- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- 1-604-633/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Kaltinamasis
- S. G.
- Advokatai
- Bronius Varsackis, Kęstutis Petrauskas
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom), gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui, transporto priemonės savininko A. G. atstovui advokatui Broniui Varsackiui, vertėjai Liudmilai Baktienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
S. G., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje (toliau ir – RF) (duomenys neskelbtini) pilietis, susituokęs ir turintis 1 mažametį vaiką išlaikytinį, aukštojo išsilavinimo, dirbantis RF įmonės - informacinių sistemų administratoriaus (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis S. G., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1672 2018 m. spalio 23 d. „Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės“ 3 straipsnio 1 punkto reikalavimą, kuriuo nustatyta, jog bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 eurų, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, taip pat 2004 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinamojo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių“ 6.3 punkto reikalavimą, kuriuo nustatyta, jog keleivių, atvykstančių iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, prekės, gabenamos asmeniniame bagaže, neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, jeigu jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir bendra tokių prekių vertė neviršija 300 eurų, 2024 m. sausio 21 d. apie 14:00 val., vykdamas iš Rusijos federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą J. Basanavičiaus g. 2, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., lengvųjų automobilių kanalu automobiliu „Toyota Land Cruiser 150“, valstybinės registracijos (duomenys neskelbtini), su savimi (asmeniniame bagaže) gabeno grynuosius pinigus - 10110 eurų ir 1320 Rusijos rublių, kurių vertė 2022 m. kovo 1 d. Lietuvos banko nustatytu kursu - 11.26 Eur (viso grynųjų pinigų – 10121,26 Eur), taip pat automobilio bagažinėje (asmeniniame bagaže) gabeno prekes komerciniais tikslais: 15 kg makadamijos riešutų, 10 kg džiovintų cukruotų kumkvatų (kinkanų), 20 kg džiovintų persimonų, 30 kg džiovintų abrikosų, 30 kg kedro riešutų, 10 kg razinų (sultano), 1 kg riešutų mix, 1 kg saldainių (lokumo) „Asorti“, 2 kg vaisinių pastilių „Fastfruit“ (arbūzų , mango skonio), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius (importo PVM) sudaro 887,10 euro ir viršija 300 Eur neapmokestinamą sumą, privalėdamas šias prekes ir grynuosius pinigus raštu deklaruoti muitinės įstaigoje, neužpildė ir nepateikė Grynųjų pinigų ir prekių deklaravimo formos bei muitinei žodžiu deklaravęs, kad privalomų deklaruoti daiktų negabena, tyčia nedeklaravo, nepateikė muitinei, vengdamas jos kontrolės, bei neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 10110 eurų ir 1320 Rusijos rublių bei 119 kg džiovintų vaisių, riešutų ir saldainių, kurių bendra muitinė vertė 11008,36 euro, t. y. viršija 150 MGL/BBND, bet neviršija 400 MGL/BBND.
