Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Žvanga“ patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2007 m. spalio 17 d. pasirašė su trečiuoju asmeniu UAB „Naujoji pastogė“ darbų atlikimo sutartį Nr. 07-10/17. Ieškovė įsipareigojo pagaminti ir nugruntuoti metalinių detalių, o UAB „Naujoji pastogė“ įsipareigojo sumokėti 28 854,89 Lt. UAB „Naujoji pastogė“ įsipareigojo atsiskaityti su ieškove, sumokėdama 8 700 Lt avansą prieš gamybos pradžią 1 dienos laikotarpiu po sutarties pasirašymo, o likusią dalį – per 30 dienų po pagamintų gaminių priėmimo akto ir sąskaitos faktūros pasirašymo. Ieškovė įsipareigojo atlikti darbus per 8 darbo dienas po avanso gavimo, likusi mokėtina suma turėjo būti ieškovei sumokėta per 30 dienų nuo gaminių perdavimo. Ieškovė pagamino ir perdavė UAB „Naujoji pastogė“ metalo gaminių stogo konstrukciją už 28 854,54 Lt ir 2 219,58 Lt. Metalo gaminiai trečiajam asmeniui buvo perduoti pagal 2007 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ŽVA Nr. 007421 ir 2007 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ŽVA Nr. 007427. UAB „Naujoji pastogė“ sumokėjo ieškovei 8 700 Lt avansą. 2008 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Naujoji pastogė“ iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iniciatorius buvo atsakovas bendrovės direktorius V. M.. 2008 m. sausio 8 d. teismo nutartyje konstatuota, jog UAB „Naujoji pastogė“ 2007 m. gruodžio 19 d. dienraštyje „Respublika“ paskelbė, kad negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Pagal 2007 m. lapkričio 30 d. UAB „Naujoji pastogė“ balansą UAB „Naujoji pastogė“ turtas ir gautinos sumos sudarė 377 078 Lt, o per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 851 358 Lt. Vėliau paaiškėjo, kad UAB „Naujoji pastogė“ skolos kreditoriams buvo dar didesnės – 1 957 578,87 Lt. Sudarydamas sutartį su ieškove, UAB „Naujoji pastogė“ vadovas V. M. žinojo, kad įmonė negali ir negalės atsiskaityti su ieškove, tačiau sutartis visgi buvo sudaryta. UAB „Naujoji pastogė“ keliant bankroto bylą teismui pripažino, kad įmonės daugiau nei 3 mėnesius pradelstos skolos viršija į jos balansą įrašyto turto vertę, t. y. pradelstos skolos tuo metu jau mažiausiai dvigubai viršijo ribą, kada būtina inicijuoti bankroto bylos kėlimą. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja įmonės vadovą, savininką (savininkus) pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė negali ir arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Naujoji pastogė“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Tačiau atsakovo veiksmai (veikimas, neveikimas) sąlygojo tai, kad UAB „Naujoji pastogė“ nebegali įvykdyti pinginės prievolės ieškovei. Atsakovo elgesys buvo nesąžiningas – jis žinojo arba turėjo žinoti, kad UAB „Naujoji pastogė“ yra nemoki ir negali vykdyti savo įsipareigojimų esamiems kreditoriams. Nors 2007 m. spalio 17 d. darbų atlikimo sutartį pasirašė direktoriaus pavaduotojas G. S., tačiau jis veikė UAB „Naujoji pastogė“ vardu, sutartis patvirtinta UAB „Naujoji pastogė“ antspaudu. Šį sandorį patvirtino UAB „Naujoji pastogė“, 2007 m. lapkričio 19 d. sumokėdama ieškovei 8 700 Lt avansą. Kadangi ieškinio teismui pateikimo momentu yra žinoma, jog bankrutuojanti UAB „Naujoji pastogė“ neįvykdys prievolės ieškovei, atsakovas privalo sumokėti ieškovei jos patirtus 22 374,12 Lt nuostolius. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 22 374,12 Lt nuostoliams atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė 2009 m. lapkričio 27 d. pateikė Jonavos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo. Pareiškime nurodoma, kad remiantis į UAB „Naujoji pastogė“ bankroto bylą pateiktu išrašu iš UAB „Naujoji pastogė“ akcininkų registravimo žurnalo, V. M. 2007 m. birželio 15 d. 45 nuosavybės teise turėtas akcijas, suteikiančias 45 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, pardavė sutuoktinei G. M., 10 nuosavybės teise turėtų akcijų, suteikiančių 10 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, pardavė dukrai I. M. bei 2007 m. liepos 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis likusias 45 nuosavybės teise turėtą akcijas pardavė A. R.. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja tiek įmonės vadovą, tiek savininką (savininkus) pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Naujoji pastogė“ dalyviai ir savininkai (akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų) įmonei artėjant prie nemokumo ribos ir tampant nemokiai buvo G. M., I. M. ir A. R., o vadovas – V. M.. Akcininkės I. M. iš nuosavybės kylančias neturtines teises ir pareigas uzufrukto teise tuo metu privalėjo įgyvendinti jos tėvai V. M. ir G. M., nes jų dukra įmonei tampant nemokiai dar buvo nepilnametė. Akcininkai žinojo ar bent jau būdami protingi, atidūs, apdairūs ir rūpestingi turėjo žinoti įmonės finansinę padėtį ir ją sekti arba bent jau įpareigoti tokią informaciją teikti įmonės vadovą V. M.. Dėl UAB „Naujoji pastogė“ buvusio vadovo V. M. ir įmonės savininkų G. M., A. R. bei I. M. pareigas uzufrukto teise privalėjusių įgyvendinti jos tėvų (tų pačių G. M. ir V. M.) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovė patyrė 22 374,12 Lt nuostolius. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų V. M., G. M. ir A. R. solidariai 22 374,12 Lt nuostoliams atlyginti.

