Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Julijos Gražinos Vaitulionienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovei V.M.M., atsakovei G.V., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės V.M.M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-10-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V.M.M. ieškinį atsakovei G.V., notarei G.P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė teisme pareiškė reikalavimą pripažinti testamentą Nr. GP- 2220, sudarytą 1997-04-11 Klaipėdos rajono notaro kontoroje, negaliojančiu nuo pasirašymo dienos. Nurodė, kad jos motina P.Š. 1997 metais Klaipėdos rajono notaro kontoroje sudarė testamentą, kuriame nurodė, kad po jos mirties butas, esantis (duomenys neskelbtini), paliekamas sūnui R.Š. Apie šį testamentą žinojo visi P.Š. vaikai. 2001-03-17 mirė testatorė P.Š. 2001-09-05 ieškovei nuvykus pas notarę, paaiškėjo, kad notaro kontoroje yra ne tas testamentas. Notaro kontoroje saugomame testamente buvo įrašytas ir 10 ha žemės sklypas, kurį pagal velionės žodinį patvarkymą turėjo paveldėti visi vaikai, o ne vienas R.Š. Testamentas buvo pasirašytas ne P.Š., t.y. testamente esantis parašas yra suklastotas. 2001 m. spalio mėnesį sužinojo, kad brolis R.Š. atsisakė paveldėjimo sesers G.V. naudai. Pastarajai 2001-09-27 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovė taip pat nurodė, kad Klaipėdos rajono PK ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo atliktas neobjektyviai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog 1997-04-11 P.Š. sudarė testamentą, patvirtintą Klaipėdos rajono notarės G.P., kuriame nurodė, kad visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai jos mirties dieną, palieka savo sūnui R.Š. (b.l. 123). Šio testamento 2 punktu nustatyta, kad tuo atveju, jeigu R.Š. numirs prieš palikimo atsiradimą arba nepriims palikimo, visą turtą palieka dukrai G.V. (b.l. 123). 2001-03-17 P.Š. mirė. 2001-08-21 R.Š. atsisakė nuo jam priklausančio pagal testamentą palikimo sesers G V. naudai (b.l. 128). 2001-09-27 G.V. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (b.l. 93-94).

Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tomis aplinkybėmis, kad apeliantė įrodinėjo, kad testamente testatorės parašas yra suklastotas, kadangi į jį yra įtrauktas ir 10 ha žemės sklypas, tačiau teisme duomenys, susiję su žemės klausimu, nebuvo įvertinti ir nagrinėjami.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, Klaipėdos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir padarė išvadas įvertinęs šalių, liudytojų parodymus bei kitus rašytinius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje (LR CPK 185 str.).

Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, sudarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo, neviršijant įstatymo nustatytų ribų, pareiškiama testatoriaus valia. Jeigu testatorius miršta iki 2001 m. liepos 1 d. (2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo), tai atsiradusiems paveldėjimo santykiams yra taikomos 1964 m. Civilinio kodekso normos. Tokiu atveju ir sandorio pripažinimui negaliojančiu turi būti taikomos 1964 m., o ne 2000 m. Civilinio kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnis, 38 straipsnio 1 dalis). Palikėja P.Š. mirė 2001 m. kovo 17 d., taigi bylą nagrinėjęs teismas teisingai šiam ginčui taikė 1964 m. Civilinio kodekso normas. Testamentas kaip vienašalis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog testatorė tinkama tvarka ir forma sudarė 1997-04-11 testamentą, kuris buvo patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl ieškovės motinos žodžiu išreikštos valios ir dėl to, kad ieškovė yra mačiusi kitokio turinio testamentą, nėra įrodytos jokiais objektyviais įrodymais. Prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 277/02 yra atlikta pomirtinė P.Š. rašysenos ekspertizė iš kurios matyti, kad testamente 1997-04-11 Nr. GP- 2220 ir notarinių veiksmų registracijos knygoje pasirašė ne kas kitas, o būtent mirusioji P.Š. (pridėtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 277/02 lapai 41-44, b.l. 165-168). Atliekant ekspertizę buvo tiriami ne tik notarės pateikti dokumentai, tačiau palyginamajam tyrimui atlikti buvo pateikti P.Š. laisvieji rašysenos pavyzdžiai, esantys 2000 m. gegužės mėn. Klaipėdos rajono socialinio draudimo išmokų mokėjimo žiniaraščiuose, 2000-01-20 AB „Lietuvos draudimas“ Pastatų draudimo liudijime, 1999-04-20 Indėlio sutartyje ir kt. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netikėti eksperto išvadomis nėra pagrindo. Pakartotinės rašysenos ekspertizės ieškovė posėdžio metu atsisakė (b.l. 109-110, 145).

Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui (2000 m. CK 5.35 straipsnio 1 ir 2 dalis, 1964 m. CK 584 straipsnis). Šia įstatymo nuostata testatorė P.Š. pasinaudojo, sudarydama 1999-05-03 testamentą (b.l. 91) ir terminuotą indėlį banke palikdama atsakovei G.V., nors tokio turinio testamento ieškovė iki motinos mirties nebuvo mačiusi.

Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad testatorės valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairiausi testatorės fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens – testatoriaus – atminimą. Šiai valiai nuginčyti turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai. Įrodinėjimo pareiga tokiu atveju tenka asmeniui, užginčijusiam testamentą (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija įrodinėjimo taisyklių pažeidimų nenustatė.

Testatorė, surašydama testamentą ir visą savo turtą palikdama sūnui, vėliau savo valią pakoreguodama (1999-05-03 testamentas) ir tokio turinio testamentus pasirašydama, išreiškė savo valią, ieškovės ginčijamas testamentas yra teisėtas, todėl pripažinti negaliojančiu ieškovės nurodytu pagrindu nėra jokio pagrindo.

Vertinant notaro veiksmų teisėtumą, pažymėtina, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus. Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini, atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Pagal Notariato įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Kadangi ieškovė V. M. M. po savo motinos P. Š. mirties nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, notarė turėjo teisę neteikti jokios informacijos apie testatorės P.Š. paliktus testamentus. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad galėjo būti pažeisti LR CK 5.50 str., 5.53 str., 5.60 str. reikalavimai.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, buvo pažeisti CPK reikalavimai, kadangi šis klausimas išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2007-04-04 (b.l. 69-70) ir 2007-05-03 (b.l. 75-77) nutartimis bei Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjo 2007-05-11 rezoliucija (b.l. 3).

Nesvarstytini apeliantės skundo argumentai, kad neįgalus brolis R., atsisakydamas paveldėjimo sesers naudai, neteko buto, todėl galėjo būti pažeisti LR CK 1.91 str., 2.11 str., 2.23 str., 4.93 str. reikalavimai, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad R.Š. įgaliojo jo vardu kreiptis į teismą ir ginti jo interesus.

Nesvarstytini kaip teisiškai nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad 1997-04-11 testamentas Nr. GP-2220 ir 1997-04-15 testamentas Nr. GP- 2263 sudaryti beveik tuo pačiu metu, tačiau testamentai atspausdinti skirtingu šriftu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, išsamiai jas motyvavo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 - 331 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovės V.M.M. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.