Šiais veiksmais kaltinamasis S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199 straipsnio 1 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamasis S. G. teisiamajame posėdyje kaltu dėl aukščiau aprašytų, teismo pripažįstamų įrodytais, nusikalstamų veiksmų atlikimo visiškai neprisipažino. Apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes paaiškino, kad jis pripažįstantis, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis jis tėvui A. G. priklausančiu automobiliu, šiam apie tai nežinant, vyko iš Rusijos federacijos Kaliningrado srities tranzitu per Lietuvą į RF Smolensko miestą pas giminaičius, paskutiniųjų 1,5 m. laikotarpiu pagal tranzitinę vizą taip keliavo pirmyn ir atgal maždaug kartą per savaitę. Grįždamas iš priešpaskutinės kelionės jis Lietuvos muitinėje pasiteiravęs, kokį kiekį ir kokių prekių gali įvežti be mokesčių į Lietuvą, pareigūnas jam paaiškinęs, kad nesankcionuotų prekių už nedidesne nei 300 eurų vertę, jis papildomai nesiteiravęs, kaip bus nustatoma tokia prekių vertė, - pats nusprendęs vadovautis norimų gabenti prekių įsigijimo savo gyvenamojoje vietoje (RF) kaina (verte). Paskutinės kelionės, kuomet jis buvo sulaikytas, išvakarėse jis RF Kaliningrado m. turguje nusipirko visas tas prekes, kurios Lietuvos muitinės poste buvo sulaikytos už Rusijos rublius, kas pagal valiutų kursą, nustatytą Rusijos teritorijoje, sudarė maždaug 230-240 eurų. Šias prekes jis ketinęs nuvežti giminaičiams lauktuvėms. Be to, šios kelionės metu jis ketinęs nupirkti RF Smolensko m. garažą bokse, tam dalį pinigų eurais pasiėmė iš namų, kitą dalį nusipirko valiutų keitykloje už Rusijos rublius, pats mintyse suskaičiavo, kad bendra suma neviršija 10000 eurų, - jam buvo žinoma, kad be pateikimo muitinei ir deklaravimo raštu į Lietuvą galima įvežti mažesnę nei nurodytoji sumą (iki 10000 eurų). Visus grynuosius pinigus eurais jis įsidėjo į kelioninę kuprinę (bagažą) ir vežėsi automobilio salone. Turguje įsigytas prekes jis susidėjo į kelioninius maišus ir pan. bei vežė susikrovęs automobilio bagažinėje, jų neslėpė. Už pas jį fizinio tikrinimo metu rastus Rusijos rublius jis Rusijos pusėje ketinęs įsigyti Baltarusijoje ir Rusijoje galiojantį transporto priemonių valdytojo privalomąjį draudimą, tačiau nedirbo šį draudimą platinantis brokeris, todėl rubliai pasiliko jo toje pačioje kurpinėje laikytoje piniginėje atskirai nuo eurų. Lietuvos muitinės poste jis eurų grynųjų pinigų raštu nedeklaravo, nes įsivaizdavo, kad jų vežasi mažiau nei 10000 Eur suma (buvo apsiskaičiavęs), taip ir deklaravo žodžiu, Rusijos rublių nedeklaravo nei žodžiu, nei raštu, kadangi muitinės pareigūnas apie kitokią nei eurai valiutą jo nepaklausė, o jis pats apie šiuos pinigus buvo pamiršęs. Jis suprantantis, kad pagal faktines sumas grynuosius pinigus jis privalėjo raštu deklaruoti muitinei, objektyvių kliūčių tai padaryti nebuvę. Jis tai pačiai Lietuvos muitinės pareigūnei, kuri priėmė jo žodinę deklaraciją, taip pat žodžiu nurodė (deklaravo), jog vežasi asmeninius daiktus ir lauktuves giminaičiams, tikėjosi, kad šios bus vertinamos pagal jų įsigijimo mažiau nei už 300 eurais RF kainą, turėjo su savimi turgaus prekeivio jam išduotą važtaraštį-čekį, todėl raštu nedeklaravo ir šių prekių. Priėmusi jo žodinę deklaraciją, kad jis negabenantis privalomų pateikti muitinei daiktų, muitinės pareigūnė jį nukreipė į detalaus patikrinimo vietą (patalpą). Čia muitinės pareigūno vyriškio pareikalavimu jis išėmęs iš kuprinės pateikė vežamus grynuosius pinigus eurus, taip pat iškrovė iš automobilio bagažinės patikrinimui vežtas giminaičiams prekes. Tolimesnio patikrinimo metu jo piniginėje buvo rasti ir paimti likę grynieji pinigai - 1320 Rusijos rublių, taip pat skaičiuojami eurai, pirmojo skaičiavimo metu buvo rasta 10060 eurų, atvykus kriminalinės tarnybos pareigūnams ir jo akivaizdoje pinigus perskaičiavus, šių buvo 10110 eurų. Jis, kaltinamasis, sutinkantis, kad galbūt yra baustinas, tačiau ne taip griežtai kaip buvo nuspręsta teisėjo patvirtintu prokuroro nutarimu, anksčiau ikiteisminiame tyrime jis kaltę pripažinęs todėl, kad jam patarę, jog taip bus jam geriau.
