Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirba, reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1) 2004-05-26 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str., 63 str. 1 d., 63 str. 2 d., 63 str. 5 d. 2 p. - laisvės atėmimu 7 metams; 2) 2004-06-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. - areštu 40 parų su turto už 100 Lt konfiskavimu. 2005-02-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos B K 63 str., 65 str., bausmės subendrintos pagal Vilniaus apygardos teismo 2004-05-26 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-06-29 nuosprendžius ir paskirta galutinė bausmė 7 metai laisvės atėmimo; 3) 2009-12-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. - bauda 4 MGL (520 Lt); vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė - bauda subendrinta su 2005-02-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas - 9 mėnesiams 25 dienų ir 4 MGL (520 Lt) bauda. 2009-12-21 bauda sumokėta. 2010-10-13 paleistas atlikus bausmę;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. S., 2011-04-18, apie 16.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, iš (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, laiptinės ketvirto aukšto pagrobė vaikišką vežimėlį 50 Lt vertės ir vaikišką vežimėlį 200 Lt vertės, priklausančius R. D., tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai R. D. priklausantį 250 Lt vertės turtą.

Be to, kaltinamasis J. S., 2011-04-23, apie 2.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, kavinėje - bare „Visą parą“, Tujų g. 23A, Vilniuje, priėjęs prie V. S., paėmė jo kuprinę, po to kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nukentėjusįjį V. S. išvilko į minėto baro kiemą, kur abu sudavė pastarajam rankomis ir kojomis tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami jam fizinį skausmą bei pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 4“, 3000 Lt vertės, 3 vnt. raktų ryšulį, iš kurių dviejų raktų vertė - po 30 Lt ir vieno rakto vertė - 10 Lt, bendros 70 Lt vertės, kuprinę „Catarpiler“ 100 Lt vertės, kurioje buvo odinės darbinės pirštinės 12 Lt vertės ir gertuvė 10 Lt vertės, bei turistinį peilį „Nordic H8“ su odine dėtuve 230 Lt vertės, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą, V. S. priklausantį 3422 Lt vertės turtą.

Be to, kaltinamasis J. S., 2011-05-01, apie 4.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Viršuliškių gatvės 69 ir 71 namų, Vilniuje, iš E. J. rankų ištraukęs pagrobė pastarajam priklausantį 170 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N95“ su jame buvusia 10 Lt vertės „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, tačiau E. J. minėtą telefoną atsiėmė atgal ir nusisuko eiti, tada, pribėgęs iš už nugaros prie pastarojo ir atsukęs jį veidu, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, nuo ko E. J. atsisėdo ant žemės, po ko paėmęs už striukės nuvilko E. J. į minėtų namų bromą, kur nukentėjusįjį E. J. spardė kojomis į galvą ir įvairias kūno vietas, suduodamas ne mažiau 5 smūgių, pakėlęs E. J. nuo žemės, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į nosį, du kartus į galvą ir ne mažiau penkių smūgių į kūną, t.y. kepenų srityje, tuo padarydamas E. J. odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose; dalinį 1-o apatinio danties dešinėje pusėje vainiko lūžimą, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, po ko E. J. iš kišenės iškritus mobiliojo ryšio telefonui „Nokia N95“, 170 Lt vertės su jame buvusia „Tele2 Pildyk“ SIM kortele 10 Lt vertės, jį paėmė, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam E. J. priklausantį 180 Lt vertės turtą.

