- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-908/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Rasa Gudžiūnienė, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-3497-262/2012 pagal A. V. ieškinį atsakovui A. V. (trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1991 m. rugsėjo 5 d. A. V. ir A. V. sudarė santuoką, o 1994 m. rugpjūčio 24 d. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį A. V. 1996 m. gruodžio 13 d. sutartimi, sudaryta tarp A. V. ir V. V., neatlygintinai perleido savo motinai V. V.. 2001 m. lapkričio 24 d. V. V. mirė, o po jos mirties atsakovui A. V. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, pagal kurio 3 punktą A. V. paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
A. V. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 1996 m. gruodžio 13 d. sutartį bei panaikinti 2003 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo 3 punktą. Nurodė, kad 1996 m. spalio 2 d. ieškovė pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abiejų eismo įvykio dalyvių automobiliai. Manydama, kad dėl įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas, ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo (teismo procesas tęsėsi iki 2002 m.), tačiau teismas pripažino abipusę jos ir kito automobilio vairuotojo kaltę bei priteisė iš jos 4 636 Lt žalos atlyginimo. A. V., neturėdama nei gyvenimiškos, nei teisinės patirties, atsakovui sutikus, 1996 m. gruodžio 13 d. nutarė dėl akių sudaryti buto, kuriame ji ir jos šeima gyveno, dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovas padovanojo jų bendrą butą savo motinai V. V.. Mirus atsakovo motinai, įpėdiniu pagal įstatymą tapo jos sūnus atsakovas A. V., kuriam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į V. V. turtą, įskaitant ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šeimoje buvo darna, todėl formalūs įrašai dėl turto neturėjo reikšmės, tačiau nuo 2006 m. dėl besaikio atsakovo alkoholinių gėrimų vartojimo pakito atsakovo elgesys ir sutriko psichika, o atsakovas pradėjo grasinti parduoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą bei ieškovę su vaikais išvaryti į gatvę. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė atnaujinti ieškinio senatį, nes ieškovė nežinojo, kaip apginti savo teises.