Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. (V.) K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas V. K. skundas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. sausio 17 d. nutarimo, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 205 straipsnio 1 dalyje, ir jam pareikštas įspėjimas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 1449N-83055263-17 V. K. pareikštas įspėjimas pagal ATPK 205 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 10 d., apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) prieigose, kelyje (duomenys neskelbtini), ties atraminiu punktu Nr. 10 Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui atsisakė pateikti apžiūrai transporto priemonę „Skoda SuperB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Pasienio teisinio režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 39 redakcija) (toliau tekste – Pasienio teisinio režimo taisyklės), 9 punkto reikalavimus.

Dėl šio nutarimo V. K. padavė skundą Šalčininkų rajono apylinkės teismui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, V. K. pareikštas kalinimas buvo papildytas administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta aplinkybe, t. y. kad jis nevykdė teisėto pasienio pareigūno reikalavimo pateikti automobilį apžiūrai. Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punktas įpareigoja pateikti dokumentus, o transporto priemonę leisti apžiūrėti. Jei pareigūnai sutapatina „leisti“ ir „pateikti“, tuomet turėjo būti nurodyti konkretūs apelianto veiksmai, kurie patvirtintų, kad jis neleido apžiūrėti transporto priemonės. Išnagrinėjus šią administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nustatytas naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos kaltinime, buvo peržengtos administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo ribos.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas veiksmas prieštarauja Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punkto reikalavimams. Protokole nurodyta, kad V. K. atsisakė pateikti transporto priemonę apžiūrai, nors Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punktas įpareigoja leisti patikrinti transporto priemonę. Aiškinant lingvistine prasme, pateikimas ir leidimas yra skirtingą reikšmę turintys žodžiai. Leisti apžiūrėti reiškia sudaryti pareigūnams sąlygas nekliudomai patekti į automobilį, prie krovinio ir panašiai, o ne atlikinėti automobilio apžiūrą. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad apeliantas neleido apžiūrėti transporto priemonės. Neleidimas galėtų pasireikšti transporto priemonės užrakinimu. Tuo tarpu, pareigūnai reikalavo išlipti iš automobilio ir atidaryti jo bagažinę. Kadangi bagažinė nebuvo užrakinta, pareigūnai galėjo patys ją atidaryti. Analizuojant pateiktą vaizdo įrašą, matyti, kad pareigūnai net nebandė to daryti. Taigi, transporto priemonę buvo leista apžiūrėti, tačiau pareigūnai pareikalavo atlikinėti konkrečius veiksmus, vykdant automobilio apžiūrą, o pareiga apžiūrėti transporto priemonę tenka pareigūnui, o ne ja vykstančiam piliečiui. Pareigūnai savaip interpretuoja apžiūrą, t. y. kad asmenys turi atlikti veiksmus taip, kad pareigūnui užtektų tik pažiūrėti, tai reiškia iškrauti daiktus, pakelti atsarginio rato dangtį, nulenkti/atlenkti sėdynę, pakelti kilimėlius ir panašiai, tačiau tai neatitinka minėto punkto reikalavimų.