Be to, kaltinamasis J. S., 2011-05-25, apie 10.00 val., viešoje vietoje - prie kavinės - baro „Visą parą“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be jokios priežasties, tyčia du kartus daiktu, panašiu į revolverį, šovė nukentėjusiajam A. P. į pilvo sritį, tuo padarydamas pastarajam dvi šautines aklos pilvo sienos nekiaurymines žaizdas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko peiliu mojuodamas pagrasino A. P., tačiau išgirdęs, kad jau iškviesta policija - pabėgo, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją R. D.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje padarymo nepripažino ir parodė, kad tą dieną, konkrečios datos šiuo metu neprisimena, vidurdienį, pavasarį, jis ėjo namo, sutiko du draugus, vienas jų A. Z., kitas vardu Valera, kurių paprašė, kad tie jį pavežtų iki namų, Justiniškių g. 39 -39, Vilniuje. Draugai jį pavežė. Andžej pas jį prieš tai buvo kelis kartus lankęsis namie. Atvykus, jis dar rūkė prie pat laiptinės. Mašinos galas buvo atsuktas į laiptinę, yra bordiūras prie laiptinės durų ir galima statyti galu automobilį. Rūkė jis prie laiptinės su Andžejum, Valera sėdėjo keleivio vietoje automobilyje. Andžej buvo to automobilio vairuotojas. Jo, J. S., buto laiptinėje yra domofonas. Parūkęs su draugais jis atsisveikino. Jam įeinant į laiptinę, jie dar buvo lauke, nėjo iš paskos jo, laiptinės kodą jis nuspaudė normaliai, be kliūčių. Prieš nuspaudžiant kodą, durys buvo užrakintos. Jis žinojo, jog du vaikiški vežimėliai stovėjo jo gyvenamojo buto laiptinėje tarp antro ir trečio aukšto, aikštelėje. Vežimėliai buvo sulankstyti. Jis žinojo, kad vežimėliai priklauso kaimynams, kurie gyvena 4 aukšte. Parėjęs į butą tuo metu, pro langą jis pamatė, kaip jo draugas Andžej išsinešė ir įkrovė vežimėlius į automobilio bagažinę. Kaip įtalpino vežimėlius, neprisimena, kas atidarė bagažinę, neprisimena. Valera tuo metu sėdėjo mašinoje. Jo draugai apsisuko su automobiliu ir išvažiavo iš kiemo. Policijai jis nepranešė apie nusikaltimą dėl to, kad norėjo pats surasti savo draugus, draugų telefonų numerių nežinojo, buvo užėjęs į vieno jų namus, bet to mama pasakė, kad draugo namie nebūna, retai užeina. Kaimynus pažįsta iš matymo, bendravo po vagystės su nukentėjusios vyru, sakė tam, kad suras tuos žmones, kurie paėmė vežimėlius. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad Andrius pavogė vežimėlius, nes nenorėjo Andžej vardo minėti, nenorėjo jo išduoti. Dabar mini Andžej, nes nenori atsakyti už kito žmogaus veiksmus. Parodymų eigoje kaltinamasis kitaip parodė: jog automobilį vairavo Andžej. Padarytą žalą atlygintų iš būsimo uždarbio, eitų dirbti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis J. S. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo dėl vaikiškų vežimėlių vagystės neprisipažįsta. 2011 metų balandžio 18 d. prie prekybos centro „Norfa“, Justiniškių g., susitiko pažįstamus Valerą ir Andrių. Andrius buvo su savo automobiliu „Audi 100“, pilkos spalvos. Kur gyvena Valera su Andriumi nežino, minėtų vaikinų pavardžių nežino. Jis paprašė Andriaus, kad jį pavežtų namo. Andrius sutiko jį pavežti namo. Tai buvo galimai apie pietus, tačiau laiko tikslaus nežino. Kai jį pavežė iki namų, t.y. iki Justiniškių g. 39, Vilniuje, išlipo iš Andriaus automobilio ir nuėjo į namus, į savo butą Nr. 79. Andrius su Valera liko automobilyje, iš kiemo neišvažiavo. Parėjęs į savo butą, priėjęs prie lango pamatė, kad Valera išbėgo iš jo laiptinės nešinas vaikišku vežimėliu. Išnešęs vežimėlį - jį įdėjo į Andriaus automobilio bagažinę. Kaip tiksliai atrodė vežimėlis, kurį Valera išnešė iš laiptinės - neatsimena. Kai Valera įdėjo vežimėlį į bagažinę - abu su Andriumi iš jo namo kiemo išvažiavo. Jis matė, kad iš laiptinės buvo išneštas vienas vežimėlis. Ar, kai Valera dėjo į bagažinę išneštą vežimėlį, joje buvo dar vienas vežimėlis - jam per langą nesimatė. Jis žino, kad jo kaimynai iš 4 aukšto laiptinėje laikė du vaikiškus vežimėlius. Abu vežimėliai būdavo dažnai palikti laiptinėje. Jie būdavo palikti pirmajame aukšte, arba kituose aukštuose. Kad laiptinėje yra palikti vežimėliai matėsi iš lauko per laiptinės langus. Kai Andrius su Valera jį parvežė į namus, jie nieko nesakė, kad mato vežimėlius ir, kad juos nori vogti. Aplamai negirdėjo juos kalbant apie planuojamą vagystę. Jis vežimėlių tikrai nevogė, nes žino, kad tai yra jo kaimynų daiktai, o jis iš kaimynų nevagia, nes jam su jais reikia gyventi. Neprisimena, ar būtent tą dieną kai Valera išnešė iš namo laiptinės vežimėlį, jis laiptinėje matė kaimynų vežimėlius, ar nematė - neprisimena. Butas, kuriame jis gyvena, yra antrajame namo aukšte. Šis butas yra 3 kambarių. Buto langai yra ir į kiemo pusę, ir į priešingą pusę. Kaip Valera vogė vaikišką vežimėlį, pamatė visai atsitiktinai priėjęs prie lango, iš kurio matyti namo kiemas. Jis sutinka kaimynams atlyginti padarytą turtinę žalą, nors ir minėtų vežimėlių nevogė. Atlyginti žalą nori todėl, kad ją padarė jo pažįstami. Jam dėl jų tokio elgesio nepatogu prieš kaimynus. Andrių ir Valerą atpažinti galėtų. Po įvykdytos vagystės dar buvo sutikęs Andrių ir Valerą, klausė, kur jie padėjo pavogtus vežimėlius ir jie jam atsakė, kad nuvežė į taborą ir pardavė (t. 2, b.l. 10-11). Kaltinamasis J. S., įteikus jam galutinį pranešimą apie įtarimą, parodė, kad dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų - prisipažįsta iš dalies. Dėl vaikiškų vežimėlių vagystės paaiškino, kad vežimėlius grobė ne jis. Jis buvo savo namuose ir per langą matė, kad abu vežimėlius pavogė Andžej. Daugiau šio asmens duomenų dabar jis nežino, tačiau turi užsirašęs užrašų knygutėje, kuri yra Lukiškėse. Andžej paėmė abu vežimėlius ir sudėjo į savo draugo automobilį. Andžej draugo, kuris vairavo automobilį - jis nepažįsta. Jis pirminėje apklausoje pasakojo, kad Andžej su savo draugu jį parvežė iki namų, o po to, kai jis nuėjo namo - pavogė vežimėlius. Andžej draugas buvo „Audi 100“ markės automobiliu, kurio valstybinių numerių nežino (t. 2, b.l. 36-37).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. D. parodė, kad ji gyvena 4 kambarių bute ir į tą pusę išeina trys langai. Tą dieną, prieš 17.00 val., ji ruošėsi su vaikais eiti į lauką, ir dėl to pamatė, kad dingo vežimėliai. Jie buvo padėti laiptinėje, buvo abu sulankstyti, suglausti, vienas dar įvyniotas į celofaną. Išeidama dar pro langą pasižiūrėjo ir tuo momentu pamatė, kad stovi Audi AVANT, kuri pastoviai stovi jų kieme, ir prie jos pamatė J. S., kaip tik tuo momentu vežimėlius laikė plikas vaikinas. J. S. stovėjo šalia jo. Tas plikas vaikinas dažnai prie jų namo su J. S. atvažiuodavo. J. S. tam parodė, kur eiti, pasakė žodžiu. Jų namas labai ilgas. Nuvažiavo minėtas automobilis link išvažiavimo iš kiemo. Ji nuėjo pažiūrėti pro galinį langą, pamatė, kad mašina jau stovi gale namo. Susidėjo į mašinos bagažinę vežimėlius ir automobilis išvažiavo. Dėjo į bagažinę vežimėlius vienas asmuo. Ar J. S. įlipo į tą automobilį ir išvažiavo, ar ne, ji nematė. Kas vairavo tą automobilį, ji nematė. Vežimėlius ji įvertino 250 Lt. Po įvykio jos vyras buvo nuėjęs į J. S. namus, bet jo tikrai nerado namuose. Buvo J. S. po savaitės atėjęs pas jos vyrą, buvo apsvaigęs.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. D. parodė, kad 2011-04-18, apie 16.30 val., buvo namuose adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) ir per langą pamatė apačioje prie laiptinės į lauką išstumtus jos du vaikiškus vežimėlius, kuriuos ji laikė ketvirtame aukšte prie savo durų. Šalia vežimėlių buvo kaimynas J. S., gim. 1987 m., gyv. Justiniškių g. 39-79, kartu su draugu, kurio nepažįsta. Šalia vaikinų buvo ir nepažįstamo vaikino automobilis „Audi 200 Avant“, pilkos spalvos (priekinio numerio nebuvo, o galinio nepamena). Ji pasitraukė nuo lango, kad uždarytų vaikus kambaryje, o kai po kelių minučių vėl priėjo prie lango, pamatė, kad J. S. su draugu į minėtą „Audi 200 Avant“ bagažinę sudėjo du vežimėlius ir išvažiavo. J. S. draugas apie 23 m., 180 cm. ūgio, vidutinio sudėjimo, plikas, apsirengęs tamsiai, atpažinti galėtų. Vienas jos vežimėlis vienvietis, klasikinis, tamsiai mėlynas su meškiukais ant gaubto - 50 Lt vertės. Antras vežimėlis tamsiai mėlynas, languotas, dvivietis - 200 Lt vertės. Bendra turtinė žala 250 Lt. Paskutinį kartą vežimėlius matė 2011-04-18 apie 12.00 vai. Butas yra ketvirtame aukšte, laiptinė penkta. Buvo šviesu ir J. S. gerai matė. (t. 1, b.l. 133). Nukentėjusioji R. D. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad būnant namuose ji pamatė, kad lauke prie laiptinės stovi J. S. ir jo draugas, šalia jų ant žemės gulėjo jos minėti sulankstyti vaikiški vežimėliai. Tada J. S. rankomis parodė draugui eiti su vežimėliais už namo, ką draugas ir padarė, o pats J. S. sėdo už jau minėto automobilio vairo ir nuvažiavo link namo galo, link išvažiavimo iš kiemo, į priešingą pusę, negu nuėjo jo draugas su vežimėliais. Tada ji nuėjo prie kito lango, kuris atsidaro, jį atidarė ir tada jau namo gale ji pamatė stovintį jau minėtą automobilį, į kurio bagažinę krovė jai priklausančius vežimėlius. Kuris iš vaikinų krovė, ar jie tai darė abu, ji neatsimena, po ko automobilis iš ten išvažiavo. Kuris vaikinas atsisėdo už vairo nematė. Vaikinai buvo du, vienas iš jų tikrai buvo J. S.. Jį atpažino ir pažįsta kaip kaimyną (t. 1, b.l. 138).

Iš 2011-04-19 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), Vilnius. Namas penkių aukštų, laiptinė rakinama elektroniniu būdu. Nukentėjusioji gyvena ir du vežimėliai buvo ketvirtame aukšte laiptinėje, laiptinėje pašalinių daiktų nėra. Išėjus iš laiptinės į lauką yra šaligatvis ir už jo pravažiuojamoji dalis automobiliams (t. 1, b.l. 131-132).

