Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-484-120-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-17
Bylos Nr.
1A-484-120-2010
Teisminio proceso Nr.
61-1-1204-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
Nuteistasis
J. G.
Nukentėjusysis
A. P., A.
Kaltinamasis
J. G.
Advokatai
Arvydas Montrimas, Albina Cirulienė
Pranešėja Regina Majauskienė Byla Nr.lA-484-120/2010Teisėjas Vidmantas Paurys Proceso Nr. 61-1-1204-08Procesinio sprendimokategorija: 2.4.6.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2010 m. rugsėjo 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistosios J. G. gynėjui advokatui Arvydui Montrimui, nukentėjusiai A. P., jos atstovei advokatei Albinai Cirulienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios J. G. apeliacinį skundą dėl 2010 m. gegužės 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausta šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, J. G. įpareigojus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš J. G. nukentėjusiajai A. P. priteista 8000 (aštuoni tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti bei 240 (du šimtai keturiasdešimt) litų proceso išlaidų valstybei.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios J. G. nuosavybės teise priklausantį 3 kambarių butą su rūsiu, esantį Chemikų g. 74-9, Jonavoje, paliktas nepakeistas iki nuosprendžio įvykdymo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. pagal BK 281 str. 1 d. nuteista už tai, kad 2008 m. gruodžio 21 d. apie 19.20 val. vairuodama jai priklausantį automobilį RENAULT MEGANE SCENIC valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėdama prie pėsčiųjų perėjos, esančios J. R. gatvėje prie namo Nr. 9 Jonavoje, pažeidė Kelių Eismo Taisyklių (toliau-KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad "eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ..."; KET 37 punkto reikalavimų nurodymą, kad "Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja", kad praleistu į bet kuriąjo važiavimo krypties eismo juostą ... perėjoje įėjusį pėsčiąjį", KET 133 punkto reikalavimų nurodymą, kad „ ... Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo ... meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą... kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas...", ir nepasirinkusi saugaus važiavimo greičio, artėdama prie šios pėsčiųjų perėjos nepraleido jos važiavimo krypties eismo juostoje per šią perėją iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios A. P., dėl ko partrenkė ją ir sužalojo. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. P. dėl padarytų muštinės žaizdos kaktoje, lengvo galvos smegenų sukrėtimo, dešinės blauzdos kaulų lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistoji J. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir sumažinti iš jos priteistą neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad 8000 litų dydžio neturtinė žala iš jos priteista nesilakant LR CK 1.5 str. nustatytų teisės aiškinimo ir taikymo principų. Nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas netyčiniu nusikaltimu. Nukentėjusiosios A. P. ieškinys turtinei žalai atlyginti tėra 925,55 litų, tad prašymas atlyginti 40 000 litų neturtinės žalos, neadekvatus. Draudimo įmonė "Lietuvos Draudimas", kurioje ji buvo apsidraudusi, išmokėjo nukentėjusiajai A. P. 993,15 litų turtinei žalai ir 3 552,80 litų neturtinei žalai atlyginti, tad mano, kad toks žymus skirtumas tarp prašomų atlyginti turtinės ir neturtinės žalų, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Ji pastaruoju metu niekur nedirbu, yra darbo biržos įskaitoje, josios sutuoktinio gaunamas atlyginimas yra minimalus, šeimoje yra dvi dukros - moksleivė ir studentė, kurias reikia išlaikyti, studentė dukra per 2010 metų tris mėnesius yra gavusi tik 45 litus skatinamosios stipendijos, tad josios šeimyninė finansinė padėtis yra sunki. Konstatavęs sunkią jos finansinę padėtį, teismas iš jos priteisė per didelę - 8 000 litų neturtinę žalą. Teismas teip pat neįvertino, jog ir nukentėjusiosios didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė ir į Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008 įpareigoja <.,. teismą, vertinant neturtinę žalą pinigais, vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika...>. Nusistovėjusioje Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, priešingai, nei nurodyta nuosprendyje, bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios, neturtinei žalai atlyginti priteisiamos mažesnės, nei 8 000 litų sumos.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusi A. P. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ji iki šiol jaučia jai padaryto sužalojimo pasekmes (skauda dešinę koją, šlubuoja, neturi uoslės). Kaktoje atsiradusio rando pašalinimas galimas tik plastinės operacijos pagalba, o dingusi uoslė gali jai iš viso neatsistatyti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Iš duomenų byloje matyti, kad 2008 m. gruodžio 21 d. autoįvykio metu apeliantė, vairuodama automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, pažeidusi KET 9, 37 bei 133 punktų reikalavimus, partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią nukentėjusią A. P. ir to pasėkoje dėl šiai padarytų muštinės žaizdos kaktoje, lengvo galvos smegenų sukrėtimo, dešinės blauzdos kaulų lūžimo nesunkiai sutrikdė šiai sveikatą.