3. Liudytoja muitinės pareigūnė R. M., kurios anksčiau ikiteisminio tyrimo įstaigoje duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies nustatyta tvarka, byloje patvirtino, jog nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio metu dirbusi Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste darbo vietoje Nr. 16 (atvykstančiųjų autobusais ir lengvaisiais automobiliais muitinės deklaracijų priėmimas). Apie 14 val. laiku ji priėmusi lengvuoju automobiliu „Toyota Land Cruiser“ iš RF Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką atvykusio kaltinamojo S. G. žodinę deklaraciją ir jos duomenis pažymėjusi muitinės informacinėje sistemoje, - jos paklaustas rusų kalba kaltinamasis pareiškė, kad privalomų pateikti ir deklaruoti daiktų jis nevežantis, paklaustas pakartotinai, nurodė, kad turi leistiną sumą, jai paprašius patikslinti, kaltinamasis nurodė, kad turintis 9800 eurų grynųjų pinigų, jos paklaustas, ar gali pateikti pinigų kilmę pagrindžiančius dokumentus, kaltinamasis iš automobilio atnešė ir jai pateikė pinigų keitimo kvitą rusų kalba, kuriame buvo pažymėta, jog už Rusijos rublius buvo iškeista 5500 eurų. Jai dar kartą paklausus, tai kiekgi jis turintis grynųjų pinigų, kaltinamasis nurodė, kad 5500 eurų. Kilus įtarimams, ji nukreipė kaltinamąjį su automobilio detaliam patikrinimui, kurį spec. garaže atliko muitinės pareigūnas liudytojas T. B.. Po kurio laiko jai užėjus į garažą, matė, kad ant tikrinimui skirto stalo buvo sukrauta didelis kiekis džiovintų vaisių, riešutų bei krūvelė grynųjų pinigų eurais, kurių, pasak T. B., buvo daugiau nei 10000 eurų. Kaltinamasis visus jos klausimus rusų kalba gerai suprato, atsakinėjo iškart, be jokių pasitikslinimų.
4. Liudytojas muitinės pareigūnas T. B. teisme patvirtino, kad nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio metu dirbo Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste atvykstančių autobusų ir lengvųjų automobilių detalaus patikrinimo vietoje (spec. garaže), o kolegė liudytoja R. M. pirmiau priiminėjo tokių atvykstančių asmenų deklaracijas, tame tarpe ir iš kaltinamojo, kuris jai pareiškė, kad nieko privalomo deklaruoti ir pateikti muitinei nevežantis, priėmusi tokią jo žodinę deklaraciją, ji nukreipė kaltinamąjį su automobilio jam detaliam patikrinimui. Jam, T. B., prieš pradedant fizinį tikrinimą, darkart paklausus rusų kalba, ar nieko privalomai deklaruotino nevežantis, kaltinamasis atsakęs, kad prekes-maisto produktus vežantis savo reikmėms. Jo nurodymu kaltinamasis šias prekes (riešutus, džiovintus vaisius bei saldainius) gamyklinėse pakuotėse iškrovė iš automobilio bagažinės, šių buvo apie 120 kg, ir akivaizdu už kur kas didesnę nei 300 eurų sumą (muitinę vertę). Pagal jo nurodymą pateikti su savimi gabenamus grynuosius pinigus, kaltinamasis iš asmeninio bagažo, galėjo būti ir kuprinės, ištraukė ir jam pateikė jo teigimu 5500 eurų, perrištus gumele, kuriuos vėliau pakartotinai suskaičiavus buvo rasta 5550 eurų. Po šito jis, T. B., papildomai kaltinamojo drabužių kišenėje ar asmeniniame bagaže (kuprinėje) surado ir išėmė dar vieną pluoštą eurų, kuriuos suskaičiavus, nustatė, kad yra 4560 eurų, toliau kaltinamojo piniginėje dar surado ir išėmė 1320 Rusijos rublių, iš automobilio daiktadėžės – rankraštinį prekių važtaraštį-čekį rusų kalba 21150 Rusijos rublių sumai, nors reali prekių vertė buvo akivaizdu kelis kartus didesnė. Kaltinamasis visus jo klausimus gerai suprato, nurodymus vykdė be pasitikslinimų.
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.