Iš 2011-04-19 nukentėjusiosios pareiškimo matyti, jog nukentėjusioji kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK nurodydama, jog 2011-04-18, apie 16.30 val., adresu: (duomenys neskelbtini), kieme pamatė, kaip J. S., gim. 1987 m. su draugu į automobilį Audi 200 Avant (valstybinio numerio neprisimena) susikrovė jos du vežimėlius, kurie neprirakinti stovėjo laiptinėje ketvirtame aukšte ir nuvažiavo. Žala – 250 Lt (t. 1, b.l. 7).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje. Nors jis pats savo kaltę neigė, tačiau jį atpažino nukentėjusioji kaip stovėjusį šalia kito vyro, kuris laikė jos vežimėlius. Kaltinamasis J. S. keitė savo parodymus, ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog vežimėlius paėmė jo draugas V., t.y. nurodė, jog parėjęs į savo butą, priėjęs prie lango pamatė, kad V. išbėgo iš jo laiptinės nešinas vaikišku vežimėliu. Išnešęs vežimėlį - jį įdėjo į Andriaus automobilio bagažinę. Kaip tiksliai atrodė vežimėlis, kurį V. išnešė iš laiptinės - neatsimena. Kai V. įdėjo vežimėlį į bagažinę - abu su Andriumi iš jo namo kiemo išvažiavo. Jis matė, kad iš laiptinės buvo išneštas vienas vežimėlis. Ar, kai V. dėjo į bagažinę išneštą vežimėlį, joje buvo dar vienas vežimėlis - jam per langą nesimatė. Jis žino, kad jo kaimynai iš 4 aukšto laiptinėje laikė du vaikiškus vežimėlius. Kitas draugas vardu Andrius. Vėliau apklaustas kaltinamasis J. S. parodė, jog jis buvo savo namuose ir per langą matė, kad abu vežimėlius pavogė A.. Daugiau šio asmens duomenų dabar jis nežino, tačiau turi užsirašęs užrašų knygutėje, kuri yra Lukiškėse. A. paėmė abu vežimėlius ir sudėjo į savo draugo automobilį. A. draugo, kuris vairavo automobilį - jis nepažįsta. Jis pirminėje apklausoje pasakojo, kad A. su savo draugu jį parvežė iki namų, o po to, kai jis nuėjo namo - pavogė vežimėlius. A. draugas buvo „Audi 100“ markės automobiliu, kurio valstybinių numerių nežino. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. parodė, jog jis ėjo namo, sutiko du draugus, vienas jų A. Z., kitas vardu V., kurių paprašė, kad tie jį pavežtų iki namų. Draugai jį pavežė. A. pas jį prieš tai buvo kelis kartus lankęsis namie. Atvykus, jis dar rūkė prie pat laiptinės. Mašinos galas buvo atsuktas į laiptinę, yra bordiūras prie laiptinės durų ir galima statyti galu automobilį. Rūkė jis prie laiptinės su Andžejum, V. sėdėjo keleivio vietoje automobilyje. A. buvo to automobilio vairuotojas. Jo, J. S., buto laiptinėje yra domofonas. Parūkęs su draugais jis atsisveikino. Jam įeinant į laiptinę, jie dar buvo lauke, nėjo iš paskos jo, laiptinės kodą jis nuspaudė normaliai, be kliūčių. Prieš nuspaudžiant kodą, durys buvo užrakintos. Jis žinojo, jog du vaikiški vežimėliai stovėjo jo gyvenamojo buto laiptinėje tarp antro ir trečio aukšto, aikštelėje. Vežimėliai buvo sulankstyti. Jis žinojo, kad vežimėliai priklauso kaimynams, kurie gyvena 4 aukšte. Parėjęs į butą tuo metu, pro langą jis pamatė, kaip jo draugas A. išsinešė ir įkrovė vežimėlius į automobilio bagažinę. Kaip įtalpino vežimėlius, neprisimena, kas atidarė bagažinę, neprisimena. V. tuo metu sėdėjo mašinoje. Jo draugai apsisuko su automobiliu ir išvažiavo iš kiemo. Tuo tarpu nukentėjusioji R. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė išsamius ir nuoseklius parodymus, be to, būdama prisiekusi ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusioji parodė, jog prieš išeidama į lauką pasižiūrėjo pro langą ir tuo momentu pamatė, kad stovi Audi AVANT, kuri pastoviai stovi jų kieme, ir prie jos pamatė J. S., kaip tik tuo momentu vežimėlius laikė plikas vaikinas. J. S. stovėjo šalia jo. Tas plikas vaikinas dažnai prie jų namo su J. S. atvažiuodavo. J. S. tam parodė, kur eiti, pasakė žodžiu. Jų namas labai ilgas. Nuvažiavo minėtas automobilis link išvažiavimo iš kiemo. Ji nuėjo pažiūrėti pro galinį langą, pamatė, kad mašina jau stovi gale namo. Susidėjo į mašinos bagažinę vežimėlius ir automobilis išvažiavo. Dėjo į bagažinę vežimėlius vienas asmuo. Ar J. S. įlipo į tą automobilį ir išvažiavo, ar ne, ji nematė. Kas vairavo tą automobilį, ji nematė. Taigi, šiuo atveju teismas vadovaujasi nukentėjusiosios R. D. parodymais ir atmeta kaltinamojo J. S. parodymus kaip nepatikimus ir prieštaringus. Nukentėjusiosios R. D. parodymus taip pat patvirtina jos pareiškimo duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys. Kaltinamojo J. S. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos teismas nenustato.

Nukentėjusioji R. D. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 250 Lt turtinę žalą (t. 1, b.l. 135). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir turtinė 250 Lt žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo J. S..

Dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį V. S.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, iš dalies ir parodė, kad tą dieną, tikslios datos šiuo metu neprisimena, 2001 m. pavasarį, nakties metu, jis sėdėjo bare, esančiame Viršuliškėse, Tujų g., lauke, terasoje, apie pusvalandį su draugu A. Z., pamatė miegantį, nepažįstamą vaikiną prie stalo, kavinės viduje. Vaikinas atrodė išgėręs. Jo draugas nutarė tą vaikiną apiplėšti, jis, J. S., neprieštaravo tam. Jo draugas tą vaikiną apiplėšė. Ištraukė telefoną iš to vaikino kelnių šoninės kišenės. Paėmė kuprinę, joje buvo raktai, pirštinės. Kai visa tai vyko, tas vaikinas sušlubavo ir atgal nukrito ant stiklinių durų, jos dužo. Nukentėjusysis pats užkrito ant durų. Smurto jie prieš tą vaikiną nenaudojo. Bare buvo tik barmenė, ji atbėgo tuo momentu, kai dužo stiklai. Barmenė sušuko: „Bėkit iš čia“. Jie su draugu nuėjo į stotelę, apžiūrėjo kuprinę. Pagrobtą telefoną jis, J. S., pardavė už 200 Lt. Telefono kortelę išmetė. Pagrobtus pinigus jo draugas vienas išleido be jo. Draugas davė jam, J. S., peilį iš to vaikino kuprinės. Peilį jis pasiliko sau. Po to peilį iš jo paėmė policijos pareigūnai, kai jį sulaikė. Padarytą žalą atlygintų iš būsimo uždarbio. Ketina ieškotis darbo ir dirbti.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. S. parodė, kad tą dieną, tikslios datos šiuo metu neprisimena, jis buvo išėjęs žygyje su draugu ir grįždamas nusprendė užeiti į barą. Išgėrė, buvo neblaivus. Neprisimena, bet galbūt užsnūdo prie staliuko. Kaltininkų veidų neįsidėmėjo, negalėtų atpažinti. Sėdėjo prie pat durų. Atsimena išdūžusias duris, tuomet pabudo, po to jį kaltininkai ištempė į kiemą tikriausiai dėl to, kad kavinės viduje buvo video kameros. Prisimena, jog tikrai ne vienas buvo užpuolikas, kiek jų buvo, negali pasakyti. Nėra tikras, kad jį mušė, bet prisimena, jog buvo kažkokie smūgiai, nes po to skaudėjo nosį. Į stiklą jis krito nugara. Po visko suprato, jog nebeturi daiktų. Jo kuprinėje, kurią pagrobė, buvo turistinis peilis, 250 Lt vertės, gertuvė, pirštinės, raktai. Pasigedo telefono. Jo vertė 3000 Lt, telefone buvo kortelė. Kuprinės kaina apie 100 Lt. Jis pareiškė civilinį ieškinį dėl 3250 Lt turtinės žalos atlyginimo, peilis jam buvo grąžintas. Kaltinamojo ankščiau nepažinojo. Dėl nosies traumos niekur nesikreipė. Jokių kitų kūno sužalojimų nepatyrė, nors skausmą jautė. Kelnių galinė kišenė buvo suplyšusi, piniginės neprarado, liko kišenėje. Kas ką jam darė, jis negali pasakyti. Telefoną laikė arba kelnių arba švarko kišenėje.

