- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-10
- Bylos Nr.
- N-444-16-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas D. G. 2007 m. vasario 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2007 m. sausio 21 d., apie 20 val., Žukausko gatvėje, Kaune, vairuodamas transporto priemonę be privalomo draudimo dokumento ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, ją apgadino, eismo įvykio vietoje nepasiliko, į policiją įvykio forminimui neatvyko, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 53, 158, 269 ir 271 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2007 m. kovo 7 d. nutarimu D. G. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 130 straipsnyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams.
II.
D. G. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, kad jo padarytas pažeidimas būtų kvalifikuotas pagal kitą ATPK straipsnį ir skirta adekvati administracinė nuobauda. Nurodė, jog bandydamas tinkamai pastatyti automobilį kliudė kitą ir apgadino, tačiau kontakto su kita transporto priemone jis nejuto, todėl pastatęs automobilį nuėjo namo, t. y. nebuvo tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Teigė, jog savo kaltę pripažino, nes nenorėjo pyktis su kaimynais bei manė, kad taip padės išsiaiškinti pažeidimą. Pažymėjo, jog dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi bei prašė teismo skirti piniginę baudą už kitą KET pažeidimą, nes teisė vairuoti jam reikalinga vežioti vaikus į darželius ir būrelius mieste, senus tėvus – pas gydytojus, lankyti kapus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 1 d. nutarimu D. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. Institucijos nutarimą panaikino, D. G. už veikos, numatytos ATPK 123 straipsnio 6 dalyje, padarymą skyrė 100 litų baudą, už veikos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 3000 litų baudą, galutinai, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skyrė 3000 litų baudą. Teismas pažymėjo, jog D. G. paskirta administracinė nuobauda tik pagal ATPK 130 straipsnį, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodytas kaltinimas dar ir dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę, nedraustą įstatymo nustatyta tvarka, kas kvalifikuotina pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį. Už tai administracinė nuobauda pareiškėjui, visiškai nemotyvuotai, neskirta, nors veika administracinio teisės pažeidimo protokole atskleista ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga įrodyta. Dėl šios priežasties nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo išvados, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 6 dalyje numatyti pažeidimai pilnai įrodyti. Liudytojų parodymais, nukentėjusiosios paaiškinimais patvirtinta, kad D. G., vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį kitą automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Teismas akcentavo, jog pirminiame paaiškinime pats asmuo pripažino, kad suprato atsitrenkęs į kitą automobilį ir, žinodamas kam šis automobilis priklauso, ketino dėl žalos atlyginimo susitarti vėliau, policijai apie eismo įvykį nepranešė, todėl D. G. teiginius, kuriais jis neigė pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, teismas pripažino nenuosekliais, įrodymais nepatvirtintais. Atsižvelgiant į tai, teismas kvalifikavo D. G. veiksmus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 6 dalį bei, remdamasis tuo, jog nukentėjusiajai turtinė žala atlyginta, pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų, transporto priemonė reikalinga buityje tenkinant šeimos poreikius, galutinai skirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
III.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. nutarimu, D. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą pakeisti ir Institucijos nutarimą visiškai panaikinti, o bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) teismas pagrįstai Institucijos nutarimą dėl jo nubaudimo už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos panaikino, tačiau pats negalėjo jo nubausti, nes negali būti tokios situacijos, kai ieškodamas teisybės teisme asmuo nubaudžiamas; 2) jo kaltė pasišalinus iš eismo įvykio vietos neįrodyta, pažeidimo fakto jis nepripažįsta. Pasišalinimas yra tyčinis veiksmas, o jis susidūrimo su kitu automobiliu nematė ir nejuto; 3) darant prielaidą, jog teismo inkriminuotus pažeidimus jis padaręs, paskirta bauda neadekvati padarytiems pažeidimams; 4) teismas nesvarstė galimybės, nors privalėjo tai daryti, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas; 5) nutarime teismas nurodė, jog nukentėjusioji parodė, kad nematė teismo įvykio, tačiau apie tai, kad D. G. atsitrenkė į jos automobilį, sužinojo iš kaimynės J. G. Atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji ir J. G. yra vienas ir tas pats asmuo.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti palaikydama Kauno apygardos administracinio teismo nutarimo motyvus.
