Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. M., jos gynėjui advokatui Kęstučui Galvičiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo D. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prokuroras teismo posėdyje nedalyvavo apie posėdį prokurorui buvo pranešta tinkamai.

(duomenys neskelbtini) prašo D. M. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pratęsti. Teikimą pateikusios institucijos atstovas posėdžio metu teikimą palaikė.

Gynėjas prašė teikimą atmesti. Nurodė, kad D. M. galėtų gydytis namuose.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Priverčiamoji medicinos priemonė, įvertinus tai, kad tai ne bausmė, o priverstinio gydymo priemonė, turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Iš byloje esančios 2025 m. kovo 31 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvados matyti, kad per stebimą laikotarpį D. M. agresyvaus elgesio ir emocijų nestebėta, tačiau jos būklė išlieka nestabili, (duomenys neskelbtini), emocijos stokojančios adekvatumo. Pacientė išliko stereotipinio elgesio ir mąstymo, išsakydama santykio, nuostolio, (duomenys neskelbtini), afektas kiek ramesnis, kliedesinis. Būklei ir ligai išliko nekritiška, buvusiam elgesiui formali kritika, poreikiui gydytis nekritiška. Kartotinai stebėtas vengimas gerti vaistus. Psichinė būsena: tvarkinga, skyriuje vaikšto su ausinėmis, pasisveikina, bendrauja noriai. Pokalbio nepalaiko, kalba monologu nepertraukiamai, į klausimus nereaguoja, kalbėdama pastebimai jaudinami. Stebima įtampa, nepasitikėjimas, greitai pyksta, dirgli, emocijos išreikštos, kliedesinės, mimika išraiškinga. Mąstymas nuoseklus, stereotipinis, išsako santykio kliedesius – dėl gydytojo siekio pacientę tyčia sužlugdyti ir „padaryti ją ligone“, kadangi taip norėjo kaimynas – brolis ir jo žmona, kurie nori ją pažeminti. Išsako somatoforminius kliedesius: apie sveikatos problemas susijusias su sąnariais, nugara, teigia, kad negali judėti, reikia operuoti, tačiau daktaras neleidžia, kalbėdama šypsosi, judesiai laisvi, koordinuoti, didelės amplitudės. Bandant atsakyti pertraukia, kalba vis garsiau, reikliai, pokalbis baigiamas. Afektas išreikštas. Suvokimo sutrikimų nestebėta.

Komisijos metu jos išvaizda tvarkinga, atitinkanti amžių. Orientuota savyje vietoje, laike. Pokalbio metu įsitempusi, bendrauja klausimų atsakymų ribose. Nuotaika lėkšta, emocijos paviršutiniškos, priblėsusios. Mąstymas linkęs į rigidiškumą, smulkmeniškumą, stokoja logikos. Dėmesį koncentruoja į savo tariamus negalavimus. Išsako santykio kliedesius brolio šeimos, kuri gyvena kaimynystėje, atžvilgiu, hipohondrinio turinio kliedėjimo idėjas, daugiau susijusias su kūno atramos ir judėjimo organais (nuplyšę raumenys, sausgyslės ir panašiai). Paskutiniu metu blogiau miega naktį, reikalingi papildomi vaistai. Savo būklei nekritiška.

Iš Komisijos išvados matyti, kad D. M. serga (duomenys neskelbtini), dėl kurio turi būti gydoma. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl gydymo režimo, svarbu įvertinti ir tai, ar šis asmuo yra socialiai pavojingas ir ar jo psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, nes vien psichikos ligos diagnozavimo bei asmens sveikatos būklės nepagerėjimo konstatavimas, nenustačius asmens pavojingumo sau pačiam ar aplinkiniams, negali būti pagrindas tęsti vienos griežčiausių procesinės prievartos priemonių, ribojančių asmens judėjimo laisvę ir galimybes bendrauti su kitais asmenimis, taikymą.

Teismas pažymi, kad D. M. ligoninėje stebima nuo 2024-03-05, t.y. ilgiau nei metus laiko. Iš Komisijos išvados matyti, kad per stebėjimo laikotarpį D. M. agresyvaus elgesio ir emocijų nestebėta, destruktyvaus elgesio gydymo įstaigoje nefiksuota. D. M. yra neįgali, (duomenys neskelbtini). D. M. artimieji, dalyvavę teismo posėdyje, t.y. pilnamečiai vaikai I. M., M. M., J. M. užtikrino, kad prižiūrės sergančią motiną, užtikrins lankymąsi pas gydytojus. Įvertinus D. M. sveikatos būklę, padarytos baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos pavojingumą, o taip pat aplinkybę, kad D. M. socialinis pavojingumas pastaruoju metu nepastebėtas, teismas daro išvadą, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas D. M. šiuo metu dar yra būtinas, tačiau šių priemonių tikslus pasiekti galima toliau ją gydant ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Tokia priemonė ne tik leis tęsti tinkamą gydymą, bet ir sudarys sąlygas D. M. grįžti į pilnavertį gyvenimą bei išlaikyti jos socialinius ryšius, kurie turi įtakos asmens psichinei būsenai.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tolesnis D. M. priverstinis stebėjimas ir gydymas gali būti užtikrintas ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jos gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)). Dėl to, teikimas tenkintinas iš dalies, t.y. pakeistina D. M. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė iš stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą ir gydymas jai pratęstinas.

Nutarties vykdymas dėl priverčiamosios medicinos priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis D. M. taikymo pavestinas jos gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrui.

Teismas vertina, kad ši nutartis yra skubaus vykdymo, todėl nurodytina (duomenys neskelbtini) paleisti D. M., kuriai sprendimu stacionarinis stebėjimas keičiamas į ambulatorinį stebėjimą, iš (duomenys neskelbtini) nelaukiant procesinio sprendimo įsiteisėjimo, išlaikant tik būtiniausias paleidimo administracines procedūras.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

(duomenys neskelbtini) teikimą tenkinti iš dalies.

D. M. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis, pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jos gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) ir gydymą pratęsti.

Nutarties vykdymą dėl D. M. priverčiamosios medicinos priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo pavesti jos gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrui, įpareigojant šio centro administraciją, laikantis BPK 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti Utenos apylinkės teismui išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Nurodyti (duomenys neskelbtini) paleisti D. M. iš (duomenys neskelbtini), nelaukiant procesinio sprendimo įsiteisėjimo, išlaikant tik būtiniausias paleidimo administracines procedūras.

Apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismą, išsiunčiant įsiteisėjusios teismo nutarties nuorašą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.