Teisiamajame posėdyje liudytoja T. Č. parodė, jog kaltinamojo ji asmeniškai nepažįsta, iš matymo žino jį. Įvykis nutiko, kai ji dirbo Tujų gatvėje, bare. Buvo praeiti metai, kai buvo muštynės, tai šitą žmogų (J. S.) ji ir matė tuomet. Dar buvo kitas vyras bare, nusipirko alaus pas ją, sėdėjo, gėrė alų. Po to miegojo prie stalo. Šalia jo buvo padėta turistinė kuprinė. Jis sėdėjo prie durų. Prieš nueidama į virtuvę, matė kaip į vidų užėjo du vaikinai. J. S. paėmė kuprinę ir išnešė abu. Po to vėl grįžo. Nukentėjusysis miegojo. Duryse yra stiklas. Tas sėdėjo ir prie pat stiklas. Ji po to nuėjo į virtuvę. Po išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Lauke yra vasaros kavinukė. Pro langą pamatė, kaip mušė kaltinamasis ir jo draugas tą miegojusį nukentėjusį vyrą: rankomis, kojomis, buvo kokie 2-3 smūgiai suduoti. Po to tas miegojęs vyras gulėjo sumuštas. Ji išbėgo, pasakė, kad kvies apsaugą. Abu kaltininkai išėjo. Nukentėjusysis paprašė iškviesti policiją. Pasakė, jog jam dingo daiktai: kuprinė, raktai. Jai parodė po to pareigūnai nuotraukas, ji atpažino kaltinamąjį J. S..

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis J. S. parodė barą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei staliuką bare, kur būdamas 2011-04-23, apie 02.00 val., iš ant stalelio miegančio baro lankytojo kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną bei pagrobė prie to paties stalelio stovėjusią kuprinę (t. 2, b.l. 21-24).

Iš daiktų atpažinimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis V. S. atpažino peilį su dėklu pažymėtus Nr. 2, pagal formą, spalvą, peilio pavadinimą Nordic H8, pagal peilio pavadinimo nutrinimą galandant specialiu akmeniu, rankenos spalvą bei formą. Dėklą atpažįsta pagal spalvą bei ant išorinės pusės esantį įbrėžimą (t. 1, b.l. 153-155).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu liudytoja T. Č. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 13, kuris 2011 balandžio mėnesio pabaigoje sumušė vyriškį, jį atpažino pagal veido bruožus ir nuotraukoje ta pati juoda odinė striukė. Žino, kad jo vardas „Ženia“, o tėvo vardas Ilja. Juos abu pažįsta, nes abu yra baro lankytojai. Nuotraukoje Nr. 13 atpažintasis yra J. S., gim. 1987 m. (t. 1, b.l. 176-177).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G., parodė, kad 2011-04-23, apie 02.55 val., dirbant kartu su vyr. patruliu J. S., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad bare, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra sumuštas ir apiplėštas žmogus. Atvykę į vietą rado V. S., gim. 1974 m., kuris paaiškino, kad jį sumušė ir apiplėšė du jaunuoliai, visas įvykis buvo kavinės patalpose. Įvykį matė barmene, kurios duomenys nurodyti tarnybiniame pranešime, ji nurodė, kad vieną iš užpuolikų pažįsta iš matymo (t. 1, b.l. 172-173).

Apžiūros metu apžiūrėtas peilis su dėklu, pridėti prie 2011-05-25 Vilniaus aps. VPK PR vyr. patrulio A. N. tarnybinio pranešimo (t. 1, b.l. 156-158).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis J. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pats prisipažino iš dalies, parodė, jog tą dieną sėdėjo bare su draugu ir pamatė miegantį, nepažįstamą, neblaivų vaikiną prie stalo, kavinės viduje. Jo draugas nutarė tą vaikiną apiplėšti, jis, J. S., neprieštaravo tam. Jo draugas tą vaikiną apiplėšė. Ištraukė telefoną iš to vaikino kelnių šoninės kišenės. Paėmė kuprinę, joje buvo raktai, pirštinės. Kai visa tai vyko, tas vaikinas sušlubavo ir atgal nukrito ant stiklinių durų, jos dužo. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis J. S. parodė barą, esantį Tujų g. 23A, Vilniuje, bei staliuką bare, kur būdamas 2011-04-23, apie 02.00 val., iš ant stalelio miegančio baro lankytojo kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną bei pagrobė prie to paties stalelio stovėjusią kuprinę Teisiamajame posėdyje kaltinamasis neigė, jog vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau liudytoja T. Č. parodė, jog ji matė nukentėjusįjį bare, kuris neblaivus miegojo šalia durų su stiklu. Prie jo buvo kuprinė. Prieš nueidama į virtuvę, matė kaip į vidų užėjo du vaikinai. J. S. paėmė kuprinę ir išnešė abu su draugu. Po to vėl grįžo. Nukentėjusysis miegojo. Duryse yra stiklas. Ji po to nuėjo į virtuvę. Po išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Lauke yra vasaros kavinukė. Pro langą pamatė, kaip mušė kaltinamasis ir jo draugas tą miegojusį nukentėjusį vyrą: rankomis, kojomis, buvo kokie 2-3 smūgiai suduoti. Po to tas miegojęs vyras gulėjo sumuštas. Ji išbėgo, pasakė, kad kvies apsaugą. Abu kaltininkai išėjo. Nukentėjusysis paprašė iškviesti policiją. Pasakė, jog jam dingo daiktai: kuprinė, raktai. Jai parodė po to pareigūnai nuotraukas, ji atpažino kaltinamąjį J. S.. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu liudytoja T. Č. atpažino J. S., kaip asmenį, kuris 2011 balandžio mėnesio pabaigoje sumušė vyriškį. Pats nukentėjusysis V. S. parodė, kad buvo kažkokie smūgiai, nes po to skaudėjo nosį. Į stiklą jis krito nugara. Po visko suprato, jog nebeturi daiktų. Jo kuprinėje, kurią pagrobė, buvo turistinis peilis, 250 Lt vertės, gertuvė, pirštinės, raktai. Pasigedo telefono. Jo vertė 3000 Lt, telefone buvo kortelė. Kuprinės kaina apie 100 Lt. Iš daiktų atpažinimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis V. S. atpažino peilį su dėklu. Taigi, kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo iš dalies jo paties parodymai, nukentėjusiojo V. S. parodymai, liudytojos T. Č. parodymai, apžiūros protokolo duomenys, daikto atpažinimo protokolo duomenys, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo duomenys, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys. Visus šiuos įrodymus patvirtina liudytojo A. G. parodymai. Tikslintinos faktinės bylos aplinkybės. Nustatyta, jog kaltinamasis ir asmuo, dėl kurio tyrimas išskirtas į atskirą bylą, turėdami tikslą pagrobti nukentėjusiojo turtą šį išvilko į lauką, kur gulintį mušė, tačiau nenustatyta, jog prieš tai J. S. sudavė nukentėjusiajam smūgį kavinės viduje, dėl ko šis nukrito sudaužydamas stiklą. Liudytoja T. Č. parodė, jog kaltinamasis J. S. dar kavinės viduje paėmė nukentėjusiojo kuprinę, vėliau matė, kaip kaltinamasis ir jo draugas mušė lauke nukentėjusįjį. Patikslintos faktinės aplinkybės nekeičia veikos kvalifikavimo. Kaltinamasis kartu su asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas į atskirą, mušė nukentėjusįjį tikslu pagrobti turtą, visi veiksmai buvo atlikti vienu metu: paimta kuprinė, nukentėjusysis išvilktas į lauką, muštas, paimtas jo turtas, pasišalinta iš įvykio vietos. Kaltinamojo J. S. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos teismas nenustato.

Nukentėjusysis V. S. pareiškė 3192 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 163). Teisiamajame posėdyje parodė, jog ieškinio dydį sudaro turtinė žala dėl pagrobtų daiktų. Civlinis ieškinys tenkintinas visiškai ir turtinė 3192 Lt žala priteistina atlyginti nukentėjusiajam iš kaltinamojo J. S..

Dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį E. J.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, iš dalies ir parodė, kad tą dieną, tikslios datos šiuo metu neprisimena, vakare, jie tryse išgėrinėjo pas pažįstamą asmenį, po to susiruošė namo. Su juo buvo mažas šuniukas. Ėjo namo, pasimaišė šuniukas nukentėjusiajam po kojomis, ir jam įspyrė nukentėjusysis, prasidėjo konfliktas. O dėl telefono nukentėjusysis sakė taip: ,,Va, dabar sėdim už jūsų pinigus, aš tau galiu savo telefoną atiduoti“. Jis, J. S., atsakė: ,,Man tavo telefono nereikia, kada bus proga tu pavaišinsi mus“. Kai priėjo bromą, jis, J. S., trenkė E. J. kelis kartus. Trenkė į veido sritį ranka, kumščiu tris, keturius smūgius. Nukentėjusysis, susiėmė už veido, ir atbulomis nuėjo. Nukentėjusysis paliko tą telefoną. Po to skambino nukentėjusiojo tėvas, prašė atiduoti telefoną. Telefonas Nokia, kiek jis vertas nežino. Telefoną po to jis, J. S., kitą dieną gražino nukentėjusiojo sesei M. J.. Su nukentėjusiuoju yra pažįstamas, yra iš vieno kiemo.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. J. parodė, jog tą dieną, konkrečios datos šiuo metu neprisimena, susitiko su J. S., dar buvo vienas pažįstamas vardu G., nuėjo pas pažįstamą Artūrą, ten išgėrė. J. S. jis pažįsta nuo vaikystės. Einant namo, jis, E. J., išsitraukė telefoną pasižiūrėti, kiek valandų. Telefoną jam J. S. išplėšė iš rankų, tada jis išplėšė telefoną sau atgal ir nusisuko eiti, tačiau koja užkliuvo už J. S. šuns. J. S. šūktelėjo, jis, E. J., nekreipė dėmesio. Gavo smūgį nuo J. S. iš nugaros, apsvaigo, nukrito ant žemės, jį nutempė. Buvo tuo metu priėję bromą. Kiek atsimena, gavo pora smūgių į nosį, gavo dar pora smūgių į kūną: pečių, nugaros, veido sritį, bandė keltis, prisimena, kaip iškrito jo telefonas, gavo dar pora smūgių ir tada apsisuko ir pradėjo bėgti namo. Smūgiavo jam rankomis. Ką darė įvykio metu G., nematė. Buvo sulaužyta jam nosis, ji buvo atstatyta. Telefoną jam grąžino po įvykio kitą dieną, atnešė jį sesei. Sesers kaltinamasis atsiprašė, labai gailėjosi, kad taip nutiko. Telefono vertė apie 170 Lt. Grąžintas telefonas buvo šiek tiek aplaužytas. Mano, kad jį mušė dėl užkliudyto šuns. Kodėl J. S. stvėrė telefoną iš jo rankų, jis nežino. Pareiškimą policijai jis rašė dėl telefono, kai parašė pareiškimą, tada jam ir grąžino telefoną. Vėliau J. S. atsiprašė jo dėl to, kad sumušė, sakė, kad kitas vaikinas buvo paėmęs jo telefoną, kur kitas vaikinas buvo, jis, E. J., nematė. Dėl patirtų sužalojimų jokių pretenzijų neturi. Turtinės žalos nėra jam padaryta. Dėl 50 Lt civilinio ieškinio nebereiškia.

Teisiamajame posėdyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojos M. J. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. J. parodė, kad 2011-05-01, apie 12.00 val., kalbėdama telefonu su savo motina sužinojo, kad buvo sumuštas jos brolis Edgaras ir iš jo pagrobtas telefonas. 2011-05-02, apie 20.00 val., jai būnant namuose Vilniuje, Justiniškių g. 35-25, kažkas paskambino į duris. Už durų stovėjo J. S., kurį ji pažįsta, kadangi jų namai yra šalia ir vaikystėje kartu žaisdavo. Ji paklausė, už ką jis sumušė brolį, jis atsakė, kad už tai, kad užmynė jo šuniui ant kojos. Jis paklausė, ar brolis yra namie, tačiau jo nebuvo. Tada Jevgenijus išsitraukė iš kišenės mobilaus ryšio telefoną ir paprašė jį perduoti broliui. Ji telefoną atpažino ir pastebėjo, kad yra sulaužytas jo korpusas. Jis daugiau nieko neaiškino, apsisuko ir išėjo. Ji telefoną padėjo brolio kambaryje ant stalo (t. 1, b.l. 73).

Specialisto išvadoje Nr. G2821/11 (01) nustatyta, kad E. J. padaryta: odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose; dalinis 1-o apatinio danties dešinėje pusėje vainiko lūžimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011-05-01. E. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o visi kiti nustatyti sužalojimai, kiekvienas atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (t. 1, b.l. 52- 53).

Daiktų pateikimo metu nukentėjusysis E. J. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Nokia N95“ aparatą (t. 1, b.l. 33).

Apžiūros metu apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefono aparatas „Nokia N95“, pateiktas 2011-05-05 nukentėjusiojo E. J. daiktų pateikimo metu (t. 1, b.l. 34-36).

Iš nukentėjusiojo E. J. 2011-05-02 pareiškimo matyti, jog nukentėjusysis prašė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad jį 2011-05-01, apie 4.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namų sumušė iš matymo pažįstamas asmuo ir pagrobė MRT Nokia N95 (t. 1, b.l. 1).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, iš dalies ir parodė, kad ėjo namo, pasimaišė šuniukas nukentėjusiajam po kojomis, ir jam įspyrė nukentėjusysis, prasidėjo konfliktas. O dėl telefono nukentėjusysis sakė taip: ,,Va, dabar sėdim už jūsų pinigus, aš tau galiu savo telefoną atiduoti“. Jis, J. S., atsakė: ,,Man tavo telefono nereikia, kada bus proga tu pavaišinsi mus“. Kai priėjo bromą, jis, J. S., trenkė E. J. kelis kartus. Nukentėjusysis, susiėmė už veido, ir atbulomis nuėjo palikęs telefoną. Po to skambino nukentėjusiojo tėvas, prašė atiduoti telefoną. Telefoną po to jis, J. S., kitą dieną gražino nukentėjusiojo sesei M. J.. Nukentėjusysis E. J. parodė, jog einant namo, jis, E. J., išsitraukė telefoną pasižiūrėti, kiek valandų. Telefoną jam J. S. išplėšė iš rankų, tada jis išplėšė telefoną sau atgal ir nusisuko eiti, tačiau koja užkliuvo už J. S. šuns. J. S. šūktelėjo, jis, E. J., nekreipė dėmesio. Gavo smūgį nuo J. S. iš nugaros, apsvaigo, nukrito ant žemės, jį nutempė. Buvo tuo metu priėję bromą. Kiek atsimena, gavo pora smūgių į nosį, gavo dar pora smūgių į kūną: pečių, nugaros, veido sritį, bandė keltis, prisimena, kaip iškrito jo telefonas, gavo dar pora smūgių ir tada apsisuko ir pradėjo bėgti namo. Telefoną jam grąžino po įvykio kitą dieną, atnešė jį sesei. Mano, kad jį mušė dėl užkliudyto šuns. Kodėl J. S. stvėrė telefoną iš jo rankų, jis nežino. Pareiškimą policijai jis rašė dėl telefono, kai parašė pareiškimą, tada jam ir grąžino telefoną. Liudytoja M. J. parodė, kad 2011-05-02, apie 20.00 val., jai būnant namuose atėjo J. S.. Ji paklausė, už ką jis sumušė brolį, jis atsakė, kad už tai, kad užmynė jo šuniui ant kojos. Jis paklausė, ar brolis yra namie, tačiau jo nebuvo. Tada Jevgenijus išsitraukė iš kišenės mobilaus ryšio telefoną ir paprašė jį perduoti broliui. Ji telefoną atpažino ir pastebėjo, kad yra sulaužytas jo korpusas. Jis daugiau nieko neaiškino, apsisuko ir išėjo. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, teigė, jog nukentėjusįjį mušė dėl to, kad šis įspyrė jo šuniui, o telefoną atidavė pats nukentėjusysis, tačiau šių kaltinamojo parodymų nepatvirtina kitų įrodymų grandinė. Nukentėjusysis parodė, kad einant keliu išsitraukė telefoną pažiūrėti valandų, nežinia dėl ko kaltinamasis telefoną atėmė, t.y. paėmė nesiklausęs savininko leidimo, jis nukentėjusysis atsiėmė atgal, po to kliudė šunį ir po to buvo suduoti smūgiai, telefonas iškrito, nukentėjusysis nubėgo namo. Iš pareiškimo policijos komisariatui matyti, jog nukentėjusysis kitą dieną iš karto kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pats kaltinamasis parodė, jog jam kitą dieną skambino nukentėjusiojo tėvas ir prašė grąžinti telefoną. Ir tik po to jis telefoną grąžino įtakotas po įvykio sekusių tolesnių aplinkybių. Taigi iš veiksmų eigos matyti, jog tyčia pasisavinti (pagrobti) telefoną susiformavo dar asmenims beeinant keliu, po to sekė šuns kliudymas, ir kaltinamojo tyčia peraugo į plėšimą – buvo suduoti nukentėjusiajam smūgiai ir telefonas buvo pasisavintas, jam iškritus. Kaltinamojo J. S. kaltė ir nusikalstamos veikos padarymas įrodytas iš dalies jo paties parodymais, nukentėjusiojo E. J., liudytojos M. J. parodymais, specialisto išvados duomenimis, apžiūros protokolo duomenimis, nukentėjusiojo pareiškimo duomenimis. Kaltinamojo J. S. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos teismas nenustato.

