- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- I2-2987-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01098-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- O. J. O.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytė-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. J. O. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas O. J. O. (toliau – pareiškėjas, užsienietis) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje (toliau – Ambasada) 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (64.5.3.2.)-48, kuriuo N. F. Respublikos piliečiui O. J. O. atsisakyta išduoti Šengeno vizą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019 m. gruodžio 27 d. Lagoso mieste, Nigerijoje, per akredituotą vizų paslaugų tarnybą (VFS Global), kartu su nustatytos formos prašymu išduoti trumpalaikę (Šengeno) vizą, pateikė visus reikalaujamus dokumentus, kurių baigtinis sąrašas yra pateiktas oficialiame tarptautiniame vizų paslaugų tarnybos puslapyje bei Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje puslapyje.
Užsienietis skunde nurodo, kad jo kelionės į Lietuvos Respubliką tikslas — giminaičio, t. y., brolio lankymas. Tuo tikslu jo brolis jam išsiuntė kvietimą (giminaičio/artimo lankymas) trims savaitėms atvykti į Lietuvos Respubliką. Būtent šio kvietimo pagrindu ketino gauti vizą.
Užsienietis, nesutikdamas su priimtu sprendimu, kuriuo jam atsisakyta išduoti vizą, tvirtina, kad atsakovas be pakankamos priežasties abejojo jo pateiktais dokumentais ir prašyme išduoti vizą nurodytais duomenimis.
Be to, pareiškėjas skunde pažymi, kad nuo prašymo pateikimo iki sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip du mėnesiai. Jokių paklausimų ar prašymų pateikti papildomus dokumentus negavo. Dėl kokių priežasčių buvo vilkinamas prašymo nagrinėjimas, Ambasada jo neinformavo. Mano, kad šiais veiksmais (neveikimu) Ambasada nesilaikė procedūrinių reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat teigia, kad ginčijamas sprendimas nėra motyvuotas, jame nenurodyti motyvai, dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą. Mano, kad ginčijamas sprendimas nėra teisingas, taip pat neparemtas protingumo kriterijais, nes atvykimo tikslas yra pagrįstas pateiktais dokumentais, t. y. kvietimo pagrindu artimojo (brolio) lankymas. Tvirtina, kad Ambasada nekompetentingai bei neobjektyviai įvertino visą aplinkybių visumą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad yra fermeris, pagrindinį kelionės tikslą nurodė šeimos ar draugų lankymą, Lietuvą nurodė kaip pagrindinio kelionės tikslo valstybę, prašė leisti vykti vieną kartą. Prašyme taip pat nurodė numatomą atvykimo į Šengeno erdvę datą – 2020 m. vasario 17 d., numatomą išvykimo iš Šengeno erdvės datą – 2020 m. kovo 2 d., kviečiančio asmens gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas numatė padengti pats.
Atsakovas atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, įskaitant: kvietimą, draudimo poliso kopiją, paso kopiją, darbovietės O. F. raštą ir darbovietės registracijos pažymėjimą, banko sąskaitos išrašą, lėktuvo rezervacijos dokumentą. Pokalbio metu su konsulu pareiškėjas nurodė, kad vykimo į Lietuvą tikslas yra aplankyti Lietuvoje gyvenantį brolį, kuris turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; užsiminė, kad ketina lankytis Trakuose ir Kaune; teigė, jog Lietuva nėra pagrindinis vykimo į Šengeno erdvę tikslas, nes planuoja kartu su broliu vykti į Prancūziją, tačiau skrydžių ir viešbučių rezervacijos dokumentų nepateikė.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą, įvertino aplinkybę, jog pareiškėjas prašyme išduoti vizą nurodė, kad dirba fermeriu darbovietėje O. F., pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijoje adresuotą O. F. raštą, kuriame, be kita ko, parašė, jog jis dirba šioje firmoje. Konsulas atkreipė dėmesį, kad raštas pasirašytas tik paties pareiškėjo, nėra legalizuotas Apostille, o pateiktas šios firmos registravimo pažymėjimas nebuvo patvirtintas notaro ir legalizuotas Apostille. Dėl to konsului kilo abejonių dėl šio dokumento autentiškumo ir patikimumo, pareiškėjo deklaruojamų darbo santykių šioje firmoje ir dėl šios firmos egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė savo socialinių, ekonominių ryšių su buvimo valstybe – Nigerija, juolab, kad pareiškėjo pasas galioja tik iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį ir į tai, kad prašyme dėl vizos išdavimo užsienietis vykimo į Lietuvą tikslą nurodė – šeimos ir draugų lankymą, tuo tarpu pareiškėjas savo pasirašytame O. F. rašte parašė, jog jis ketina atostogas su broliu praleisti P. P. Remdamasis šia aplinkybe, atsakovas daro išvadą, kad prašyme dėl vizos išdavimo pareiškėjo deklaruojamas vykimo į Lietuvą tikslas nėra tikrasis Šengeno vizos gavimo tikslas.
