Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjus Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga Nr. 01-1-271463-16, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti, 2016 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu teista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį galutine 8 MGL, t. y. 301,28 eurų bauda, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji E. G., pažeisdama Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, pagal kuriuos ginklų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai būtų saugomi, veikdama nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrino teisėtai, pagal neterminuotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2011-07-19 Kauno AVPK Prienų r. PK, įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklą, įsigyto dujinio pistoleto Police, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 8 mm, priskiriamo C kategorijos šaunamiesiems ginklams, laikymo saugumo, laikė šį šaunamąjį ginklą jai priklausančio automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje, automobilį 2016 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su ginklu perdavė laikinai naudotis M. ir A. D., tokiu būdu sudarė sąlygas kitam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam, asmeniui neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu, kadangi praėjus kelioms dienoms po automobilio perdavimo, dujinis pistoletas Police, Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio daiktadėžės buvo pagrobtas, dėl ko ji kreipėsi į Alytaus apskr. VPK ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10441-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 1 dalį dėl šaunamojo ginklo pagrobimo. Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamosios E. G. 2016 m. birželio 29 d. apklausos protokolo (b. l. 99-101) matyti, kad ji 2009 metais nusipirko savigynai dujinį pistoletą Police, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 8 mm, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, 2011 metais jai išdavė neterminuotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti ginklą ir tuo pačiu jos dujinį pistoletą Police, Nr. (duomenys neskelbtini), policijoje užregistravo. Prisimena, kad policijos pareigūnas ją informavo, kad leidimą turėtų šalia ginklo. 2009 m. baigė Lietuvos puskarininkių mokyklą, todėl turėjo įgūdžių kaip elgtis su įvairiais šaunamaisiais ginklais ir žinojo jų laikymo sąlygas. Dujinį pistoletą ir leidimą visuomet turėdavo prie savęs dėkle. Tuo metu gyveno Prienuose, turėjo pistoletui seifą. 2013 metais gavo darbą Vilniuje. Apie laikinai pakeistą gyvenamą vietą policijos pareigūnų neinformavo. 2016 metais sausio mėnesio pradžioje atvažiavo į Prienus pas tėvus. Čia susitiko pažįstamą A. D., kuris paprašė jos mėnesiui paskolinti automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ji sutiko ir dar paprašė automobilį perdažyti. Automobilyje jokių daiktų nelaikydavo, dėl to automobilį perdavė jo gerai neapžiūrėjusi. Automobilio dokumentus visuomet laikydavo automobilio daiktadėžėje, tačiau jos nebuvo atsidariusi ir nepatikrino su kokiais daiktais skolina automobilį. Po savaitės laiko ji pasigedo savo dujinio pistoleto Police, Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisiminė, kad jį paliko savo automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salone daiktadėžėje. Ginklas buvo įdėtas į dėklą, kuris skirtas užsidėti ant peties. Daiktadėžėje taip pat buvo viena apkaba su dviem šoviniais. Apkaba buvo išimta iš ginklo. Dujinis pistoletas metalinis, juodos spalvos, išskirtinių požymių neturėjo. Minėto dujinio pistoleto ji iš automobilio daiktadėžės neišsiėmė, o automobilį A. paskolino kartu su daiktadėžėje buvusiu dujiniu pistoletu, nes jį pamiršo. Pasigedusi savo ginklo paskambino A. D. ir paprašė ginklą perduoti jos broliui. A. telefonu iš karto jai pasakė, kad ginklo dėtuvėje nėra. Iki šios dienos jai priklausantis dujinis pistoletas neatsirado. Po šio įvykio ji su A. D. nustojo bendrauti. Kai ji A. paskolino savo automobilį, kas juo daugiau naudojosi, ji nežino. Visiškai prisipažįsta, kad pažeidė šaunamojo ginklo laikymo sąlygas ir sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai juo pasinaudoti. Dėl ginklo vagystės ji iš karto į policiją nesikreipė, nes tuo metu manė, kad D. grąžins jai priklausantį dujinį pistoletą. Tačiau kai 2016 m. vasario mėnesio pradžioje ji buvo iškviesta į Alytaus apskrities VPK VP Licenzijavimo poskyrį, kur jos paprašė pateikti neterminuotą ginklo leidimą ir dujinį pistoletą, ji pareigūną informavo, kad ginklo neturi ir paaiškino jo dingimo aplinkybes. Po to kreipėsi į policiją ir pranešė apie dingusį jai priklausantį ginklą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš liudytojos A. G. 2016 m. kovo 2 d. apklausos protokolo (b. l. 20) matyti, kad E. G. yra jos sesuo. E. su ja ir kitais šeimos nariais gyveno kartu iki pilnametystės Prienuose. Dabar kartais atvažiuoja jų aplankyti. Apie tai, kad E. turi dujinį pistoletą ji žino seniai. Paskutinį kartą jį matė 2015 m. gruodžio mėn., kai ji su E. važiavo į Vokietiją E. automobiliu Audi A4, tada matė ginklą automobilio daiktadėžėje. Kad dingo E. ginklas ji sužinojo 2016 m. kovo 1 d. kai parašė trumpąją žinutę savo sesei ir apie tai paklausė, nes gavo šaukimą į policiją. Kas pavogė minėtą ginklą ji nematė, tačiau įtaria, kad tai galėjo padaryti A. D., nes sesuo jam buvo palikusi savo automobilį.