Atsiliepimas
Nukentėjusioji J. G. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti motyvuodama tai Kauno apygardos administracinio teismo argumentais. Taip pat pažymi, jog 2007 m. vasario 22 d. apeliantas jai atlygino padarytą žalą, ir ši aplinkybė teismo buvo įvertinta parenkant minimalią baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Administracinių teisės pažeidimų bylose tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 144 str. 1 d.).
Pirmiausia pasakytina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį byloje Nr.N16-2330/2007). Šiuo atveju tyčia nustatyta, ir tai liečiančius pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus teisėjų kolegija palaiko. Bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas savo kaltę pripažino 2007 m. vasario 26 d. paaiškinime nurodydamas, jog važiuodamas atbulas su nebegaliojančiu draudimo dokumentu netyčia atsitrenkė į kaimynės automobilį, apie įvykį policijai nepranešė, nes tikėjosi pats susitarti, nuostolius nukentėjusiajai atlygino 2007 m. vasario 22 d. Automobilių kontaktavimas bei asmens pasišalinimas iš eismo įvykio vietos taip pat patvirtintas J. G. paaiškinimu, duotu Institucijai, parodymais teisme, nukentėjusiosios paaiškinimais. Apelianto teiginiai, jog susidūrimo nejuto ir nematė - atmestini, nes savo kaltės asmuo neneigė ir nagrinėjant bylą Institucijoje, o nauja pažeidimo versija keliama tik teisme, t. y. tik po to, kai asmeniui Institucijos nutarimu skirta jo netenkinanti griežta nuobauda. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog nutarime vienu atveju klaidingai nukentėjusioji J. G. įvardinta kaip liudytoja, tačiau tai vertintina kaip elementarus rašymo apsirikimas (ir liudytojos, ir nukentėjusiosios vardų bei pavardžių pirmosios raidės tapačios, pavardės panašios), jokios įtakos byloje prieitai išvadai nedarantis.
ATPK 260 straipsnio 1 dalis numato būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, tarp kurių – administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, laiko ir esmės, šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito numatančio atsakomybę už šį pažeidimą teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė asmuo bei kitokių žinių, būtinų bylai išspręsti, nurodymas. Tokia nuostata leidžia daryti išvadą, jog protokolas inter alia yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas administracinis kaltinimas, taigi ir apibrėžiamas įrodinėjimas dalykas byloje.
Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog administracinis kaltinimas apeliantui suformuluotas už tokias atskiras (pagal pažeidimų padarymo metu buvusį teisinį reglamentavimą) veikas: 1) už neatsargų važiavimą atbulam, dėl ko apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė (ATPK 127 straipsnio 2 dalis); 2) už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET (ATPK 130 straipsnio 1 dalis); 3) automobilio, neapdrausto įstatymų nustatyta tvarka, vairavimas (ATPK 123 straipsnio 6 dalis). Taigi, kaltinimo apimtis aiški, Institucijos nutarimu asmuo pripažintas padaręs visus šiuos pažeidimus, tačiau jo veika kvalifikuota tik pagal ATPK 130 straipsnį, beje, net nenurodžius tinkamos straipsnio dalies. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apelianto veika atitinka ATPK 123 straipsnio 6 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl administracinio teisės pažeidimo protokole atskleisto ir Institucijos nutarime konstatuoto, bet neįvertinto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nepasisakė. ATPK 284 straipsnio 2 dalis leidžia organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, Kauno apygardos administracinis teismas turėjo galimybę įvertinti visas D. G. padarytas veikas, tačiau to nepadarė, dėl ko priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, liečiantys paskirtos nuobaudos adekvatumą padarytiems pažeidimams, nenagrinėtini.
Dėl D. G. teiginio, jog Kauno apygardos administracinis teismas, nubausdamas jį už du pažeidimus, pablogino jo situaciją, pasakytina, kad administracinis kaltinimas, suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole, nebuvo išplėstas, apeliantui skirta švelnesnė, nei Institucijos nutarimu buvo skirta, subendrinta nuobauda. Be to, teisę keisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Taigi, principas non reformatio in peius (draudimas keisti į blogąją pusę) nebuvo pažeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.