Atsakovas atsiliepime teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie būsimas gyvenimo sąlygas Lietuvoje ir kad kviečiantysis asmuo turi sąlygas jį apgyvendinti. Mano, kad pareiškėjas nepagrindė buvimo sąlygų Lietuvoje, o vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas netenkinti prašymo išduoti vizą (b. l. 26-31).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2020 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (64.5.3.2.)-48, kuriuo N. F. Respublikos piliečiui O. J. O. atsisakyta išduoti Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas N. F. Respublikos pilietis O. J. O. 2019 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą (b. l. 32-34). Prašyme, kaip kelionės tikslą, pareiškėjas nurodė šeimos ar draugų lankymą (21 punktas), o pagrindinio kelionės tikslo valstybę nurodė Lietuvą (22 punktas). Pareiškėjas į Lietuvą prašė leisti vykti vieną kartą (24 punktas). Pareiškėjas prašyme nurodė, jog į Šengeno erdvę numato atvykti 2020 m. vasario 17 d. (29 punktas), o išvykimo iš Šengeno erdvės datą pareiškėjas nurodė 2020 m. kovo 2 d. (30 punktas). Be to, pareiškėjas prašyme nurodė, kad kilmės valstybėje dirba fermeriu (19 punktas), o kviečiančio asmens gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (32 punktas). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė kelionės dokumentą, kvietimą, draudimo poliso kopiją, darbovietės O. F. raštą, darbovietės registracijos pažymėjimą, banko sąskaitos išrašą, lėktuvo rezervacijos dokumentą (b. l. 40-41, 53-56).
Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, išnagrinėjusi N. F. Respublikos piliečio O. J. O., gim. (duomenys neskelbtini) d., prašymą išduoti Šengeno vizą, 2020 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą Nr. (64.5.3.2.)-48 atsisakyti išduoti Šengeno vizą (b. l. 42). Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti Šengeno vizą O. J. O. tuo pagrindu, jog užsienietis pateikė nepatikimą informaciją apie vykimo į Lietuvą tikslą ir sąlygas, be to, pareiškėjas kelia ir nelegalios migracijos grėsmę.
Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau – Direktyva 2004/38).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš V. F. Respubliką (C-84/12).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).