11. Dėl kaltinamojo parodymų vertinimo. S. G. parodymai per šios bylos procesą buvo akivaizdžiai nenuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę pripažino visiškai, pareiškė, kad gailisi dėl savo neatsakingo elgesio (kad turėdamas tam jo pripažįstamą pareigą, nedeklaravo raštu ir nepateikė muitinei tiek 10000 eurų sumą viršijančius grynuosius pinigus (eurus ir Rusijos rublius), tiek didesnės nei 300 Eur muitinės (su privalomais sumokėti mokesčiais) vertės EB ekonominėje erdvėje prekes), teisinosi suklydęs skaičiuodamas grynuosius pinigus bei muitinei vertei prilygindamas prekių įsigijimo kainą savo gyvenamojoje vietoje (RF Kaliningrado srt.) (1 t., b. l. 158-161, 172-174). Kaltinamasis, dar ikiteisminio tyrimo pabaigoje bei teisme ėmęs neigti savo kaltę ir pateikęs kitokią aukščiau jau aprašytą nagrinėjamo įvykio versiją (punktas 2), negalėjo pateikti įtikinamų tokio pasikeitimo paaiškinimų, juolab, kad abu kartus kaltę pripažino ir teikė tai atitikusius paaiškinimus dalyvaujant tiek vertėjams, tiek gynėjams (1 t., b. l. 151, 163). Kita vertus, net ir pareiškęs teismui, kad esantis nekaltas dėl nagrinėjamo byloje nusikaltimo (pinigų ir prekių kontrabandos), kaltinamasis visgi pripažino, kad pažeidė grynųjų pinigų ir prekių gabenimo per valstybės sieną ir deklaravimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus (punktas 1) bei prisiimantis atsakomybę už tai, tačiau kartu su išlyga, jeigu bus baudžiamas kur kas švelniau, nei tai buvo padaryta anksčiau nutraukiant ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu (prokuroro nutarimu ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (2 t., b. l. 1-16, 18-23). Taigi, jo teisme padaryti pareiškimai, yra prieštaringi, nenuoseklūs bei, teismo vertinimu, yra visiškai ir patikimai paneigti visuma aukščiau aptartų byloje įrodymais pripažįstamų faktinių duomenų, kurių didesnė dalis yra objektyvaus pobūdžio, teismas nenustatė bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo abejoti ar net netikėti nuosekliais ir išsamiais liudytojų muitinės pareigūnų R. M. ir T. B. parodymais, juolab, kad jie yra iš esmės patvirtinti kitais bylos duomenimis (įvykio vietos bei daiktų apžiūromis, kaltinamojo žodinės deklaracijos turiniu ir kt.). Kaltinamojo versiją, jog grynuosius pinigus jis nedeklaravęs raštu ir nepateikęs muitinei dėl to, kad, atitinkamai, apsiskaičiavęs (eurus) ir pamiršęs (rublius), teismo vertinimu, visiškai ir patikimai paneigia, be kita ko, ir duomenys, kad eurai pagal liudytojo T. B. parodymus buvo gabenami ir muitinio tikrinimo metu rasti dviem dalimis skirtingose vietose, o pareigūnei R. M. kaltinamasis deklaravo su savimi vežantis tik vieną iš jų, kuriai turėjęs kilmę pagrindžiantį dokumentą (5550 Eur), taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis iš anksto neketino deklaruoti ir pateikti muitinei kontrolei nei likusios eurų dalies (4560 Eur), nei tuo labiau turimų piniginėje Rusijos rublių, apie kuriuos dėl jam žinomų motyvų išviso sąmoningai nutylėjęs. Teismas taip pat atmeta kaip visiškai niekuo nepagrįstą kaltinamojo versiją dėl prekių nepateikimo muitinei priežasčių - vien dėl to, kad jas Rusijoje įsigijęs mažiau nei už 300 Eur, kadangi nagrinėjamoje situacijoje įvežamoms į EB ekonominę erdvę prekėms skaičiuotina vertė nustatoma ne pagal įsigijimo trečioje šalyje kaštus, tačiau pagal šių prekių (muitinę) vertę bendrijos teritorijoje ir šito kaltinamasis negalėjo nesuprasti, juolab, pats pripažinęs, jog tokią informaciją gavęs iš muitinės pareigūno, taigi žinojęs, muitinės vertės nustatymo principą. Dėl aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, jog teisme pateikti kaltinamojo S. G. parodymai tiek, kiek jie prieštarauja teismo konstatuotoms byloje įrodytomis nagrinėjamo nusikaltimo įvykio aplinkybėms (punktas 1), neatitinka tikrovės, vertinami kaltinamojo siekiu išvengti atsakomybės ir atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
