- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- I-5603-331/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00206-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-10-21 Vilniaus pataisos namų direktorius nutarimu Nr. 28-1023(1) paskyrė A. G. nuobaudą - draudimą 1 mėnesį pirkti maisto produktus - už Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 12 straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymo Nr. 3-82 dėl nuteistųjų dienotvarkės reikalavimų pažeidimus (b. l. 43). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2013-12-17 sprendimu Nr. 2S-6264 šį nutarimą paliko nepakeistą (b. l. 49).
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, skundu (b. l. 1-7), kurį patikslino (b. l. 20-23) kreipėsi į teismą ir prašo:
1) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-10-21 nutarimą Nr. 28-1023(1);
2) panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo 2013-12-17 sprendimą Nr. 2S-6264;
3) panaikinus Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-10-21 nutarimą Nr. 28-1023( 1) ir Kalėjimų departamento 2013-12-17 sprendimą Nr. 2S-6264 priteisti solidariai, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, turtinės žalos atlyginimą - pareigūno A. I. gautą visų rūšių naudą už laikotarpį nuo 2013-10-21 iki 2013-11-21, o jei ši suma nebus nustatyta - 10 000 Lt ir turtinės žalos atlyginimą - pareigūno D. M. gautą visų rūšių naudą už laikotarpį nuo 2013-11-20 iki 2013-12-17, o jei ši suma nebus nustatyta – 10 000 Lt;
4) priteisti neturtinės žalos atlyginimą – 20 000 Lt; 5) ištirti, ar 2013-05-22 Vilniaus pataiso namų direktoriaus įsakymu Nr. 3-82 patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės 2 punkto 1 pastabos dalis, kuria nuteistiesiems be teisėto pagrindo nustatytas draudimas apsikloti, atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį aktą.
Paaiškino, kad nepadarė inkriminuojamo pažeidimo, 2013-10-15 apie 10.00 val. baudos izoliatoriaus prižiūrėtojas atnešė į kamerą laikraštį, kurį pareiškėjas, gulėdamas lovoje, skaitė. Kojas buvo užsiklojęs lovatiese. Matė, kaip apie 10.05 val. atsidarė ir greitai užsidarė kameros stebėjimo langelis. Vėliau sužinojo, kad kameras stebėjo Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, kuris nurodė surinkti iš nuteistųjų pasiaiškinimus, kodėl šie miegoję. Nors pareigūnas M. U. pats kamerų nestebėjo, tačiau vykdydamas direktoriaus pavaduotojo nurodymą, melagingai surašė tarnybinį pranešimą. Draudimo apsikloti antklode joks įstatymas nenumato ir nedeleguoja tokį draudimą nustatyti poįstatyminiu teisės aktu. Taigi pataisos įstaigos įstatymu nustatytas draudimas prieštarauja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 2 daliai kompetencijos prasme bei Konstitucinio Teismo 2005-11-10 nutarime suformuluotai doktrininei nuostatai konstitucingumo prasme. Be to, kalinimas temperatūroje, lygiai lauko temperatūrai, yra nežmoniškas elgesys, o draudimas apsikloti esant tokioms sąlygoms yra kankinimas.
Tokiu būdu neteisėtais Vilniaus pataisos namų direktoriaus veiksmais ir sprendimais bei Kalėjimų departamento direktoriaus neteisėtu sprendimu ir pareigų neatlikimu jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala kildinama iš Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarime įvardinto bendrojo teisės principo: „Teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo“, bei Civilinio kodekso 6.249 str. 2 d. šį teisės principą įgyvendinančios nuostatos - „Jei atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudą, kreditoriaus reikalavimu nauda pripažįstama nuostoliais“. Nauda, kurią gavo atsakingi asmenys - tai pareigūnų už pareiškėjo teisių pažeidimą ir tarnybos pareigų neatlikimą gautas darbo užmokestis, priedai, priemokos, kompensacijos, premijos, dovanos, draudimo įmokos ir t.t. Savo ruožtu atsakovas - Lietuvos valstybė iš neteisėtai veikusių pareigūnų gautos neteisėtos naudos gavo mokesčius. Visos šios sumos privalo būti pripažintos padaryta turtine žala.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 37-40) paaiškino, kad įvertinus surinktą dokumentinę medžiagą, joje aprašytas įvykio aplinkybes, konstatuota, kad nuteistasis A. G. savo veiksmais pažeidė skundžiamame nutarime nurodytus BVK 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. 3-82 patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės reikalavimus. Prieita išvada, kad Vilniaus pataisos namų direktorius, vadovaudamasis BVK 142 straipsniu, 2013-10-21 nutarimu Nr. 28-1023(1) pagrįstai pareiškėjui skyrė nuobaudą ir šios nuobaudos panaikinti nėra pagrindo.
Pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta norma - laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, yra principinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, ir taikoma kartu su vidaus tvarką nustatančiais norminiais aktais. Šiuo atveju - su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktu bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. 3-82 patvirtinta nuteistųjų dienotvarke. Pažeidimo faktą liudija Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas M. U., surašęs 2013-10-15 tarnybinį pranešimą Nr. 43-1333 (1) „Dėl drausmės pažeidimo“.
Pareiškėjas jokių įrodymų dėl žalos nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą. Šio ginčo atveju pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Priešingai pareiškėjas pats atliko neteisėtus veiksmus - nesilaikė nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, dėl ko jam teisėtai bei pagrįstai buvo paskirta drausminio poveikė priemonė - nuobauda draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktų.
Atsiliepimas
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 351-53) paaiškino, kad nutarimas priimtas remiantis 2013-10-15 Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo M. U. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1333(1), kuriuo pareigūnas informavo, kad 2013-10-15 apie 10.05 val. 3-ojo būrio nuteistasis A. G. apėjimo metu baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 2 apsirengęs, apsiklojęs miegojo savo nepaklotoje lovoje. Remiantis BVK 117 straipsniu nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką. Nuteistųjų dienotvarkė nustatoma pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. Tokia dienotvarkė Vilniaus pataisos namuose patvirtinta direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. 3-82. Pataisos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nurodyta, kad lova turi būti paklota nuo 7.20 val. iki 20.40 val., nuteistieji gali gulėti lovose apsirengę, bet neapsikloję antklode, paklode, lovatiese, pledu ar pan. Atsižvelgiant į nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje, dienotvarkę, 9.30 val. - 11.30 val. vyksta pareigūnų lankymasis. Būtent pareigūnų apėjimo metu, 2013-10-15 apie 10.05 val. ir buvo pastebėtas pareiškėjas A. G. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 2 apsirengęs, apsiklojęs, miegantis savo nepaklotoje lovoje.
Pareiškėjas dėl psichologinių problemų, susijusių su paskirta nuobauda, į Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus skunde aktualiu laikotarpiu iki dabar nesikreipė. Psichologinės tarnybos specialistė E. B. pareiškėją konsultavo tik 1 kartą - 2013-05-02. Pareiškėjas nepateikia skunde įrodymų ir argumentų, jog paskirta drausminė nuobauda įtakojo jo psichinę sveikatą.
Atsakovų, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis.)
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-10-21 nutarimu Nr. 28-1023(1) (b. l. 26) paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo (draudimo 1 mėnesį pirkti maisto produktus) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taigi šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų buvimą įkalinimo įstaigose, ar yra jo kaltė dėl nustatyto pažeidimo, ar atsakovas nepažeidė teisės normų ir taisyklių, užtikrinančių nuobaudų skyrimą nuteistiesiems.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), Nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje, dienotvarkė, patvirtinta Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. 3-82 (toliau – ir Dienotvarkė).
BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. O šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Taisyklių XI skyriuje reglamentuojamos nuteistųjų elgesio taisyklės ir 73 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: 73.6. tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Dienotvarkėje numatyta, kad 7.00-7.20 val. yra rytinė mankšta, tualetas, miegamosios vietos tvarkymas. Lova turi būti paklota nuo 7.20 val. iki 20.40 val., nuteistieji gali gulėti lovose apsirengę, bet neapsikloję antklode, paklode, lovatiese, pledu ir pan. (b. l. 54-55).
Pagal BVK 143 straipsnio 1, 2, 7, 10 dalis, BVK 142 straipsnio 1 ir 2 dalis numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Nuobaudos – įspėjimas arba papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos įstaigos direktoriaus nutarimu. Apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalies nuostatomis, nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktorius 2013-10-21 priėmė nutarimą Nr. 28-1023(1) nuteistajam A. G. už 2013-10-15 baudos izoliatoriuje padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skirti nuobaudą – draudimą 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymo Nr. 3-83 reikalavimus, nes 2013-10-15 apie 10.05 val. buvo pastebėtas miegant apsirengęs, apsiklojęs savo nepaklotoje lovoje (b. l. 26).
Nutarimas priimtas atlikus tarnybinį tyrimą. Tarnybinis tyrimas pradėtas gavus Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo M. U. 2013-10-15 tarnybinį pranešimą dėl drausmės pažeidimo (b. l. 56), kuriame nurodyta, kad 2013-10-15 apie 10.05 val. apėjimo metu BI-2b kameroje pareiškėjas apsirengęs, apsiklojęs miegojo savo nepaklotoje lovoje.