BPK 109 str. dėl nusikalstamos veikos patyrusiam ir neturtinę žalą asmeniui suteikta teisė gauti padarytos žalos atlyginimą, o CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja neturtinę žalą atlyginti visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar gyvybei. Nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė ir į pasekmes, ir į žalą padariusio asmens kaltę bei jo turtinę padėtį, ir į padarytos turtinės žalos dydį ir į kitas turinčias reikšmės aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydis įstatymais nenustatytas, nes tiksliai įvertinti neturtinę žalą pinigais neįmanoma.

Duomenys byloje rodo, kad nukentėjusi jai padarytą neturtinę žalą dėl patirto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, sveikatos pablogėjimo (dėl sulaužytos kojos ilgai negalėjo vaikščioti, ją skauda ir šlubuoja ja iki šiol, veide atsiradęs randas panaikintas gali būti tik atlikus plastinę operaciją ir t.t.) vertino 40.000 lt. AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sumos ribose atlyginus nukentėjusiai 3.452,80 lt dydžio neturtinę žalą, ji iš J. G. jai padarytai neturtinei žalai atlyginti priteisti prašė 36.547,20 lt (t.2, b.l. 58-60). Teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą ( žalos padarymą netyčiniu nusikaltimu, nesunkių nukentėjusios sveikatos sutrikdymą, padarytos turtinės žalos dydį, žalą padariusios apeliantės šeimyninę ir turtinę padėtį) neturtinei žalai atlyginti priteisė 8.000 lt. Vadinasi, teismas, bendrą nusikaltimu nukentėjusiai padarytą neturtinę žalą įvertino 11.452,80 lt dydžiu (8.000 lt + 3.452,80 lt). Panašiose bylose šiuo klausimu dar tik besiformuojanti teismų praktika rodo, kad eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiems neturtinei žalai atlyginti paprastai priteisiama nuo 2.000 lt iki 10.000 lt (baudž. bylos 2K-64/2009, 2K-179/2009, 2K-207/2009, 2K-200/2010, 2K-280/2010 it t.t., tačiau tai nereiškia, kad nėra galimas neesminis nukrypimas nuo 10.000 lt žalos dydžio. Kitokio neturtinės žalos dydžio nustatymui pagrindą duoda konkrečios bylos faktiniai ypatumai (civilinė byla Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusiai už nesunkų sveikatos sutrikdymą nustatytas 11.452,80 lt neturtinės žalos dydis yra didesnis nei teismų praktikoje besiformuojantis didžiausias neturtinės žalos dydis (10.000 lt), tačiau šiuo konkrečiu atveju, įvertinus fizinio ir dvasinio pobūdžio padarinius, šis nukrypimas nuo besiformuojančios praktikos nelaikytinas esminiu. Šios bylos faktiniai ypatumai (nukentėjusi sužalota pėsčiųjų perėjoje, nors nuo sužalojimo padarymo praėjo gan ilgas laiko tarpas, nukentėjusi sužalota koja šlubuoja iki šiol, sužalojimo pasekmės – atsiradęs randas nukentėjusios kaktoje, pats savaime niekada neišnyks, dingusios uoslės atsistatymo perspektyva neprognozuojama ir t.t.) ir davė teismui pagrindą nustatyti 11.452,80 lt dydžio neturtinės žalos dydį, tad, šiuo konkrečiu atveju, 11.452,80 lt neturtinės žalos dydis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus pilnai atitinka. Dalį neturtinės žalos, t.y., 3.452,80 lt atlyginus draudimui, teismas nukentėjusiai pagrįstai likusią neatlygintą 8.000 lt dydžio žalą priteisė iš apeliantės.

Apeliantė, prašydama sumažinti teismo iš jos priteistą 8.000 lt sumą, savo prašymą grindžia tais pačiais pagrindais, kuriais remdamasis teismas juos iš jos priteisė, tad jais remiantis teismo nustatytą padarytos žalos dydį mažinti, pagrindo nėra.

Apeliantės skundo teiginiai, kad dėl autoįvykio kaltė buvo abipusė, nepagrįsti. Teismo nuosprendžiu tai nekonstatuota. Nukentėjusi sužalota pėsčiųjų perėjoje. KET reikalavimai pėsčiųjų perėjoje pirmenybę teikia pėstiesiems, o vairuotojus įpareigoja prieš perėją sulėtinti greitį arba sustoti ir pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo. Apeliantės parodymai apie tai kad ji, artėdama prie pėsčiųjų perėjos, ties gatvės viduryje esančiomis ištisinėmis juostomis matė žmogaus siluetą, bet, manydama, jog pėstysis neis, automobilio nestabdydama važiavo toliau ir sustojo tik žmogui užkritus ant jos automobilio kapoto, rodo, jog, autoįvykio metu nukentėjusi sužalota buvo tik dėl nuteistosios kaltės.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistosios J. G. apeliacinį skundą atmesti

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Teisėjai: Regina MajauskienėArūnas PaštuolisRomualdas Lincevičius