12. Visi kiti teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti/patikrinti aukščiau aprašyti faktiniai bylos duomenys teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais, gautais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais teisėtais būdais (priemonėmis). Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių, išskyrus teismo aukščiau motyvuotai atmestą dalį teisme duotų kaltinamojo S. G. parodymų (punktas 11), nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, iš analogiškų nagrinėjamai situacijų patirties - itin dažnų kelionių automobiliu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, labai aiškios viešai pateiktos, tame tarpe ir jo gimtąja rusų kalba, oficialios informacijos muitinės poste (pinigų ir prekių deklaravimo bei pateikimo muitinei kontrolei) vietoje, taip pat prieš keletą dienų papildomai žodžiu suteiktos jam muitinės pareigūno informacijos tame pačiame muitinės poste, o taip pat ir iš paties tam pakankamos gyvenimiškos patirties, žinodamas, kad privalo deklaruoti raštu ir pateikti muitinei kontrolei asmeniniame bagaže gabenamą didesnę nei 10000 ekvivalentu eurais sumą grynųjų pinigų bei aiškiai 300 Eur viršijančios bendros muitinės vertės prekes, kurių vien jau kiekis akivaizdžiai rodo, jog jos buvo gabenamos nei asmeniniams poreikiams, tačiau komercijai, kai tam nebuvo jokių objektyvaus pobūdžio kliūčių, to sąmoningai nepadarė, - pinigų ir prekių nedeklaravo ir nepateikė muitinei, siekdamas išvengti jos kontrolės, t. y., veikdamas tiesiogiai tyčia, numatė savo veiksmų (neveikimo) nusikalstamus padarinius ir jų norėjo, - pinigus ir prekes per valstybės sieną gabeno kontrabanda. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti tiesioginių nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio liudytojų muitinės pareigūnų R. M. bei T. B. parodymų teisingumu, jie nebuvo ir nėra pažįstami su kaltinamuoju, nėra turėję ir neturi su juo jokių asmeninio pobūdžio santykių, taigi ir bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo kaltinamąjį apkalbėti.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.
13. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai byloje turi būti kvalifikuojami būtent pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Pirma, byloje nenuginčytai ir patikimai nustatyta, jog grynuosius pinigus (bendra nominali vertė eurais – 10121,26 Eur) bei prekes (bendra muitinė vertė 887,10 Eur) per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką gabeno, raštu nedeklaravo jų bei nepateikė jų muitinės kontrolei būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaip teismo jau aukščiau buvo argumentuotai spręsta (punktai 11, 12), kaltinamasis taip veikė (gabendamas per valstybės sieną privalomus raštu deklaruoti ir pateikti muitinei kontrolei pinigus ir prekes bei jų raštu nedeklaruodamas, nepateikdamas muitinei kontrolei ir tuo jos vengdamas), subjektyviai suvokęs ir todėl žinodamas, kad teisės aktais nustatytos jam pareigos neįvykdymu jis gabena juos (pinigus ir prekes) kontrabanda, nors ir suvokdamas savo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, jų neatliko ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogiai tyčia. Trečia, objektyviu tarifų ir muitinio įvertinimo specialistų tyrimu byloje nustatyta kaltinamojo kontrabanda gabentų prekių muitinė vertė teismui abejonių nekelia, jos neginčijo ir kaltinamasis bei jo gynėjas, prekių muitinė vertė kartu su grynaisiais pinigais sudarė bendrai 11008,36 Eur sumą, kuri yra aiškiai didesnė nei 150 MGL/BBND (7500 Eur), tačiau kur kas nesiekia 400 MGL/BBND (20000 Eur). Nors leistina nedeklaruoti raštu ir nepateikti muitinės kontrolei grynųjų pinigų ir prekių bendra vertė (10299,99 Eur) nagrinėjamu atveju buvo viršyta sąlyginai nedaug (708,37 Eur dalimi), tačiau kartu šis dydis nėra ir mažas ant tiek, kad būtų pagrindas kaltinamojo veiksmus vertinti kaip mažareikšmius, - į neteisėtai (kontrabanda) per valstybės sieną gabentų pinigų ir prekių kiekį ir vertę bus atsižvelgiama individualizuojant kaltinamajam bausmę.