Nukentėjusysis E. J. pareiškė 50 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 29). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pareiškė, jog atsisako nuo civilinio ieškinio. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nukentėjusiojo E. J. civilinis ieškinys atmestinas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 213.94 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 57-59). Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir turtinė 213.94 Lt žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo J. S..

Dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį A. P.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną, konkrečios datos šiuo metu neprisimena, apie 10.00 – 11.00 val. dienos, jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) g. esantį barą nusipirkti cigarečių. Priėjo prie jo vaikinai ir pradėjo kažką aiškinti: ,,Ko tu čia vaikštai? Aš zonoj sėdėjęs“ ir kilo konfliktas. Pačiupo jį vienas iš jų, barmenė liepė eiti aiškintis santykius į lauką. Jie išėjo į lauką ir du vaikinai jį užpuolė. Vienas sudavė smūgį, jis, J. S., parkrito, o kitas paėmė jo šunį. Jis, J. S. atsistojo ir sakė: ,,Viskas, baigiam“. Jis pasiėmė savo šuniuką ir nuėjo namo. Pasiėmė pneumatinį ginklą iš namų ir nuėjo atgal į barą pas juos. Paskui pasikvietė vieną iš tų vaikinų, kuris pradėjo konfliktą, ir pasakė: ,,Kokios bėdos?“. Tas atsakė necenzūriniais žodžiais. Tada jis, J. S., panaudojo ginklą ir šovė nukentėjusiajam į kojos sritį du kartus. Aplinkui žmonių nebuvo, bet po to išėjo nukentėjusiojo draugai iš baro. Jie ten toliau stovėjo, o jis, J. S., iš tos vietos pasišalino. Kai perbėgo per kelią, šalia aikštelės augo žolė, ten revolverį ir išmetė, nes pamatė policijos pareigūnus. Ginklą buvo gavęs ankščiau, kulkos buvo guminės. Jam atrodo, kad jis pašovė nukentėjusįjį, nes tas susiėmė už kojos, tiksliai ką sakė, neatsimena. Šūvio garsas buvo kaip iš ,,chlapuškės“. Peilio nebuvo išsitraukęs, jį laikė pakabinęs ant kaklo, kai bėgo, peilis iškrito iš dėklo. Tas peilis buvo paimtas iš nukentėjusiojo V. S.. A. P. žinojo jis iš matymo. Jis daugiausiai jį, J. S., tą rytą ir įžeidinėjo. Pripažįsta Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, su juo sutinka.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. P. parodė, kad tą rytą jis su draugais penkiese ar šešiese šventė gimtadienį, sėdėjo bare, gėrė. Po to atėjo kaltinamasis su šuniuku, irgi gėrė, pradėjo konfliktuoti, po to išėjo jie į lauką, jis, A. P., rūkė ir tada kaltinamasis ant jo puolė. Nežino, kodėl į jį buvo nukreipta tokia kaltinamojo agresija. Jis, A. P., tuo metu buvo neblaivus. Kai J. S. vėliau sugrįžo, šovė jam, A. P., bet nieko baisaus jam nebuvo padaryta. Buvo mėlynės. Norėjo atimti pistoletą, bet tas pradėjo bėgti, laikė rankose peilį. Iš kur paėmė peilį, jis, A. P., nematė. Kaltinamasis nubėgo. Jo ankščiau nepažinojo, pirmą kartą matė. Skausmo nejuto, nes buvo labai girtas. Kiek matė žmonių įvykį, neatsimena. Aplink buvo kitų žmonių. Pretenzijų kaltinamajam neturi.

Teisiamajame posėdyje liudytoja N. L. parodė, kad kaltinamojo tėvas ir A. P. retkarčiais užeina į barą. Dėl to juos žino iš matymo. Vasarą A. P. kažką tai šventė, užėjo berniukas su šuniuku, paėmė cigarečių, jie tarpusavyje susiginčijo, ir vaikinukas išėjo. Po kiek laiko A. P. su draugais išėjo į kiemą už baro teritorijos, šnekėjosi. Ji matė, kad vėl po 15 min. atėjo J. S. jau su kostiumu ir pistoletu rankose. Matė, kaip J. S. du kartus šovė į pilvą A. P.. Šaudė prie šaligatvio, lauke. Kiek matė žmonių šūvius, negali pasakyti. Nukentėjusysis išsigando, nesitikėjo, kad į jį šaus. Žmonės per daug gal neišsigando, suprato, kad ne kulkinis pistoletas. Tiesa, dar J. S. turėjo peilį, mojavo juo, gąsdino. Po šūvio J. S. ėmė bėgti, jį sulaikė policija.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad sėdėjo jis su draugais bare, Tujų g. 21, buvo draugo gimtadienis, jie gėrė keturiese ar penkiese, atėjo kaltinamasis į barą, išėjo, po to grįžo ir lauke pistoletu šovė į A. P. ir pabėgo. Su kitais nekontaktavo. Tuo metu, kai šovė, A. P. buvo išėjęs į lauką parūkyti. Ar buvo jis pats stipriai išgėręs, šiuo metu negali pasakyti. Konflikto jis nematė, po šūvio kaltinamasis pabėgo. Šovė vieną ar du kartus. Turėjo J. S. dar peilį. Po poros minučių atvažiavo policija.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. K. parodė, jog nepažįsta asmeniškai kaltinamojo. Tą dieną jie su kompanija, kokie keturi – penki žmonės sėdėjo bare už staliuko. Buvo rytas, šventė jo ir A. P. gimtadienius. Kažkuriuo momentu išgirdo šūvius. Išbėgo su kitais į lauką. Nematė, kas šovė, gal pora šūvių buvo. Lauke stovėjo A. P.. Nelabai ką prisimena detaliai, nes buvo labai neblaivus. Jokių pretenzijų niekas neturėjo kaltininkui. Prisimena tik šuniuką šalia kaltinamojo buvusį.

Teisiamajame posėdyje liudytoja N. M. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Tą dieną jie sėdėjo su draugais kavinėje, tuomet atėjo jaunuolis su šunimi. Tada jis išėjo, išgirdo jie po to šūvį ir nuėjo pažiūrėti. Buvo nelabai garsus šūvis. Šovė į pilvą A. P.. Jis nieko nesakė, pažiūrėjo lyg bėga kraujas. Tie kurie lankėsi kavinėje, ten buvo žmonių, bet jie kaip sėdėjo, taip ir sėdėjo. Nežino, kaip ten kas įvyko, bet po to atvažiavo policija. Tarp jų matyt buvo kažkoks konfliktas. Buvo ji išgėrusi. Dar matė, kaip kaltinamasis turėjo peilį. Matė, kaip policijos pareigūnai sulaikė kaltininką.