Iš liudytojo D. G. 2016 m. kovo 15 d. apklausos protokolo (b .l. 24-25) matyti, kad sesuo E. 2016 m. metų pradžioje pas juos namuose buvo palikusi savo automobilį Audi A4. Jis dar tvarkė minėto automobilio priekines groteles, matė, kad automobilio daiktadėžėje yra sesers dujinis pistoletas, tačiau jo nelietė, paliko kur buvo. E. automobilį buvo palikusi kokiai valandai, tą pačią dieną jį pasiėmė. Kad sesė E. turi dujinį pistoletą jis žinojo jau apie kokius dvejus metus. Neatsimena prieš kiek laiko E. jam pasakė, kad parašė pareiškimą policijai dėl iš mašinos dingusio pistoleto. Kas galėjo jį iš automobilio paimti jis nežino, nieko neįtaria. Žinojo, kad E. savo automobilį savaitei ar dviem buvo paskolinusi M. ir A. D.. Kada E. automobilį skolino jis neprisimena, tačiau tuo metu dar buvo sniego. Datos neprisimena kada E. paprašė iš D. paimti automobilį, jis automobilį paėmė iš D. kiemo ir jį nuvarė sesei į Vilnių.

Iš liudytojos M. D. 2016 m. balandžio 7 d. apklausos protokolo (b .l. 29-30) matyti, kad jos vyras A. D. neturėjo automobilio, todėl 2016 m. sausio mėn. susitarė su E. G., kad pastaroji paskolintų automobilį AUDI A4. Kiek prisimena, tai E. su automobiliu atvažiavo iki jų namų. Tada ji E. nuvežė iki jos namų Vilniuje ir su automobiliu grįžo į savo namus. Automobilio skolinimosi laikotarpiu automobilį vairavo tik ji viena. Minėtą automobilį turėjo apie dvi savaites, tikslios dienos neprisimena, tačiau dar buvo sausio mėnesis, kai automobilį gražino. Automobilį atvyko pasiimti E. brolis D.. Automobilio skolinimosi laikotarpiu automobilis buvo laikomas jų namų valdose, t. y. kieme, buvo nevaromas į jokias patalpas, stovėjo lauke. Automobilis buvo visada rakinamas su signalizacijos pulteliu. Prisimena, kad vyras, prieš atiduodant automobilį, buvo nuvaręs jį sutaisyti, kur automobilis buvo taisomas ji nežino. Automobilio turėjimo laikotarpiu jo daiktadėžės atidariusi nebuvo ir jokio dujinio pistoleto nematė, kad E. turi dujinį pistoletą ji nežinojo, apie tai, kad dingo E. dujinis pistoletas sužinojo tik policijoje.

Iš liudytojo A. D. 2016 m. balandžio 21 d. apklausos protokolo (b .l. 34-35) matyti, kad su E. G. yra pažįstamas nuo senų laikų, su ja dažnai bendrauja. Kadangi neturėjo savo automobilio, E. G. jam pasiūlė paskolinti savo automobilį „Audi A4“. Skolinantis automobilį buvo kalbama, kad jį reiktų perdažyti, tačiau konkrečiai nebuvo tartasi. Kada tiksliai skolinosi automobilį jis neprisimena, tačiau tai buvo 2016 m. sausio mėn. pradžia. Automobilio skolinimosi laikotarpis nebuvo sutartas, tačiau automobilį grąžino tą patį mėnesį, po dviejų ar trijų savaičių. Kiek žino iš žmonos M. pasakymo, tai automobilį atidavė E. broliui D.. Skolinimosi laikotarpiu automobiliu važiavo jis su savo žmona, nepilnamečiais vaikais. Kiek prisimena su šiuo automobiliu važiavo į žvejybą. Žvejybos metu susipažino su keliais vyrukais, kurie taip pat žvejojo. Jų vardų ir pavardžių nežino, tačiau jie buvo įsėdę į automobilį pasišildyti. Jie taip pat buvo vieną kartą minėtą automobilį davę ir E. broliui D.. Skolinimosi laikotarpiu buvo sugedęs automobilio karteris ir generatorius, tačiau automobilį sutaisė iš matymo pažįstami D. ir M. ant savo kiemo. Daugiau automobilis jokių sugadinimų nepatyrė, išorės dalys nebuvo keistos. Automobilis stovėdavo ir garaže, ir lauke. Dienos metu automobilis kartais būdavo paliktas ir nerakinamas, tačiau atėjus nakties metui automobilį užrakindavo. Atidaryti automobilio daiktadėžę jam nebuvo būtinumo, nieko į ją nedėjo ir iš jos neėmė. Tik prisimena, kad jam su žmona lankantis Vilniaus mieste, žmonai vairuojant automobilį, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie darė automobilio apžiūrą. Kiek prisimena, kad buvo atidarę ir automobilio daiktadėžę, kurioje buvo sudėti tik įvairūs popieriai. Nieko neradę policijos pareigūnai jiems leido važiuoti toliau. Kad E. turi kažkokį ginklą jis žinojo, kadangi 2015 m. buvo toks nutikimas, kad E. kažkokį ginklą buvo palikusi pas jį namuose. Koks tai ginklas jis nežino, jo netikrino, tik prisimena, kad E. paprašius jis ginklą nuvežė jai į namus.

