- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- 1S-50-530/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00599-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- V. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo,
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) teistas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2009 m. gruodžio 26 d., pabaiga – 2020 m. gruodžio 26 d.Komisijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas nuteistajam V. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis V. L. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis V. L. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti komisijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti V. L. lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad taikant lygtinį paleidimą vertintinas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys sistemą ir formaliai atlikta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis. Bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nei karto nebaustas, 6 kartus paskatintas, dirba, dalyvauja nuteistųjų saviraiškos centro renginiuose ir pozityvaus mąstymo priemonėse; pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mano, kad elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog ateityje nenusikals.
5.2. Teismas nurodė, kad socialiniai ryšiai silpni. Su tuo nesutinka, nes žmona mirusi, o laisvėje turi neįgalų sūnų, kuriuo reikia rūpintis. Todėl teismas turėjo svarstyti, ar dar ilgesnis bausmės atlikimas pataisos namuose labiau nepakenks jo socialiniams ryšiams. Mano, kad teismas nepagrįstai analizuoja padarytą nusikaltimą, nes tai jau vertino teismas, kuris nubaudė.
5.3. Europos Tarybos Ministrų Tarybos Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijose Nr.(2003)22 “Dėl lygtinio paleidimo“ rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausmes gavusiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, siekiant mažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčių įsiliejimą į visuomenę, sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Apie minėto akto taikymo privalomumą yra pasisakęs LVAT.
6. Atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. L. skundas atmestinas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
9. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, svarsčiusi nuteistojo V. L. prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis V. L. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (11 balų pagal OASys), ji nuo paskutinio vertinimo 2015 m. gruodžio 4 d. sumažėjo 2 balais. Tačiau teismo vertinimu, nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamumo riziką, dar nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
10. 2016 m. lapkričio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals (b.l.7-8). Svarstant lygtinio paleidimo Komisijoje klausimą, 6 komisijos nariai vienbalsiai priėmė sprendimą taikyti V. L. lygtinį paleidimą (b.l. 3). Nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka nebaustas, skatintas šešis kartus už pavyzdingą ir gerą elgesį bei darbą, paskutinį kartą skatintas 2016 m. rugsėjo 16 d. (b.l.14). Atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Nuo 2013 m. birželio 3 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“ staklininko – darbininko pareigose. Tačiau vien šio nuteistojo pozityvaus elgesio pokyčių nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kriminogeniniais veiksniais išlieka turimi finansiniai įsipareigojimai ir socialinių ryšių stoka. Todėl, nors V. L. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau kriminogeninių veiksnių buvimas suponuoja išvadą, kad nuteistojo pastangos bausmės atlikimo metu įrodyti, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį jis gali atlikti ir neatskirtas nuo visuomenės, šiuo metu dar nėra pakankamos.
11. Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius: pozityvų elgesį, neturi galiojančių nuobaudų, šešis kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Todėl skunde nurodyti teigiami elgesio pokyčiai šiuo metu dar nesudaro pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra nuo likusios bausmės atlikimo. Sutiktina su skundo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai vertino V. L. padaryto nusikaltimo sunkumą, tačiau tai nebuvo vieninteliu teismo motyvu, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakyta patvirtinti, todėl šis apeliacinio skundo argumentas teismo nutarties nedaro neteisėta.
12. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl V. L. paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. L. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.