Šalies argumentai

Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovo V. M. 22374,12 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų ir 4 987,78 Lt bylinėjimosi išlaidas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš atsakovo V. M. valstybei priteisti 150,72 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Ieškovės prašymu buvo atlikta UAB „Naujoji pastogė“ ekspertizė. Pateiktas byloje ekspertizės aktas teismo buvo įvertintas neobjektyviai. Ekspertė D. Jurgaitienė, apklausta teismo posėdyje, parodė, kad nurodyti tikslią datą, kada bendrovė tapo nemoki, reikėjo daugiau duomenų, jie nebuvo pateikti. Ekspertė taip pat negalėjo atsakyti į klausimą, ar per dvi savaites bendrovė galėjo sumažinti turtą 1 mln. litų. Ekspertė neatsakė į atsakovo suformuluotą klausimą, kiek ir kokio turto UAB „Naujoji pastogė“ turėjo 2007 m. spalio 17 d. Ekspertė pažymėjo, kad 2006 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo moki. Teismas savo teiginius dėl direktoriaus V. M. veiksmų grindžia prielaidomis. Įmonės ketinimus vykdyti įsipareigojimus pagal su ieškove sudarytą sutartį patvirtina sumokėtas avansas. Įmonė buvo moki ir 2007 m. rugpjūčio 10 d., kai SEB bankas su ja sudarė sąskaitos kreditavimo sutartį, o bankai pagal įprastą komercinę praktiką sudarydami tokias sutartis patikrina įmonės mokumą. Tai, kad vadovas V. M. įnešė į bendrovę savo lėšas, įrodo, kad bendrovės niekas nesiruošė privesti prie bankroto. Atsakovas per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį buvo nuoseklus – palaikė vienodą poziciją, nes žinojo, kad bendrovė 2006 metus baigė pelningai. Akcininkai neturi pareigos kiekvieną dieną tikrinti įmonės nemokumą. Atsakovas A. R. nebuvo akcininkas, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta dėl pinigų už jas nesumokėjimo, todėl akcijos sugrįžo V. M.. Teismas, nurodydamas, jog reikalauti sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą akcininkams nebuvo pagrindo, įvertino įmonės situaciją kaip pakankamai stabilią. Nesant akcininko prievolės sušaukti susirinkimą, negalima kildinti jam atsakomybės ir kaip bendrovės vadovui. Apie tai, kad bendrovė negalės atsiskaityti su ieškove, pasirašant sutartį atsakovas nežinojo. Pažymėtina, kad UAB „Naujoji pastogė“ nemokumo būsena atsirado ne dėl kaltų įmonės vadovo veiksmų ar netinkamo įmonės valdymo, o dėl to, kad UAB „Naujoji pastogė“ skolininkai laiku su ja neatsiskaitė. Teismas nenustatė, kad 2007 m. spalio 17 d. bendrovės sandoris su UAB „Žvanga“ buvo nesąžiningas. Nors juridinių asmenų registro 2008 m. rugpjūčio 29 d. išrašu nustatyta, kad V. M. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, tačiau V. M. pripažino, kad akcininkėmis buvo dar ir G. M. bei I. M.. Atsakovas V. M. teismui davė paaiškinimus, pažymėdamas, kad bendrovės vadovu buvo nuo 2002 m. iki jos veiklos pabaigos, 2007 metai buvo sunkūs bendrovei dėl ekonominių priežasčių – sudaryta ilgalaikė sutartis dėl statybos, sutartyje kainos fiksuotos, darbo užmokestis darbuotojams, medžiagų kainos, administravimo išlaidos išaugo, pagrindinis objektas tapo nuostolingas. Tačiau bendrovė turėjo kitų objektų, kurie nebuvo nuostolingi, dirbo, skolas mokėjo, derino mokėjimo grafikus su kreditoriais, prašė atidėti skolų mokėjimą. Atsakovas suprato, kad nesugebės atsiskaityti su kreditoriais 2007 m. gruodžio 7 d. uždėjus areštą sąskaitoms. Tada jis kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės bendro pobūdžio teiginys, kad atsakovas galėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo anksčiau, niekaip nepagrindžia V. M. veiksmų neteisėtumo. Ieškinyje nurodyti nuostoliai – 22 374,12 Lt – negali būti laikomi nuostoliais civilinės atsakomybės prasme. Atsakovas įrodė, kad jam nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės sąlygų, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad viskas įvyko tik dėl atsakovo kaltės. Pats faktas, kad bendrovei iškelta bankroto byla, dar savaime nereiškia, kad tai atsitiko dėl vadovo ar akcininkų kaltės. Reikia įrodyti, kad bendrovė prie bankroto privesta tyčia. Byloje tokių įrodymų nėra. Vertinant įrodymus tokio pobūdžio bylose, būtina įvertinti sandorių visumą, atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusią situaciją bendrovėje, sandorio šalių ryšius, sandorių ekonominį pagrįstumą. Toks teismo sprendimas pažeidžia kitų bankroto byloje dalyvavusių kreditorių interesus, nes pažeidžiamas proporcingumo principas. Jei ieškovė (ar bankroto administratorius) būtų pareiškusi actio Pauliana ieškinį, galimai išieškotas iš atsakovo turtas būtų skirtas visų, o ne vieno kreditoriaus reikalavimams tenkinti.