IV. Bausmės kaltinamajam skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
14. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam skirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį bei sukeltas ja pasekmes. Pastaruosius teismas kvalifikuoja gerokai mažesniais nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmuo (vidurkis) dėl tokių aplinkybių : pirma, kaltinamojo neteisėtai (kontrabanda) gabentų pinigų ir prekių bendra muitinė vertė (11008,36 Eur) nesiekė baudžiamojo įstatymo (BK 199 straipsnio 1 dalies) dispozicija apibrėžto rūšinės sudėties vidurkio (13750 Eur); antra, tiek grynieji pinigai, tiek prekės kaltinamojo nebuvo kaip tai papildomai slepiami nuo muitinės kontrolės (transporto priemonėje įrengtose slėptuvėse ar kitose jų aptikimą ženkliau apsunkinančiose vietose), c) kaip jau buvo pažymėta aukščiau (punktas 13), neprivalomų deklaruoti ir pateikti muitinei kontrolei grynųjų pinigų ir prekių bendra didžiausia muitinė vertė nagrinėjamu atveju buvo viršyta santykinai nedaug – 708,37 Eur, arba maždaug 14 MGL/BBND dalimi, be to, nagrinėjama nusikalstama kaltinamojo veika dėl muitinės sėkmingo darbo realiai neigiamų padarinių visuomenei ir valstybės ekonomikai nesukėlė. Visos šios aplinkybės savo visuma, teismo vertinimu, ženkliai mažina kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).
15. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties papildomai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - tai baigtas formalios sudėties tyčinis apysunkis nusikaltimas – pagal šiuos kriterijus švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
16. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina iš esmės teigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis pagal bylos duomenis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą (1 t., b. l. 128), tačiau 2023 metais Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykdė 10 administracinių nusižengimų, pasireiškusių kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimu (dominuoja leistino važiavimo greičio viršijimas) (1 t., b. l. 129-137), kaltinamasis yra susituokęs, gyvena šeimoje ir turi 1 mažametį vaiką išlaikytinį (2 t., b. l. 138-140), dirba ir pragyvena iš savo darbo, mėnesio darbo pajamos apie 1500-2000 eurų (iš kaltinamojo žodžių).
17. Kaltinamojo S. G. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas pagal šios bylos duomenis nenustatė (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
18. Atsižvelgdamas į visumą aptartų aplinkybių (punktai 14-17), teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia paskyrimą kaip teisingos baudžiamojo įstatymo sankcijos minimalaus dydžio bausmės kaltinamajam paskyrimą (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas sprendžia, jog pirmą kartą apysunkiai nusikaltusiam ir teisiamam kaltinamajam paskirtina švelnesnės rūšies iš baudžiamojo įstatymo sankcijoje alternatyviai numatytųjų, tai yra, baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas 100 MGL/BBND (5000 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu tokios rūšies ir trukmės bausmė, kartu atsižvelgiant ir į papildomai jam skirtinas kitas piniginio pobūdžio teisinės atsakomybės priemones (turto konfiskavimą), kaltinamajam bus proporcinga jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei jo paties pavojingumui ir bus pakankama bausmės tikslams pasiekti (nebus aiškiai per švelni) (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šiam kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis) – teismo vertinimu, tokią galimybę eliminuoja sunkiai paaiškinamas kaltės neigimas ir kritikos savo teisę pažeidžiančiam elgesiui trūkumas, siekis atsakomybę bent iš dalies perkelti muitinės pareigūnams, be bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo kaltinant juos netinkamu savo pareigų atlikimu. Į baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname išlaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 21 d., 18:00 val. iki sausio 22 d., 13:58 val., - 1 para už 2 MGL/BBND baudos dalį, todėl galutine bausme nustatytina – 98 MGL/BBND (4900 Eur) bauda (BPK 352 straipsnio 1 dalis).
19. Kaltinamajam S. G. šioje byloje jokia kardomoji priemonė lig šiol paskirta nebuvo, tokią skirti iki pastarojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios taip pat nėra poreikio, atsižvelgiant į jo asmenybę, šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją ir darbo vietas ir kt.
