas taip pat pažymėjo, kad išieškotojas galėjo tinkamai įvertinti skolininkės ketinimus dėl skolos grąžinimo dalimis, ir nesikreipti į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu. Nurodė, kad turto arešto nukreipimas į šeimos vieninteles pajamas yra itin apsunkinantis fizinio asmens kasdienį gyvenimą ribojimas, ypač skolininkei su sutuoktiniu turint nepilnamečių vaikų, kuriems būtinas nuolatinis išlaikymas jų minimaliems poreikiams patenkinti. Svarbia aplinkybe laikė mažą V. S. darbo užmokestį, skolininkės gavimą 135,03 Eur motinystės pašalpos, nedidelę skolos sumą, ir konstatavo, kad tiek išieškotojas, tiek antstolis vykdymo procese turi ieškoti alternatyvių būdų skolai išieškoti, nepažeidžiančių abiejų vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų (b. l. 50-52).
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas (suinteresuotas asmuo) antstolis D. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-16 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. nustatyti skolininkei J. S. priklausančio turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu V. S., dalį išieškotojo pareiškime nustatyta tvarka. Mano, kad teismo priimta nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias priverstinių poveikio priemonių taikymo skolininkui bei skolininko turto dalies nustatymo taisykles. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad skolininkei nagrinėjamu atveju netaikomos teisės normos, reglamentuojančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymą dėl skolininkės bendradarbiavimo su antstoliu aplinkybės. Nurodo, kad skolininkė nemokėjo įsiskolinimo iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl turto dalies nustatymo, t. y. iki 2015-09-24, ji bendradarbiavimo pareigą pradėjo vykdyti tik gavusi antstolio 2015-07-10 turto arešto aktą. Apeliantas pažymėjo, kad teismas nepagrįstai kėlė ir abejones dėl skolininkės įmokėtų piniginių sumų paskirstymo, kadangi antstolis griežtai laikėsi teisinio reglamentavimo, numatyto CPK 753 straipsnyje. Antstolio teigimu, nagrinėjamu atveju netaikoma CPK 663 straipsnio 1 dalis, kadangi skolininkė nepateikė duomenų apie gaunamas kitas pajamas negu motinystės pašalpa, kuri patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas lėšas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Mano, kad nagrinėjamu atveju vykdant išieškojimą vienintelis teisinis būdas yra areštuoti skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį ir pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pažymėjo, kad proceso įstatymas nenumato skolininkei galimybės mokėti skolą dalimis, o skolininkė į teismą CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka nesikreipė. Nesutinka su apylinkės teismo argumentu, jog tiek išieškotojas, tiek antstolis turi ieškoti alternatyvių būdų skolai išieškoti, kadangi pastarieji neturi pareigos sudaryti taikos sutarties su skolininke, ir nors išieškotojui tokia teisė suteikta, jos pasinaudojimo galimybės priklauso nuo paties išieškotojo. Atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkei priklausančio turto dalies nustatymas neatima galimybės sudaryti su išieškotoju taikos sutartį ar sumokėti skolą (jos dalį). Mano, kad teismui atsisakius nustatyti skolininkei priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir skolininkei nebendradarbiaujant, išieškotojo interesai lieka neapsaugoti bei apsunkinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas, kadangi pagal CPK 667 straipsnį nenustačius skolininko turto dalies, išieškojimas iš tokio turto nutraukiamas, o pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau nei praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dalies (b. l. 62-64).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. S. ir V. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo antstolio D. Š. atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo metu yra iš viso sumokėta 80 Eur, o likusi nesumokėta skolos dalis sudaro 109,43 Eur, kuriuos ketina sumokėti per tris einamuosius mėnesius, mokant kiekvieną mėnesį į antstolio depozitinę sąskaitą po 30 Eur. Mano, kad antstolis, matydamas jos domėjimąsi vykdymo proceso eiga bei bendradarbiavimą, turėjo pasiūlyti jai sudaryti taikos sutartį. Atkreipė dėmesį į tai, kad išieškotojas UAB „4finance“ atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-16 nutarties nepateikė (b. l. 72-73).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „4finance“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pateiktais vykdomosios bylos Nr. 0178/15/01451 duomenimis nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6137-912/2015 dėl 144,81 Eur paskolos, 14,48 Eur paskolos suteikimo mokesčio, 14,50 Eur delspinigių, penkių procentų metinių palūkanų bei 15,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso - 189,43 Eur) išieškojimo iš skolininkės J. S. išieškotojo UAB „4finance“ naudai (vykd. b. l. 2; 4). Nustatęs, kad skolininkė neturi turto, iš kurio galėtų būti išieškoma visa skolos suma, o jos sutuoktinis gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, 2015-07-10 patvarkymu pasiūlė išieškotojui UAB „4finance“ kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pastarosios sutuoktiniu V. S. nustatymo. Išieškotojas pateikė teismui prašymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetė išieškotojo prašymą, įvertindamas skolininkės bendradarbiavimo su antstoliu bei atsiskaitymo dalimis aplinkybę, skolininkės ir jos sutuoktinio finansines galimybes, kurios, teismo manymu, turėjo būti įvertintos ir dėl kurių pareiškėjas galėjo nesikreipti į teismą su pareiškimu dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu V. S. nustatymo. Nesutikdamas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais antstolis D. Š. nurodė, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo vykdymo proceso teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko asmeninį turtą, į skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į skolininko turto dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Taigi vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nustato imperatyvius tolimesnius antstolio bei išieškotojo vykdymo veiksmus, vykdant išieškojimą iš skolininko fizinio asmens. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas teisingai nustatė imperatyvią antstolio pareigą pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį pasiūlyti išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tačiau nepagrįstai pagal bylos faktinę situaciją sprendė, jog skolininkės aktyvūs veiksmai sudaro pagrindą nukrypti nuo vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Visų pirma, sutiktina su antstolio argumentu, kad vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nenumatyta galimybė skolininkei mokėti skolą dalimis. Skolininkė vykdyti teismo sprendimą dalimis turėtų teisę tik esant priimtam atitinkamam teismo procesiniam dokumentui, pvz. sudariusi taikos sutartį vykdymo procese ir ją patvirtinus teismui (CPK 595 straipsnis, 643 straipsnio 7 punktas), pateikusi prašymą pirmosios instancijos teismui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dėl sunkios finansinės padėties ir teismui patenkinus tokį skolininkės prašymą (CPK 284 straipsnis). Byloje esančiais duomenimis nenustatytas procesinių dokumentų, kuriuose būtų nustatytas prievolės vykdymas dalimis, priėmimas (CPK 178 straipsnis), todėl nesant teisiškai įformintos skolininkės pareigos vykdyti teismo sprendimą, jis turėtų būti vykdomas nenukrypstant nuo imperatyviųjų vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Antra, nors skolininkė bendradarbiauja su antstoliu, pastarajam pateikė prašymą dėl vykdomajame dokumente nurodytų sumų mokėjimo dalimis ir vykdo teismo sprendimą mokėdama išieškotojui dalimis pagal finansines galimybes, tačiau ir tai neleidžia nevykdyti išieškojimo procesą reglamentuojančių normų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės galėtų turėti teisinę reikšmę sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, tačiau jos neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Trečia, spręsdamas prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teismas turi atsižvelgti ne tik į skolininkės, bet ir išieškotojo interesus, įvertinti galimas sprendimo priėmimo pasekmes tiek skolininkei, tiek išieškotojui, atsižvelgti į įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdytinumo principą nepriklausomai nuo priteistos sumos dydžio. Nagrinėjamu atveju dėl priimtos skundžiamos nutarties gali susiklostyti tokia teisinė situacija, kai nesant skolininkės teisiškai įformintos pareigos vykdyti teismo sprendimą dalimis, ji neturėdama turto, iš kurio gali būti atliekami mokėjimai, tiesiog nebeatliks mokėjimų dalimis, o pagal proceso įstatymą pakartotinas kreipimasis dėl išieškojimo į bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias skolininkei sutuoktinio pajamas, gaunamas iš darbo užmokesčio galimas tik po metų (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, būtų paneigiamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdytinumo principas.
Sutiktina su antstolio atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė keliamas abejones dėl antstolio atliekamų vykdymo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiamas skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimas, o ne nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo pasisakė dėl skolininkės sumokėtų piniginių sumų paskirstymo teisėtumo. Kadangi skolininkės piniginių lėšų paskirstymas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl antstolio atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako.
Suinteresuoti asmenys (skolininkė ir jos sutuoktinis) pateikdami atsiliepimą į atskirąjį skundą taip pat vienu iš savo argumentų nurodo sunkią finansinę padėtį, teismo prašo atsižvelgti į šeimoje augančius du nepilnamečius vaikus. Kaip minėta, šios aplinkybės nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi, ir išaiškinama, kad sunkia finansine padėtimi turėtų būti remiamasi prašant išdėstyti teismo sprendimą. Kita vertus, pažymėtina, kad net ir nustačius skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, išskaitų iš darbo užmokesčio suma nebūtų žymiai didesnė negu skolininkės atliktos (ar ketinamos atlikti) 30 Eur įmokos kiekvieną mėnesį (CPK 736 straipsnis).
Įvertinus byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė pareiškėjo prašymą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis naikintina. Siekiant užtikrinti dalyvaujančių byloje šalių teisę į priimtos nutarties peržiūrėjimą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo prašymo nesprendžia, o perduoda jį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsniu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį ir pareiškėjo UAB UAB „4finance“ pareiškimą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.