Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Oritai Griciūtei, dalyvaujant ieškovui G. J., jo atstovui advokatui Albertui Kruminui, trečiajam asmeniui D. J., teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo G. J. ieškinį atsakovui E. J., trečiajam asmeniui D. J. dėl išlaikymo (paramos) priteisimo pilnamečiui vaikui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Gimimo liudijime 1993-04-14 įrašas gimimo metrikų knygoje, įrašo Nr. 21 patvirtina, kad G. J., gimė (duomenys neskelbtini)ir jo tėvai yra E. J. ir D. J. (b.l. 4). 1997-07-02 santuoka tarp E. J. ir D. J. nutraukta, tai patvirtina ištuokos liudijimas, išduotas 1997-07-02, įrašo Nr. 70 (b.l. 6). G. J. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). (b.l. 8). 2011-09-08 Akmenės seniūnijos pažymoje apie šeimos sudėtį nurodoma, kad D. J. šeimoje yra sūnus G. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). 2011-09-06 Akmenės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) gimnazijos rašte nurodoma, kad G. J. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 12 b klasėje iki 2012-08-31 (b.l. 10). 1997-04-18 Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje Nr. 38/1997 iš E. J., gim. (duomenys neskelbtini) sūnaus G. J., (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista po 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio iki G. J. pilnametystės. (b.l.12,13). 2002-12-30 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1375-02/2002 m. iš E. J. priteistas išlaikymas sūnui G., gim. (duomenys neskelbtini) po 125 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos 2002-11-08 iki sūnaus pilnametystės. 2011-09-05 Pažymoje apie D. J. pajamas už laikotarpį nuo 2011-06 mėn. iki 2011-08 mėn. D. J. priskaičiuota 641,62 Lt socialinė pašalpa. (b.l. 14). 2011-09-05 pažymoje nurodoma, kad D. J. mokėta 712, 29 Lt, vėliau 670,77 Lt motinystės pašalpa (b.l. 15, 24, 25). Ieškovo G. J., trečiojo asmens D. J. vardu nekilnojamojo turto įregistruota nėra (b.l. 20, 21). D. J. vardu registruota transporto priemonė (b.l. 33). G. J. nedirba, pajamų neturi (b.l. 22). 2011-11-07 VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės epikrizėje nurodoma, kad G. J. gydėsi ortopedijos traumotologijos skyriuje nuo 2011-10-20 iki 2011-11-02 dėl kelio sąnario, buvo atlikta operacija. Rekomenduotas tolesnis gydymas (b.l. 34). UAB „ Palangos line“ gydėsi nuo 2011-11-07 iki 2011-11-23 (b.l. 52). Konsultuotas 2011-12-07 9b.l. 61). Trečiasis asmuo D. J. pateikė duomenis apie vykimą į gydymo įstaigas, kvitus dėl turėtų kuro išlaidų -510,38 Lt, pirktų vaistų-102,61 Lt (b.l. 47, 48,49,60). 2011-11-29 pažymoje nurodoma, kad išlaikymo įsiskolinimas sūnaus G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jo pilnametystės sudaro 367,36 Lt.

E. J. vardu nekilnojamojo turto įregistruota nėra (b.l. 19). E. J. nedirba, duomenų apie pajamas nėra, nurodoma, kad 2007-12-07 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis ( b.l. 23, 32). 2011-12-02 pareiškime E. J. nurodė, kad šiuo metu nedirba, registruojasi darbo biržoje, pateikė duomenis apie registraciją, kurie patvirtina, kad jis registruojasi nuo 2010-12-21 nurodė, kad neįgalumas buvo nustatytas iki 2009 m. sausio mėnesio. Gyvena vienas su tėvais, kitos šeimos neturi. (b.l. 53).

2007 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Pažymėta tai, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Aukščiausiasis teismas nurodė, kad taikant CK 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas). Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis 3K-7-204/2009).

Aukščiausiasis teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti.

Sprendžiant dėl pilnamečio besimokančio asmens išlaikymo būtinumo ir galimybių jį teikti, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“, todėl aplinkybes, kad priteistas išlaikymas iš esmės pablogins paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, darys jiems esminę žalą, negalės būti įvykdomas, ar kad pačiam tėvui (motinai) reikalingas išlaikymas, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti paramą ir kuris ginasi, nurodydamas tokias aplinkybes.

Ieškovas nurodydamas, kad jam reikalinga tėvo parama nurodė, kad jis neturi galimybės dirbti, kadangi mokosi gimnazijoje. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 12 b klasėje ir mokslas tęsis iki 2012-08-31 (b.l. 10). Ieškovas nurodė, kad jam reikalinga parama pragyvenimui, maistui, rūbams, kitoms buitinėms reikmėms, mokymosi reikmėms. Taip pat nurodė ir pateikė duomenis apie patirtą traumą, gydymąsi, mamos patirtas išlaidas dėl gydymosi. Iš byloje pateiktų dokumentų yra pagrindo spręsti, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas mokosi, neturi galimybės dirbti ir turėti savarankiškų pajamų, todėl ieškovui pragyvenimui reikalinga tėvų parama.

Ieškovas pareiškė prašymą priteisti iš tėvo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt, pradedant mokėjimą nuo 2011-03-14 iki jis baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją, o būtent iki 2012-08-31. T.y. pareiškė reikalavimą priteisti išlaikymą, paramą nuo datos kada jam sukako pilnametystė.

CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas iš esmės nurodė, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004-11-11 įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d., pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareiškiamas tam iš tėvų, kuris šios pareigos nevykdo. Teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa. Dėl to ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo turi būti nurodoma data, nuo kurios prašoma jį priteisti. Pažymėta CK 3.200 straipsnio nuostata, kad negalima priteisti įsiskolinimo daugiau kaip už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą (paramą) nuo 2011-03-14 pagrįstas.

Byloje spręstina ar atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą, paramą besimokančiam sūnui. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikė duomenis apie tai, kad nedirba, registruojasi darbo biržoje. Byloje esantys duomenys jo nurodytas aplinkybes patvirtina. Duomenų apie gaunamas pajamas nėra. Nors ieškovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas galimai dirba nelegaliai, tokių įrodymų byloje nepateikė. Atsakovas nurodė, kad šeimos neturi, yra pagrindo spręsti, kad kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas nurodydamas, kad negali mokėti po 400 Lt nepateikė išsamesnių duomenų apie savo materialinę padėtį , duomenų ar jis turi sveikatos problemų, ar neturi galimybės dirbti ir kita.

Akivaizdu, kad ne tik ieškovui bet ir atsakovui reikalingos lėšos pragyvenimui, maistui, aprangai, higienos reikmėms, buitinėms reikmėms, mokesčiams už komunalines paslaugas ir kt. Tačiau atsakovas duomenų apie tai nepateikė. Byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas sūnui sukakus 18 metų neturėjo realios galimybės jam teikti paramą. Nėra pagrindo išvadai, kad ir šiuo metu atsakovas tokios galimybės neturi, ar, kad jam pačiam reikalinga parama. Atsakovas nenurodė, kad jis visiškai neturi galimybės teikti paramos, iš jo pareiškimo turinio yra pagrindo spręsti, kad prašoma priteisti 400 Lt suma yra per didelė. Vadovaujantis LR CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatomis atsakovas nėra atleistas nuo pareigos teikti išlaikymą – paramą pilnamečiui sūnui. Atsakovo pareiga sūnui sulaukus pilnametystės teikti paramą neišnyko. Atsakovas būdamas rūpestingas turėjo galimybę pasidomėti apie sūnų, ar jam reikalinga parama dar iki kreipimosi į teismą. Ieškovas nurodė, kad prašė atsakovo paramos bet jos nesulaukė.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovo mama prisiėmė didesnę atsakomybę ir pareigą teikti sūnui išlaikymą. Tačiau tokia situacija, kai esant galimybei išlaikymą paramą teikia tik vienas iš tėvų, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams bei LR CK 3.194 straipsnio nuostatoms. Ieškovo siekis įgyti išsilavinimą be tėvų paramos būtų sunkiai įgyvendinamas. Tačiau atsižvelgiant į turimus duomenis dėl atsakovo materialinės padėties, kad jis registruojasi darbo biržoje, duomenų apie pajamas nėra į visumą ištirtų byloje duomenų, ieškovo prašoma priteisti 400 Lt suma yra per didelė. Įvertinus byloje esančius duomenis apie trečiojo asmens D. J. gaunamų išmokų dydį, į tai, kad ji išlaiko mažametį vaiką, šiuo metu yra motinystės atostogose, įvertinus atsakovo pateiktus duomenis, siekiant neapsunkinti ir nepabloginti atsakovo materialinės padėties, teismas vadovaudamasis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo proporcingumo principais sprendžia, kad iš atsakovo ieškovui priteistina 200 Lt suma, kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2011-03-14 iki ieškovas baigs mokytis (duomenys neskelbtini)gimnazijoje, t.y. iki 2012-08-31. Tokia suma vertintina, kaip labiau atitinkanti proporcingumo tarp pilnamečio ieškovo poreikių ir turimų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti materialinį išlaikymą principą. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad realiai atsakovas pareigos teikti išlaikymą, paramą neturi galimybės, kad priteistas įsiskolinimas ir išlaikymas turės esminę įtaką jo turtinei padėčiai.

Be to atsižvelgtina ir į tai, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, pvz. pablogėjus materialinei padėčiai, sveikatai, pilnamečiui vaikui pradėjus dirbti, ar nebesimokant, ar pasikeitus atsakovo materialinei padėčiai, esant kokioms tai konkrečioms aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimu nustatytos paramos dydžio pakeitimo.

Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. LR CPK 96 str. numato, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 80 str.1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p. iš atsakovo priteistinas 90 Lt žyminis mokestis ir 21,45 Lt pašto išlaidų valstybei.

Išaiškintina, kad vadovaujantis LR CPK 140 str. 4 d. nuostatomis šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį po sprendimo teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Esant pagrindui patvirtinti taikos sutartį, priimtas sprendimas panaikinamas ir byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str., 1.6 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 17 str., 42 str., 177-179 str., 83 str. 1 d. 2 p., 80 str.1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p. 93 str., 96 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)sūnui G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt ( du šimtus litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2011-03-14 iki sūnus G. J. mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, iki 2012-08-31.

Priteisti iš atsakovo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 90 Lt ( devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 21,45 Lt ( dvidešimt vieną litą 45 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2011-11-21 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo G. J. iš atsakovo E. J..

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, atstovams, atsakovui išaiškinant bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo tvarką.