Specialisto išvadoje Nr. G 2924/11 (01) nustatyta, kad A. P. nustatytos dvi šautinės aklos pilvo sienos nekiauryminės žaizdos. Tikslesnio sužalojimo padarymo laiko pasisakyti nėra galimybės, dėl medicininiuose dokumentuose paviršutiniško žaizdų aprašymo, kuris leidžia tik teigti, kad sužalojimai padaryti daugiau nei prieš parą laiko ir vargu ar praėjo daugiau nei 2 savaitės iki patekimo į medicininę įstaigą. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-05-25), nėra atmetamas. Spręsti keliais trauminiais poveikiais (t.y. keliais šūviais) buvo padaryti kūno sužalojimai, ar sužalojimus galėjo pasidaryti pats sau nukentėjusysis būtų galima kompleksinio teismo medicininio - balistinio tyrimo metu, pateikus ekspertui balistui konkretų ginklą ir drabužius su pažeidimais. Taip pat būtina ir nukentėjusiojo apžiūra. Sužalojimai negalėjo gautis nuo smūgių ar pargriuvus, nes kitoks yra šių sužalojimų padarymo mechanizmas. Sužalojimų vietose požymių leidžiančių nustatyti konkretų žalojusį objektą, nėra (t. 1, b.l. 101-102).

Specialisto išvadoje Nr. 11-1467 (11) nustatyta, kad pateikta tirti kulka, rasta įvykio vietos apžiūros metu, yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro Floberto šovinio, skirto 6 mm kalibro revolveriams „KORA BRNO", 620 modelio revolveriams „ALFA" ir kitiems tokios pat rūšies ir kalibro ginklams, kulka. Kulkos, tarp jų ir pateikta kulka, prie šaudmenų nepriskiriamos. Pateikta kulka iššauta iš 6 mm kalibro graižtvinio ginklo - 620 modelio revolverio „ALFA" arba kito tokios pat rūšies ir kalibro ginklo, kurio duomenų ekspertai neturi (t. 1, b.l. 80-81).

Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. gegužės mėn. 25 d., apie 10 val. 35 min., patruliuojant kartu su patruliu G. G. iš Vilniaus aps. VPK OVS BD gavo skubų pranešimą, vykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur atėjęs į barą vaikinas juodai apsirengęs, plikas, šaudo iš ginklo, yra nukentėjęs asmuo. Būdami Viršuliškių gatvėje, Vilniuje, skubiai reagavo į minėtą iškvietimą. Greitai atvykę minėtu adresu prie kavinės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juos pasitiko įvykio liudininkai, jie nurodė, kad šaudęs vaikinas apie 20-25 metų, apie 170-175 cm ūgio, plikas, vilkintis juodais drabužiais, nubėgo per Laisvės prospektą link (duomenys neskelbtini)namo, Vilniuje, ir jie dar matė tą bėgantį jaunuolį. Kartu su porininku staigiai nuvyko link (duomenys neskelbtini)namo, Vilniuje. Ieškodami įtariamojo vaikino, kuris kažkur pasislėpė (duomenys neskelbtini) namų kiemuose, klausinėjo praeivių ar nematė pagal minėtus požymius vaikino ir apie kiekvieną gautą informaciją pranešinėjo radijo ryšiu, po 5-10 minučių tarp Justiniškių 29 ir 33 namų pastebėjo įtariamąjį jaunuolį, kuris slapstėsi namų brome ir kažką išmetė, juos pamatęs, bandė bėgti, tačiau įtariamąjį sulaikė ties Justiniškių g. 33 namu. Sulaikytam asmeniui buvo uždėti antrankiai, atlikta jo paviršutinė apžiūra ir jis pasodintas į tarnybinį automobilį, nes sulaikytas buvo agresyvus ir galėjo padaryti žalos savo bei aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Atlikus įtariamojo, kaip vėliau paaiškėjo J. S., gim 1987m. paviršutinę apžiūrą, pas jį nieko nerado, nei ginklo, nei peilio. Tačiau priėjus link tos vietos kur matė kaip J. S. kažką išmetė, t.y. prie Justiniškių g. 35 namo, Vilniuje, pastebėjo ten dėklą nuo peilio. J. S. paklaustas, ar turėjo ginklų ar peilių, pasakė, kad turėjo, tačiau juos išmetė, kur tai padarė atsisakė nurodyti. Padėti ieškoti nusikaltimo įrankių atvyko į pagalba „Dainava-67". Kol „Dainava-67" ir jo porininkas G. G. ieškojo nusikaltimo įrankių, o jam būnant prie tarnybinio automobilio, kuriame sėdėjo sulaikytas įtariamasis, priėjo priėjo liudininkė Natalija, kuri pranešė, kad matė visą įvykį, kuris buvo kavinėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kad ten yra sužalotas vyras su šautinėm žaizdom pilvo srityje, jis apie 33 metų amžiaus. Radijo ryšiu iškvietė GMP, tačiau ji taip ir neatvyko iki to laiko, kol buvo įvykio vietoje. Po 10 minučių prie jo priėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo A. P., gim. 1978 m., kuris pareiškė, kad yra nukentėjęs ir pakėlęs marškinėlius parodė žaizdas, tačiau nuo greitosios pagalbos atsisakė. Nukentėjęs asmuo paaiškino, kad jam būnant kavinėje buvo konfliktas tarp asmenų ir vaikino, kuris šaudė, vaikinas išėjo iš kavinės ir vėliau grižo su ginklu, pradėjo priekabiauti prie jo ir iš karto išsitraukęs ginklą pradėjo šaudyti, po ko išbėgo iš kavinės ir pabėgo. Į įvykio vietą atvykus Vilniaus m. 5 PK darbuotojams nurodė rastą dėklą nuo peilio, o „Dainava-67" nurodė kur rado peilį. Jie su sulaikytu asmeniu nuvyko į Vilniaus m. 5 PK, o nukentėjęs asmuo liko su 5 PK darbuotojais. Sulaikytą J. S. pristatė į PK apie 11.10 vai. J. S. buvo agresyvus, vengė sulaikymo. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas rastas dėklas nuo peilio ir peilis (t. 1, b.l. 123-124).

Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. gegužės mėn. 25 d., apie 10 val. 35 min., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. N. iš Vilniaus aps. VPK OVS BD gavo skubų pranešimą, vykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur atėjęs į barą vaikinas juodai apsirengęs, plikas, šaudo iš ginklo, yra nukentėjęs asmuo. Būdami Viršuliškių gatvėje, Vilniuje, skubiai reagavo į minėtą iškvietimą. Greitai atvykę minėtu adresu prie kavinės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juos pasitiko įvykio liudininkai, kurie neprisistatė ir jie nurodė, kad šaudęs vaikinas apie 20-25 metų, apie 170-175 cm ūgio, plikas, vilkintis juodais drabužiais, ir jis nubėgo per (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, ir jie dar matė tą bėgantį jaunuolį. Kartu su porininku staigiai nuvyko link (duomenys neskelbtini)namo, Vilniuje. Ieškodami įtariamojo vaikino, kuris kažkur pasislėpė (duomenys neskelbtini) namų kiemuose, klausinėjo praeivių ar nematė pagal minėtus požymius vaikino ir apie kiekvieną gautą informaciją pranešinėjo radijo ryšiu, po 5-10 minučių tarp (duomenys neskelbtini) namų pastebėjo įtariamąjį jaunuolį, kuris slapstėsi namų brome ir kažką išmetė, juos pamatęs bandė bėgti, tačiau panaudojus sportinius bei taktikos įgūdžius, kovinių imtynių veiksmus įtariamąjį sulaikė ties (duomenys neskelbtini) namu. Sulaikytam asmeniui buvo uždėti tarnybiniai antrankiai, atlikta jo paviršutinė apžiūra ir jis pasodintas į tarnybinį automobilį, nes sulaikytas buvo agresyvus ir galėjo padaryti žalos savo bei aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Atlikus įtariamojo, kaip vėliau paaiškėjo J. S., gim. 1987 m. paviršutinę apžiūrą, pas jį nieko nerado, nei ginklo, nei peilio. Tačiau priėjus link tos vietos, kur matė kaip J. S. kažką išmetė, t.y. prie Justiniškių g. 35 namo, Vilniuje, pastebėjo ten dėklą nuo peilio. J. S. paklaustas, ar turėjo ginklų ar peilių, pasakė, kad turėjo, tačiau juos išmetė, kur tai padarė atsisakė nurodyti. Padėti ieškoti nusikaltimo įrankiu atvyko į pagalba „Dainava-67". Jis su Dainava-67 pareigūnais ieškojo nusikaltimo įrankių. Buvo apžiūrima teritorija prie Justiniškių g. 29, 31, 33, 35, 37 namų, Ozo g. 13 namo, Viršuliškių g. 71 namo, Vilniuje. Po Justiniškių g. 37 namo, Vilniuje, antros laiptinės balkonu buvo rastas peilis medine rankena. Kitų daiktų rasta nebuvo. Į įvykio vietą atvykus Vilniaus m. 5 PK darbuotojams, nurodė rastą dėklą nuo peilio ir vietą, kur rastas peilis (t. 1, b.l. 125-126).

Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-05- 25, dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK KPV Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu A. S., turint šaukinį „Dainava – 67“, apie 10.40 val. per radijo ryšį iš Vilniaus aps. VPK OVS išgirdo, kad bare, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo šaudyta ir policijos pareigūnams reikalinga pagalba sulaikant įtariamą asmenį. Atvykus į nurodytą kiemą įtariamas asmuo jau buvo sulaikytas patrulių rinktinės pareigūnų, o jiems buvo nurodyta, kad bėgdamas sulaikytas asmuo išmetė nusikaltimo įrankius, t.y. peilį ir šaunamąjį ginklą, bei nurodyta jo bėgimo kryptis. Kartu su pareigūnu iš AP-72, kuris žinojo kur bėgo sulaikytas asmuo, išėjo ieškoti sulaikytojo išmestų įrankių. Buvo apžiūrima teritorija prie Justiniškių g. 29, 31, 33, 35, 37 namų, Vilniuje. Po Justiniškių g. 37 namo, Vilniuje, antros laiptinės balkonu buvo rastas peilis medine rankena. Apie tai buvo informuoti patrulių rinktinės pareigūnai (t. 1, b.l. 127-128).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino iš dalies, neneigė, jog šovė iš ginklo į nukentėjusįjį, buvo iššauti du šūviai, neigė, jog buvo išsitraukęs ir grasino peiliu jį laikydamas, parodė, jog peilis pas jį atsirado pagrobus iš nukentėjusiojo V. S.. Peilį laikė dėkle ant kaklo, bėgant peilis, matyt, iškrito iš dėklo. Nukentėjusysis A. P. parodė, kad J. S. šovė jam, A. P.. Norėjo atimti pistoletą, bet tas pradėjo bėgti, laikė rankose peilį. Iš kur paėmė peilį, jis, A. P., nematė. Liudytoja N. L. parodė, kad matė, kaip J. S. du kartus šovė į pilvą A. P.. Šaudė prie šaligatvio, lauke. J. S. turėjo peilį, mojavo juo, gąsdino. Po šūvio J. S. ėmė bėgti, jį sulaikė policija. Liudytojas A. B. parodė, kad J. S. lauke pistoletu šovė į A. P. ir pabėgo. Su kitais nekontaktavo. Tuo metu, kai šovė, A. P. buvo išėjęs į lauką parūkyti. Šovė vieną ar du kartus. Turėjo J. S. dar peilį. Po poros minučių atvažiavo policija. Liudytojas E. K. parodė, jog kažkuriuo momentu išgirdo šūvius. Išbėgo su kitais į lauką. Nematė, kas šovė, gal pora šūvių buvo. Lauke stovėjo A. P.. Nelabai ką prisimena detaliai, nes buvo labai neblaivus. Liudytoja N. M. parodė, jog išgirdo šūvį ir nuėjo pažiūrėti. Buvo nelabai garsus šūvis. Šovė į pilvą A. P.. Jis nieko nesakė, pažiūrėjo lyg bėga kraujas. Tie kurie lankėsi kavinėje, ten buvo žmonių, bet jie kaip sėdėjo, taip ir sėdėjo. Nežino, kaip ten kas įvyko, bet po to atvažiavo policija. Tarp jų matyt buvo kažkoks konfliktas. Buvo ji išgėrusi. Dar matė, kaip kaltinamasis turėjo peilį. Matė, kaip policijos pareigūnai sulaikė kaltininką. Taigi tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis ir visi liudytojai parodė, jog kaltinamasis šovė nukentėjusiajam į pilvą, nukentėjusysis ir liudytojai N. L., A. B., N. M. parodė, jog kaltinamasis rankose turėjo peilį. Šauta buvo iš šaunamojo ginklo, viso du šūviai, šauta viešoje vietoje, maitinimo įstaigoje, kur lankosi žmonės, dienos metu, taip pat grasinta peiliu, šūvius girdėjo buvę kavinėje žmonės, taip pat kavinės darbuotojai, taigi, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamojo veiksmai vertintini kaip įžūlus, šauta be jokios priežasties, matant, kaip minėta, aplinkiniams. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo kaltė ir nusikalstamos veikos padarymas įrodytas iš dalies jo paties parodymais, nukentėjusiojo A. P., liudytojų E. K., N. L., N. M., A. B. parodymais, specialistų išvadų duomenimis. Visus šiuos parodymus taip pat patvirtina liudytojų A. N., G. G., M. A. parodymai. Kaltinamojo J. S. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos teismas nenustato.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 37.47 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 106-108). Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir turtinė 37,47 Lt žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo J. S..

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. S. teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį: padarytos 4 nusikalstamos veikos, iš jų dvi smurtinės – plėšimai, viena nesunkus nusikaltimas, ketvirtoji – baudžiamasis nusižengimas, visos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į padarytų nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymų laipsnį, į turtinių žalų dydžius, į tai, jog žalos nukentėjusiesiems neatlygintos. Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: J. S. 25 metų amžiaus, 9 klasių išsilavinimo, nedirbo iki suėmimo, vedęs, vaikų neturi, baustas administracine tvarka (t.2 b.l. 124-125); į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l. 158); į Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (t.2, b.l. 157), įrašytas į Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės įskaitą (t. 2, b.l. 155), tačiau 2011-09-08 atlikus specialisto konsultaciją nustatyta, kad atlikti J. S. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t.2 b.l. 163) teistas ne vieną kartą realiomis laisvės atėmimo bausmėmis (t.2, b.l. 127-128).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam J. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina arešto bausmė, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą - reali laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 2 punktu, - dėl labai besiskiriančių pavojingumu nusikalstamų veikų, bausmes apimant, po to dėl realių nusikalstamų veikų sutapčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant, ir skirtina subendrinta bausmė. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-26 nutartimi skirtas suėmimas dvejiems mėnesiams, skaičiuojant terminą nuo sulaikymo dienos - 2011-05-25, kuris vėliau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimis pratęstas. Į subendrintą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-05-25 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti J. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusįjį V. S.) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusįjį E. J.) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, - bausmes subendrinti - dėl labai besiskiriančių pavojingumu nusikalstamų veikų, bausmes apimant, po to dėl realių nusikalstamų veikų sutapčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti kaltinamajam J. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-05-25 iki nuosprendžio paskelbimo dienos

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki tol, kol įsiteisės nuosprendis, kaltinamajam J. S. palikti galioti kardomąją priemonę - suėmimą - nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiosios R. D. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo J. S. nukentėjusiosios naudai 250 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo J. S. nukentėjusiojo naudai 3192 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusio E. J. civilinį ieškinį dėl turtinės 50 Lt žalos atlyginimo atmesti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo J. S. civilinio ieškovo naudai 251,41 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.