V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 205 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. sausio 17 d. nutarime nurodoma, kad V. K. pažeidė Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punkto reikalavimus, t. y. asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, leisti apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl V. K. kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atstovą ir liudytojus, peržiūrėjo ir įvertino vaizdo įrašus, V. K. skundo motyvus. Įvertinęs šių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. K. kaltei dėl ATPK 205 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo konstatuoti pakanka įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Palyginus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 2016 m. gruodžio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą pažeidimo esmę ir nustatytas aplinkybes su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. sausio 17 d. nutarime nurodyta pažeidimo esme ir nustatytomis aplinkybėmis, matyti, kad šiuose dokumentuose V. K. formuluojamas kaltinimas yra analogiškas, t. y. asmuo buvo kaltinamas tuo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui atsisakė pateikti apžiūrėti transporto priemonę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, buvo kalbama apie tas pačias pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. kad V. K. nevykdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimo leisti apžiūrėti transporto priemonę. Tokiu būdu, kaltinimo ribos peržengtos nebuvo, asmens teisė į gynybą taip pat nebuvo pažeista. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime asmens padarytas pažeidimas įvardintas kitais žodžiais nei suformuluota Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punkte, tačiau nutarime prie kitų aplinkybių plačiau aprašomi V. K. veiksmai, nurodant, kad jis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų išlipti iš automobilio ir, jam dalyvaujant, leisti apžiūrėti transporto priemonę, be to, viso bylos nagrinėjimo metu, o taip pat ir pateikdamas apeliacinį skundą, V. K. aktyviai gynėsi, kad jis neatliko jokių veiksmų, kurie būtų neleidę įgaliotiems pareigūnams atlikti transporto priemonės apžiūrą, kas reiškia, kad asmuo suprato, kuo yra kaltinamas, ir įgyvendino savo teisę į gynybą.

Iš Pasienio teisinio režimo taisyklių 9 punkto turinio matyti, kad asmenys, esantys pasienio ruože, yra įpareigojami Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimu pateikti atitinkamus dokumentus, leisti apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes ir vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, aktualus įpareigojimas pareigūnų reikalavimu leisti apžiūrėti transporto priemonę. Kaip matyti iš V. K. pateikto vaizdo įrašo, kuriame girdimas pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pokalbis, matyti, kad pareigūnai ne kartą reikalavo vairuotojo leisti jiems apžiūrėti jo transporto priemonę tam, kad įsitikinti, ar asmuo negabena draudžiamų gabenti daiktų. Tą patį pastarieji patvirtina ir savo tarnybiniuose pranešimuose bei apklausti liudytojais pirmosios instancijos teisme. V. K. buvo paprašytas išlipti iš transporto priemonės ir atidaryti jos bagažinę, tokiu būdu leidžiant ją apžiūrėti. Vaizdo įraše neginčijamai užfiksuota, kaip apeliantas atsisako tą padaryti ir nurodo, kad automobilis gali būti apžiūrėtas pro langus, tą jis pakeltu tonu pareigūnams pakartoja kelis kartus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atstovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad automobilio langų stiklai buvo tonuoti, pro juos nebuvo įmanoma pamatyti automobilio salono, tokiu būdu, pro langus jo apžiūrėti nebuvo objektyvios galimybės. Be to, laikytina, kad pro atidarytus automobilio langus neįmanoma tinkamai apžiūrėti visos transporto priemonės, juo labiau jos bagažinės. Pažymėtina, kad reikalavimas išlipti iš automobilio ir atidaryti jo bagažinę nereiškia, kad vairuotojui yra perleidžiama pareiga atlikti transporto priemonės apžiūrą, tokiu būdu tik yra sudaromos sąlygos pareigūnams tinkamai apžiūrėti automobilį. Nagrinėjamu atveju, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai patys bagažinės neatidarinėjo, kadangi, kaip matyti iš vaizdo įrašo, automobilio vairuotojas prieštaravo tokio veiksmo atlikimui ir nurodė jo transporto priemonę apžiūrėti pro langus. Taigi, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad V. K. nevykdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimo leisti apžiūrėti transporto priemonę, t. y. nesudarė sąlygų automobilio apžiūrai, prieštaravo pareigūnų nurodytam apžiūros būdui, todėl jis buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 205 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, logiški, neprieštarauja vieni kitiems ir administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sukeltų pagrindą abejoti jų teisingumu, todėl jais pagrįstai vadovautasi. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, t. y. kad pareigūnai, praėjus tam tikram laikui, tiksliai nurodo, kas, kada ir kiek kartų priėjo prie automobilio bei ką pasakė, neleidžia abejoti jų parodymų patikimumu.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą palikti galioti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. sausio 17 d. nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. (V.) K. apeliacinį skundą atmesti ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.