Dėl šio įvykio A. G. 2013-10-16 pateikė paaiškinimą (b. l. 57). Paaiškino, kad 2013-10-15 apie 10.00 val. budintis pareigūnas atnešė laikraštį ir 10.05 val. jis šį laikraštį skaitė gulėdamas lovoje. Apie 10.05 val., išgirdęs atsidarant kameros stebėjimo langelį, atsikėlė lovoje ir klausėsi, ar kamerą stebintis pareigūnas ko nepasakys. Kameros langelis buvo uždarytas nieko nepasakius, todėl pareiškėjas toliau skaitė laikraštį, buvo aiškiai matyti, kad nemiegojo. Nurodė, kad melagingi teiginiai buvo parašyti sąmoningai.
Pareiškėjas dėl ginčijamo nutarimo padavė skundą Departamentui, kuris 2013-12-17 sprendimu Nr. 2S-6264 pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 49).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Vilniaus pataisos namų pareigūnas M. U. paaiškino, kad nelabai prisimena apie šį pažeidimą, nes praėjo daug laiko, tačiau jeigu tarnybiniame pranešime parašyta, kad pareiškėjas miegojo, buvo apsiklojęs, tai taip ir buvo. Neatsimena, kada pareiškėjo prašė pateikti pasiaiškinimą. Neatsimena, ar jis buvo apsirengęs.
Liudytojas K. K. paaiškino, kad kartu su pareiškėju buvo baudos izoliatoriuje. Atsidarius langeliui pareiškėjas skaitė laikraštį, gulėjo ant lovos, nemiegojo, antklodėmis nebuvo apsikloję. Antklodės buvo sulankstytos ir padėtos ant lovos, tačiau kojos buvo pakištos po antklode, nes buvo šalta.
Pagal ABTĮ 57 straipsnio nuostatas, teismas bylos įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė ir bylos įrodymų ištyrimas teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, Dienotvarkės reikalavimo negulėti lovoje apsiklojus antklode (nuo 7.20 val. iki 20.40 val.). Pareiškėjo veiksmus, už kuriuos jis nubaustas, neabejotinai patvirtina pareigūno M. U. tarnybinis pranešimas, teisme duoti parodymai, iš kurių aiškiai matyti, kad pareiškėjas 2013-10-15 apie 10.05 val. miegojo lovoje apsiklojęs. Abejoti pareigūno liudijimo tikrumu, nešališkumu teismas neturi pagrindo. Pareiškėjas neneigia gulėjęs apsiklojęs antklode, tačiau teigia, kad toks draudimas yra neteisėtas, prilyginamas kankinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo K. K. parodymai yra prieštaringi, nes viena vertus jis teigia, kad pareiškėjas lovoje gulėjo neapsiklojęs, tačiau kita vertus nurodo, kad jo ir pareiškėjo kojos buvo po antklode. Atlikdamas nustatytus veiksmus pareiškėjas pažeidė skundžiamame nutarime nurodytus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, todėl už padarytą pažeidimą jam pagrįstai paskirta nuobauda.
Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT adm. bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas skundo argumentais nurodo, kad baudos izoliatoriuje buvo šalta, oro temperatūra neatitiko higienos reikalavimų, todėl reikalavimas gulėti neapsiklojus antklode prilygsta kankinimui ir tokiu būdu pateisina Dienotvarkės reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo skundo argumentus dėl temperatūros baudos izoliatoriuje, dėl to nei į pataisos įstaigos administraciją, nei į kitas atitinkamo pobūdžio pažeidimus nustatančias institucijas nesikreipė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas buvo laikomas kankinimo sąlygomis.
Teismui nekyla abejonių dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymo Nr. 3-82, kuriuo patvirtinta Dienotvarkė, teisėtumo, todėl pareiškėjo prašymas dėl šio norminio akto teisėtumo ištyrimo netenkintinas. Vilniaus pataisos namų direktoriaus teisė įsakymu nustatyti nuteistųjų dienotvarkę įtvirtinta BVK 117 straipsnio 2 dalyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką.
Teismas, remdamasis vidiniu įsitikimu, pagrįstu išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad ginčo nutarimas yra pagrįstas teisės aktais, motyvuotas, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo straipsnio reikalavimus. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę skirti nuobaudą, paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, adekvati padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-10-21 nutarimo Nr. 28-1023( 1) ir Kalėjimų departamento 2013-12-17 sprendimo Nr. 2S-6264.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teismas nustatė, kad nuobauda pareiškėjui yra paskirta teisėtai ir pagrįstai. Nenustačius byloje neteisėtų Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento veiksmų, nėra būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio) deliktinės atsakomybės atsiradimui ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.