Iš liudytojo J. L. 2016 m. birželio 8 d. apklausos protokolo (b. l. 39-40) matyti, kad jis dirba Alytaus apskrities VPK VP Licenzijavimo poskyrio specialistu. Licenzijavimo poskyryje tarp ginklų neterminuotų leidimų turėtojų buvo ir E. G.. 2016 m. sausio 7 d. Licenzijuojamos veiklos posistemyje buvo gautas pranešimas, kad E. G. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai pareikšti įtarimai pagal BK 178 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio 1 dalies. 2016 m. sausio 8 d. jis priėmė sprendimą dėl E. G. neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Priėmęs sprendimą panaikinti neterminuotą leidimą, taip pat priėmė sprendimą paimti iš E. G. jai priklausantį dujinį pistoletą Police. Šį sprendimą pavedė vykdyti Prienų PK pareigūnams. Iš Prienų VP PP vyr. specialisto J. L. gavo pranešimą, kad E. G. adresu (duomenys neskelbtini), negyvena ir jos buvimo vieta yra nežinoma. 2016 m. vasario 9 d. E. G. pati atvyko į Alytaus apskrities VPK VP Licenzijavimo poskyrį, ir pateikė jos vardu išduotą neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, kurį jis paėmė, o dėl ginklo paaiškino, kad ginklas dingo iš jai priklausančio automobilio daiktų dėtuvės, o automobilį ji buvo paskolinusi M. D., kuri grąžino jai automobilį, kuriame nebuvo jai priklausančio pistoleto. Dėl ginklo nepateikimo, dėl pistoleto laikymo sąlygų pažeidimo E. G. ATPK protokolas nebuvo surašytas, kadangi laukė kol baigsis ikiteisminis tyrimas dėl ginklo dingimo. E. G. vardu daugiau registruotų ginklų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios E. G. prisipažinimo, jos kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2016 m. vasario 23 d. E. G. protokolas-pareiškimas (b. l. 12), iš kurio matyti, kad ji Alytaus aps. VPK Prienų r. PK pranešė, kad 2016 m. sausio 27 d. atvykusi į Prienus iš M. D. pasiimti savo automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad iš daiktadėžės dingęs jos vardu registruotas dujinis ginklas Police 8 mm.

Pažyma iš licencijuojamos veiklos posistemio (b. l. 90) patvirtina, kad E. G. 2011 m. liepos 19 d. išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Grafoje asmens ginklai nurodytas dujinis pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini), gamintojas – Police, 8 kalibras.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje, t. y. pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai juo pasinaudoti.

Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų savininkas, valdytojas ar naudotojas privalo laikytis specialių elgesio su šiais dalykais taisyklių ir bendrųjų saugumo taisyklių. Nesilaikant šių taisyklių, sudaromos sąlygos asmenims, neturintiems teisės turėti minėtus ribotos civilinės apyvartos objektus, neteisėtai jais pasinaudoti ir sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei. Asmenys, teisėtai turintys šaunamųjų gunklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, privalo užtikrinti tinkamą jų saugojimą, t. y. užtikrinti valstybės nustatytas jų laikymo ir saugojimo sąlygas. Nustatytų šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas, sudaręs sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, yra baudžiamais nusižengimas.

Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų bendrąsias laikymo bei saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Konkreti kaltininko veika pasireiškia šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo nesilaikant teisės aktų aktais nustatytų reikalavimų. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 255 straipsnį kilti užtenka, kad kitas asmuo turėtų realią galimybę pasinaudoti šiais objektais. Asmuo, paėmęs šaunamąjį ginklą, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas be savininko ar legalaus turėtojo sutikimo ir neturėdamas tam atitinkamo leidimo, padaro savarankišką nusikaltimą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už E. G. padarytą baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji E. G. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies – baudos (b. l. 105-107, 109).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji padarė baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamosios E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. G. atžvilgiu 2016 m. birželio 30 d. yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo ji pripažinta kalta pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, kaltinamoji praeityje bausta administracine tvarka, turi eilę galiojnačių administracinių nuobaudų (b. l. 63-72), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įstaigoje neįrašyta (b. l. 58, 62), yra jauno ir darbingo amžiaus, bylos duomenimis nuo 2016 m. liepos 1 d. įsidarbino ir dirba. E. G. sutinka su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – bauda, kuri įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jos padarymo motyvus, kaltinamosios asmenybę, yra teisinga bausmės rūšis.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-104).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

E. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 MGL, t. y. 338,94 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. G. 6 MGL, t. y. 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti E. G., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, E. G. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti E. G., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.