Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2014-12-29 · Byla Nr. A2.6.-962-500/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-29
Bylos Nr.
A2.6.-962-500/2014
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00942-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Švedavičius
Nukentėjusysis
D. P., Pasvalio rajono apylinkės teisme
Pažeidėjas
J. G.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-962-500/2014m.Proceso Nr. 4-49-3-00942-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos : 39.2.; 45.4.4.; 52.3. (S)
NUTARIMASAdministracinio teisės pažeidimo bylojePasvalys2014m. gruodžio mėn. 29 d.

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A. Švedavičius, sekretoriaujant E. Gailiūnaitei, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas J. G., jo atstovui advokatui M. Š., nukentėjusiajai D. P., Pasvalio rajono apylinkės teisme išnagrinėjęs J. G. (a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, aukštesniojo išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. įvykdė kelių eismo taisyklių pažeidimą, o būtent 2014 m. balandžio mėn. 13 d., apie 14val. 25 min., vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį pienovežį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ukmergės raj. Rečionių kaime kliudė prie Ežero g. 5 esančios parduotuvės stovėjusį dviračių pastatymo stovą ir jį apgadino.

Tuo savo veiksmais J. G. pažeidė KET 9 p. reikalavimus bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Šalies argumentai

J. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku jis vairavo pienovežį (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atvažiavęs į pieno punktą, esantį Ukmergės raj. Rečionių kaime. Važiuodamas pienovežio galu kliudė prie parduotuvės stovėjusį dviračių pastatymo stovą ir jį pastūmė iš vietos. Sustojęs stovą pastatė atgal į vietą. Į Rečionių kaimo pieno punktą atvyko ne pirmą kartą, todėl matė ir žinojo, kad dviračių stovas buvo sugadintas, t. y. sulankstytas jau ir anksčiau, todėl nesuprato, kad pastumdamas stovą jį ir apgadino. Kadangi nesuprato, kad kliudęs dviračių stovą jį ir apgadino, apie tai nepranešė policijai. Vėliau sužinojęs, kad kliudęs dviračių stovą jį ne tik pastūmė bet ir apgadino, pilnai atlygino savininkei visą padarytą žalą. Tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus neturėjo ir to nesiekė, iš eismo įvykio vietos pasišalino tik dėl to, kad nesuprato, kad apgadino dviračių stovėjimo stovą, būdamas įsitikinęs, kad stovas buvo apgadintas iš anksčiau.

Nukentėjusioji D. P. parodė, kad prie jai priklausančios parduotuvės esantis dviračių stovėjimo stovas priklauso jai. Dviračių stovas pienovežio buvo kliudytas ir apgadintas dar ir prieš tai, kai jį pienovežiu kliudė J. G., todėl J. G. tai galėjo žinoti. J. G. kliudęs pienovežiu dviračių stovėjimo stovą jį šiek tiek taip pat apgadino, todėl apie tai pranešė policijai. Vėliau J. G. jai padarytą žalą visiškai atlygino, todėl jokių pretenzijų jam neturi, bausti neprašo.

Administracinio teisės pažeidimo byloje paties J. G. paaiškinimu, nukentėjusiosios parodymais bei visuma kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad J. G. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį pienovežį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ukmergės raj. Rečionių km. kliudė prie Ežero g. 5 esančios parduotuvės stovėjusį dviračių pastatymo stovą ir jį apgadino. Paminėta J. G. įvykdyta veika atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sudėtį, kadangi jis įvykdė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą.

J. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d., t. y. dėl to, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Byloje yra nustatyta, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) priklausančiu pienovežiu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), J. G. kliudė prie parduotuvės stovėjusį dviračių pastatymo stovą ir jį pastūmė bei apgadino, J. G. sustojo ir pastatė stovą atgal į savo vietą, tačiau apie eismo įvykį policijai nepranešė. J. G. paaiškino, kad jis buvo matęs ir žinojo, kad dviračių stovas jau anksčiau buvo apgadintas, todėl kliudęs automašina dviračių stovą nesuprato, kad jį ne tik pastūmė iš vietos, bet ir apgadino. Būdamas įsitikinęs, kad dviračių stovą tik pastūmė ir neapgadino, stovą pastatė atgal į vietą ir niekam nepranešęs apie tai išvažiavo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomas aplinkybes, kad dviračių stovas buvo apgadintas jau ir anksčiau, patvirtino ir nukentėjusioji D. P..

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. G. automobiliu kliudė prie parduotuvės stovėjusį dviračių stovą ir jį apgadino. Pastatęs dviračių stovą atgal į buvusią vietą J. G. išvažiavo, apie įvykį niekam nepranešęs. Kelių eismo taisyklių 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes J. G. privalėjo laikytis KET 234 punkte nurodytos tvarkos, t. y. iškviesti policijos pareigūnus ir laukti įvykio vietoje, kol šie atvyks, todėl J. G. veiksmai – nepranešimas policijos pareigūnams ir išvažiavimas iš eismo įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir aukščiausiojo teismo suformuotą praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai (2012-06-19 LAT nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). J. G. paaiškino, kad automobilį jis vairavo darbo metu, būdamas blaivus, todėl neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, iš eismo įvykio vietos išvažiavo tik dėl to, kad nesuprato, kad apgadino dviračių stovą, būdamas įsitikinęs, kad stovą buvo tik pastūmęs, todėl pastatęs jį atgal į vietą išvažiavo. Tai, kad dviračių stovas buvo apgadintas dar ir prieš tai, kai jį apgadino J. G., patvirtino ir nukentėjusioji D. P.. Eismo įvykio metu J. G. vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį pienovežį, kurį vairavo darbo metu atlikdamas savo darbines pareigas, būdamas blaivus, turėdama teisę vairuoti paminėtą transporto priemonę, todėl byloje nėra nustatyta tiesioginių motyvų jam pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad išvažiuodamas jis tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan. Visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad J. G. iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, t. y. nesuprasdamas, kad dviračių stovą jis ne tik pastūmė iš vietos, bet jį ir apgadino. Įvertinus visumą paminėtų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų darytina išvada, kad J. G. iš eismo įvykio vietos išvažiavo nesuvokdamas, kad jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, t. y. sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė galima tik esant pažeidimo subjektyviosios pusės požymiui – tyčiai. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad J. G. turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl jo veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant J. G. administracinę nuobaudą atsižvelgtina į byloje nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į administracinės nuobaudos tikslus ir paskirti bei kitas aplinkybes.

J. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta kaltu padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, visiškai atlygino padarytą žalą, o jo atsakomybę sunkina tai, kad yra baustas už KET pažeidimą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir į J. G. asmenybę jam skirtina sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis skirtinas artimas sankcijoje numatytos baudos dydžio vidurkiui.

Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286str., 287str.1d.1p., 2 p.

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

J. G. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų), (43 EUR), baudą.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo, nesant J. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išaiškinti J. G., kad paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą, esančią AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Sumokėjus baudą baudos sumokėjimo kvitus būtina pristatyti į teismo raštinę.

Nutarimas per 20d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per apylinkės teismą.

Teisėjas Algirdas Švedavičius