20. Dėl daiktinių įrodymų ir kt. daiktų. I. Paimti iš kaltinamojo S. G. grynieji pinigai - 10110 eurų, įnešti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Urbo bankas“ (1 t., b. l. 63-65) bei 1320 R. F. rublių, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje Ramygalos g.151, Panevėžio m. (1 t., b. l. 78), nuosprendžiui įsiteisėjus, - 110,01 Eur dalis bei 1320 Rusijos federacijos rublių (viršijanti leidžiamą gabenti per valstybės sieną nedeklaruojant ir nepateikiant muitinei 9999,99 Eur sumą grynųjų pinigų dalis), kaip nagrinėjamo byloje nusikaltimo priemonė, konfiskuotini (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). II. Pagal jos paso duomenis kitam asmeniui (G. A. V.) priklausanti transporto priemonė lengvasis automobilis „TOYOTA LAND CRUISER“ valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktelis, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje Europos g. 21, Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos sav. (1 t., b. l. 73), nuosprendžiui įsiteisėjus, - grąžintini teisėtam savininkui, nenustačius pagrindo šių daiktų (dokumentų) konfiskavimui (BK 72 straipsnio 4 dalis) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kadangi kaltinamasis šią 13724,97 Eur muitinės vertės (be mokesčių) (1 t., b. l. 53-54) kelių transporto priemonę panaudojo priemone nagrinėjamos bylos nusikalstamos veikos padarymui, be kurios 119 kg bendro svorio prekių gabenimas, atsižvelgiant ir į jų kiekį (tūrį), praktiškai nebūtų įmanomas, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas ir išieškotina, teismo vertinimu, kaip proporcinga nagrinėjamos veikos pobūdžiui bei pavojingumo laipsniui ir pakankama jos paskirčiai įgyvendinti, 3000 Eur dalis (maždaug ¼) kitam asmeniui priklausančio konfiskuotino turto (automobilio) vertės (BK 72 straipsnio 5 ir 6 dalys). III. Iš kaltinamojo paimtos prekės - 119 kg džiovintų vaisių, riešutų bei saldainių, saugomos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje Janonio g. 4, Panevėžio m. (1 t., b. l. 74-77), - nuosprendžiui įsiteisėjus, 587,10 Eur dalis (viršijanti leidžiamą gabenti per valstybės sieną nedeklaruojant ir nepateikiant muitinei 300 Eur sumą prekių dalis), kaip nagrinėjamo byloje nusikaltimo priemonė, konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Likusi 300 Eur muitinės vertės šių prekių dalis (pagal kaltinamojo ar jo įgalioto tam asmens pasirinkimą), nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžintina savininkui kaltinamajam S. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). IV. Iš kaltinamojo S. G. paimti 3 čekiai (kvitai ir sąskaita), saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje Ramygalos g.151, Panevėžio m. (1 t., b. l.78), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip beverčiai sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
21. Dėl proceso išlaidų. Dėl pastarosios bylos proceso, vadovaujantis 2019 m. kovo 29 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-288 patvirtinta sulaikytų ir konfiskuotų prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodika, ši ikiteisminio tyrimo įstaiga iki šio teismo nuosprendžio priėmimo patyrė tokias išlaidas : 1) sulaikytų prekių (džiovintų vaisių, riešutų ir saldainių), saugojimo Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje išlaidos – 32,40 Eur (6,81 Eur + 218 d. x 0,1174 Eur); 2) sulaikytos transporto priemonės lengvojo automobilio „Toyota Land Cruiser 150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (RF) transportavimo į saugojimo vietą bei saugojimo išlaidos – 260,45 Eur (99,95 Eur + 214 d. x 0,75 Eur), taigi viso – 292,85 Eur. BPK 103 straipsnio 5 punktu prie atlygintinų proceso išlaidų yra priskirtos daiktų laikymo (saugojimo) ar persiuntimo (gabenimo) išlaidos, o BPK 105 straipsnio 1 dalimi teismui yra nustatyta teisė tokias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Kadangi prašomas jai išieškoti daiktų pervežimo ir saugojimo išlaidas ikiteisminio tyrimo įstaiga patyrė išimtinai dėl kaltinamojo tyčinės nusikalstamos veikos ir vykdydama įstatymų reikalavimus dėl baudžiamajam procesui reikšmingų daiktų paėmimo ir saugojimo, prokuroro prašymas patenkintinas, aukščiau išvardintos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos ikiteisminio tyrimo įstaigai iš kaltinamojo S. G. (BPK 105 straipsnio 1 d.).
22. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ir finansinių sankcijų vykdymo nukreipimo į kaltinamojo turtą, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Byloje yra paskirtas ir taikomas laikinas ir visiškas nuosavybės teisės apribojimas į 10110 Eur ir 1320 Rusijos rublių grynuosius pinigus bei automobilį „Toyota Land Cruiser 150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 66-68; 2 t., b. l. 104-105). Nuosprendžiui įsiteisėjus, taikomas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiam automobiliui laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas ir automobilis grąžintinas teisėtam savininkui ir jo tam įgaliotam asmeniui. Kaltinamojo S. G. gryniesiems pinigams taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, taip pat panaikintinas, 110,01 Eur bei 1320 Rusijos rublių perduotina konfiskavimo vykdymui, o į likusią 9999,99 Eur pinigų dalį nukreiptinas paskiriamos baudos bausmės (4900 Eur), baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo (3000 Eur) bei priteisiamų proceso išlaidų (292,85 Eur) išieškojimas. Liksianti po visų nuosprendžiu nustatomų ir aukščiau išvardintų kaltinamajam finansinių sankcijų įvykdymo pinigų dalis iš 9999,99 Eur sumos, t. y. 1807,14 Eur, sugrąžintina teisėtam savininkui kaltinamajam S. G..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 str., 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 100 (vieno šimto) MGL/BBND (5000 eurų) baudos bausme.
Į šią bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (1 parą) už 2 (du) MGL/BBND (100 eurų) baudos ir nustatyti galutinę bausmę – 98 (devyniasdešimt aštuonių) MGL/BBND (4900 eurų) baudą.
Skirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Land Cruiser 150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3000 (tris tūkstančius) eurų.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios nuteistajam neskirti.
Daiktinius įrodymus - 110,01 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 1 ct.) bei 1320 (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt) R. F. rublių, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos žinioje, kaip nusikalstamos veikos priemones, konfiskuoti.
Daiktinius įrodymus - transporto priemonę lengvąjį automobilį „TOYOTA LAND CRUISER (duomenys neskelbtini) valstybinės registracijos R. F. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktelį, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos žinioje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti teisėtam savininkui G. A. V., gyv. (duomenys neskelbtini), nenustačius pagrindo šių daiktų (dokumentų) konfiskavimui.
Daiktinius įrodymus – 587,10 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 10 ct.) muitinę vertę atitinkančią prekių dalį iš 119 kg bendro svorio džiovintų vaisių, riešutų bei saldainių, saugomų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos žinioje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos priemones, konfiskuoti. Likusią 300 Eur muitinę vertę atitinkančią šių prekių dalį (pagal kaltinamojo S. G. ar jo įgalioto tam asmens pasirinkimą), nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti savininkui kaltinamajam S. G..
Daiktinius įrodymus - 3 čekius (kvitus ir sąskaitą), saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos žinioje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip beverčius sunaikinti.
Pripažinti proceso išlaidomis daiktinių įrodymų - automobilio ir prekių, transportavimo ir jų saugojimo iki šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos išlaidas, ir priteisti iš kaltinamojo S. G. du šimtus devyniasdešimt du eurus 85 ct. (292,85 Eur) tokių išlaidų atlyginimą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188656838, pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke, banko kodas 40400.
Procesinę prievartos priemonę laikiną nuosavybės teisių į automobilį „Toyota Land Cruiser 150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei grynuosius pinigus 10110 Eur ir 1320 R. F. rublių, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti. Į likusią 9999,99 Eur dalį kaltinamojo S. G. pinigų, saugomų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos žinioje, nukreipti paskiriamų baudos bausmės (4900 Eur), baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo (3000 Eur) bei priteisiamų atlyginti proceso išlaidų (292,85 Eur) išieškojimą. Po visų šių teismo nuosprendžiu nustatomų finansinių sankcijų įvykdymo liksiančią iš 9999,99 Eur sumos pinigų dalį – vieną tūkstantį aštuonis šimtus septynis eurus 14 ct. (1807,14 Eur), grąžinti (pervesti) teisėtam savininkui kaltinamajam S. G..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.