Taigi Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y., kai kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
Kaip matyti iš Ambasados 2020 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (64.5.3.2.)-48, su kuriuo užsienietis nesutinka, pareiškėjas Ambasadai pateikė šiuos dokumentus: prašymą išduoti Šengeno vizą, kvietimą, ankstesnių Šengeno vizų kopijas, darbovietės raštą, darbovietės bendrovės registracijos pažymą, banko sąskaitos išrašą, lėktuvo bilieto rezervaciją, kelionės draudimą. Pareiškėjas prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, kad vyksta į Lietuvą turizmo tikslais. Interviu metu pareiškėjas teigė, kad vyksta šeimos narių lankymo tikslais, nes Lietuvoje gyvena jo brolis, šiuo metu turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Buvimo Lietuvoje programos ambasadai nepateikė, užsiminė, kad ketina lankytis Kaune ir Trakuose. Pareiškėjas teigė, kad Lietuva nėra pagrindinis vykimo į Šengeno erdvę tikslas, nes planuoja kartu su broliu vykti į Prancūziją turizmo tikslais. Pareiškėjas kelionės dokumentų – skrydžių ir viešbučių rezervacijų – ambasadai nepateikė. Šias Ambasados 2020 m. kovo 2 d. sprendime Nr. (64.5.3.2.)-48 nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad pareiškėjas šių aplinkybių neginčija.
Be to, Ambasados 2020 m. kovo 2 d. sprendime Nr. (64.5.3.2.)-48 nurodyta, kad pareiškėjas 2017-2019 m. studijavo bakalauro studijose Socialinių mokslų kolegijoje Vilniuje, turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi, tačiau studijas nutraukė ir grįžo į kilmės šalį. Teigė, kad studijų Lietuvoje neketina tęsti, nes šiuo metu dirba šeimos versle žemės ūkio srityje. Ambasados 2020 m. kovo 2 d. sprendime Nr. (64.5.3.2.)-48 atkreiptas dėmesys, kad darbovietės pateiktas raštas, patvirtinantis pareiškėjo pareigas ir darbo santykius, yra paties pareiškėjo pasirašytas. Ambasadai pateiktoje bendrovės registracijos pažymoje nėra įrašo, kad pareiškėjas yra bendrovės akcininkas ar yra kitaip susijęs darbo santykiais ir užima nurodytas CEO pareigas. Bendrovės registracijos pažymos kopija nėra notaro patvirtinta ar legalizuota teisės aktų nustatyta tvarka.
Šios Ambasados 2020 m. kovo 2 d. sprendime Nr. (64.5.3.2.)-48 konstatuotos aplinkybės bylos dokumentais taip pat yra nepaneigtos.
Užsieniečių registro vizų modulio duomenimis nustatyta, kad užsienietis, prašydamas vizos, kelionės tikslą nurodė – turizmą, o pirmos valstybės, kurios sieną kirs, – Nyderlandus. Konsultacijos, vykusios 2020 m. vasario 19 d. metu, užsienietis nurodė, kad į Lietuvą vyksta lankyti šeimos narių. Kvietėja yra užsieniečio brolio, gyvenančio Lietuvoje, sutuoktinė. Konsultacijos metu užsienietis nurodė, kad ketina vykti ir į Prancūziją turizmo tikslais (b. l. 38-39).
O. F. 2019 m. gruodžio 25 d. rašte, kurį pasirašė pats pareiškėjas, kaip vadovas, nurodyta, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra ne tik šeimos nario – brolio lankymas, bet ir atostogų praleidimas Prancūzijoje (b. l. 53, 54).
Europos Parlamento ir Tarybos 2016-03-09 reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t. y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagristi numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Teismas, atsižvelgdamas į užsieniečio prašymą, pateiktus dokumentus, pokalbio metu su konsuliniu pareigūnu duotus paaiškinimus, daro išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė pateiktų dokumentų autentiškumo, tikrojo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių Ambasados konsulinio pareigūno abejonių, kad pareiškėjo kelionės tikslas į Šengeno erdvę yra šeimos narių lankymas Lietuvoje ir prielaidos, jog tikrasis užsieniečio vykimo į Šengeno erdvę tikslas yra turizmas Prancūzijoje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad konsulinis pareigūnas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.
Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą. Pareiškėjo skundo argumentas, kad atsakovo priimtas sprendimas nemotyvuotas, yra nepagrįstas.
Tai, jog atsakovas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėjo beveik šešis mėnesius, nesudaro pagrindo Ambasados sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, jo panaikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. J. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.