Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-09-19 · Byla Nr. TS-66-1035/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
TS-66-1035/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Nuteistasis
K. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-66-1035/2019
Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 59-178.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmės atlikimo pradžia – 2018 m. rugsėjo 21 d., pabaiga – 2020 m. gegužės 20 d., 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. balandžio 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugpjūčio 22 d. – 8 mėnesiai ir 28 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 59-178 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti K. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija atsižvelgė į artimą aukštai nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 98 balus, didelę smurto riziką (vadovaujantis HCR-20 smurto rizikos įvertinimu), ankstesnių teistumų skaičių, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarytą naują nusikalstamą veiką, 13 baustumų administracine tvarka už viešuosius tvarkos pažeidimus, alkoholio vartojimo problemos minimizavimą, emocinę gerovę – yra linkęs perkelti savo atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas aukoms, mano, kad jos pačios kaltos, nerealistinis savęs vertinimas, perdėtas pasitikėjimas savo jėgomis sukelia galimos rimtos žalos riziką, mąstymo, problemų atpažinimo bei jų sprendimo lankstumo stoka, neigiamų pasekmių nenumatymas, savikontrolės, agresyvaus elgesio, impulsyvumo problemos praeityje daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, nuostatas – nuteistasis teigia, jog laikosi kriminalinės subkultūros, išryškėja nuteistojo diskriminacinės prielaidos, nestabilią darbo istoriją su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais, todėl padarė išvadą, kad nuteistasis K. M. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

K. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą, nes nesutinka su Komisijos rezultatu. Nurodo, kad po šalutinės galvos traumos jo savijauta bloga. Laisvėje ras darbą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. M. skundas netenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią nuteistieji turi būti faktiškai atlikę, kad galėtų teikti prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Susipažinęs su nuteistojo K. M. asmens byla, Nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Nuteistasis Komisijos svarstomas pirmą kartą, atlikęs 1/3 dalį teismo paskirtos bausmės, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 98 balai, vidutinė.

Kita vertus, be minėtų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijų, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turi būti atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, o taip pat ir į jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir kurios vienareikšmiai leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai (paskirtis) bus įgyvendinti nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Atlikdamas bausmę, nuteistasis užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje. Dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. dalyvavo ir baigė psichoedukacinę programą „Streso ir emocijų valdymas“. Lanko AA susirinkimus. Per bausmės atlikimo laikotarpį nebaustas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir stengiasi mažinti su nusikalstamu elgesiu susijusius poreikius. K. M. kaupia praktinius įgūdžius. Bausmės atlikimo metu išsprendė gyvenamosios vietos problemą. Remiantis įvertinimo rezultatais, stebimi tam tikri pozityvūs pokyčiai nuteistojo rizikos valdyme.

Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, jos rodo nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, tačiau, įvertinus tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis K. M. neskatintas, jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas nei kaip išskirtinai teigiamas, nei kaip išskirtinai neigiamas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Iš Nutarimo ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. M. amžius pirmojo teistumo metu – 29 metai, netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo palyginus brandžiame amžiuje. Nors kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pripažįsta, tačiau nusikaltimams būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Asmuo anksčiau teistas 8 kartus už įvairaus pobūdžio tyčinius nusikaltimus, iš jų ir už nusikalstamą veiką žmogaus gyvybei, žmogaus sveikatai, viešajai tvarkai, dorovei. Laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą. Ankstesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu yra padaręs naują nusikalstamą veiką. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, vėliau dėl to ir nuteistas. Darytina išvada, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė, tai parodo nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad K. M. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už vieno tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, susijusio su nesunkaus sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų. Be to, nuteistasis 13 kartų baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis kaltina spontaniškumą, aplinkinių provokuojantį elgesį, alkoholio vartojimą bei nepalankiai susiklosčiusias situacijas. Didesnioji padarytų nusikaltimų dalis padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja. Niekada nebuvo paveiktas grupės spaudimo ir nėra požymių ar įrodymų, kad tai kada nors buvo jo nusikalstamumo veiksnys. Paklaustas, kaip žada mažinti alkoholio vartojimą ateityje, mini, jog tiesiog nebevartos ir viskas. Motyvacija nėra pakankama. Nuteistasis atsakomybę dėl alkoholio vartojimo perkelia išoriniams veiksniams, iš nusikaltimų matyti, kad alkoholio vartojimas yra probleminis. Nuteistasis per pastaruosius 6 metus aštuonis kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus, padarytus esant neblaiviam. Tai rodo, kad nuteistasis mažai supranta alkoholio vartojimo žalą, tiek sau, tiek visuomenei. Buvęs žalingas alkoholio vartojimas sietinas su nuteistojo nusikalstamumu, galimos žalos rizika, rizika individui, tolesnis alkoholio vartojimas didintų nusikalstamo elgesio riziką. Pernelyg pasitiki savo jėgomis nebevartoti alkoholio. Yra linkęs perkelti savo atsakomybę už nusikalstamas veikas aukoms, mano, kad jos pačios kaltos. Vilniaus pataisos namų duomenimis, nuteistajam diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Emocinės gerovės problemos, nerealistinis savęs vertinimas, perdėtas pasitikėjimas savo jėgomis sukelia galimos rimtos žalos riziką. Jų nekoregavimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nors nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs, tačiau matyti, kad jam sunku reikšti emocijas, stebimas abejingumas kalbant apie jautrius dalykus (tėvus, aukas). Nuteistasis teigia, kad jo nusikaltimai spontaniški. Nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, už atliktas smurtines veikas nuteistasis buvo įkalintas, tačiau po išėjimo į laisvę vėl darė tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas, nepadarydamas jokių išvadų dėl savo elgesio. Nuteistasis neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, nesuvokia, jog jo nusikaltimai turi kažkokias pasekmes aukoms, mąsto tik apie pasekmes sau (teigia, jog dėl savo nusikalstamumo jam trūks stažo senatvės pensijai, o dėl kitiems žmonėms sukeltų pasekmių nežino, „jie turi savo nuomones, už juos atsakyti negaliu“). Nereiškia visiškai jokios užuojautos aukoms, anaiptol, dėl savo smurtinių veiksmų kaltina jas pačias. Įžvelgia priešiškus ketinimus ten, kur jų nėra, klaidingai interpretuoja kitų veiksmus jo atžvilgiu, negeba suprasti kitų žmonių požiūrio, vadovaujasi tik savuoju (tai atsispindi smurtiniuose nusikaltimuose). Nuteistajam būdingas agresijos kitų atžvilgiu naudojimas, savitvardos praradimas, žiaurus elgesys. Būdamas piktas yra panaudojęs smurtą, lengvai išvedamas iš kantrybės, ypač pavartojus alkoholį. Negeba suvokti, jog iš bet kokios padėties ar situacijos galima ne viena išeitis (jo atveju smurtas). Nuteistojo mąstymas yra stokojantis lankstumo, nepriimantis alternatyvų, nuteistasis negeba kritiškai vertinti savo elgesio. Nuteistasis išsako poreikį nebenusikalsti, rečiau vartoti alkoholį, dirbti, tačiau kaip tai pasieks lieka neaišku, apie savo siekius kalba nekonkrečiai. Mąstymo, problemų atpažinimo bei jų sprendimo lankstumo stoka, neigiamų pasekmių nenumatymas, savikontrolės, agresyvaus elgesio, impulsyvumo problemos praeityje daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką. Jų nekoregavimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistasis teigia, jog laikosi kriminalinės subkultūros, mano, jog ji reikalinga. Nuteistasis neigiamai vertina jį prižiūrintį personalą, darbuotojus. Nemano, jog turėjo būti atskirtas nuo visuomenės. Teigia, jog nėra pavojingas visuomenei. Tvirtina, jog geriau jam būtų paskirtas gydymas psichiatrinėje, tačiau nenorėjo vykti į Rokiškį, dėl to, kad taptų „daržove“. Nuteistasis bendrai supranta įstatymų svarbą kaip tvarkos palaikymo priemonę visuomenėje, tačiau jais vadovautis pačiam nepavyksta. Neigiamos nuostatos sukelia galimos rimtos žalos riziką. Jų nekoregavimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

Iš Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo matyti, kad nuteistasis teigia, jog iki 2018 m. rugsėjo 20 d. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi staklininku. Vidurinį išsilavinimą įgijo (duomenys neskelbtini). Po mokyklos baigimo įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Po dvejų metų buvo pakviestas į privalomąją karinę tarnybą. Po kariuomenės tęsė darbą „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Po pusmečio išėjo iš darbo pats, teigia, kad sugedo mašina, o dirbti remontininku jis nenorėjo. Išvykęs gyventi į Šiaulius, ten įsidarbino (duomenys neskelbtini) betonuotoju. Dirbo apie metus laiko ir iš darbo išėjo pats dėl mažo atlyginimo. Įsidarbino (duomenys neskelbtini) policininku stažuotoju. Policijoje išdirbo apie keturis metus ir iš darbo išėjo dėl sveikatos sutrikimo. Teigia, kad buvo pašautas į galvą. Po išėjimo iš ligoninės gavo antrą invalidumo grupę, vėliau jam buvo skirta trečia invalidumo grupė, galiausiai panaikinta visai. Registravosi Užimtumo tarnyboje, atlikinėjo viešuosius darbus už pašalpas. Paminėjo, kad vėliau įvykdė nusikaltimą ir atlikinėjo terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo metu dirbo batsiuviu siuvėju (duomenys neskelbtini) metus laiko. Iš darbo išėjo pats, nes dėl tuo metu galiojusios vidinės tvarkos susipyko su ūkio skyriaus vedėju. Po bausmės atlikimo yra dirbęs 1 mėnesį (duomenys neskelbtini) kūriku, 2 mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1 mėnesį (duomenys neskelbtini), 1 savaitę UAB „(duomenys neskelbtini)“, pusantro mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1 mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2 savaites UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1 mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdė 1 mėnesį individualią veiklą (grindų klojimas), dirbo 3 dienas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3 mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“. K. M. teigia, kad darbdaviai, dėl jam nepaaiškinamų priežasčių, nuolat jį atleisdavo iš darbų. Dabartiniu metu nedirba. Nuteistasis teigė, kad jis yra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau dėl užimtų darbo vietų darbo pasiūlymo negavo. Turi labai nestabilią darbo istoriją su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais. Tvirtina, kad norėtų dirbti, tačiau neranda tinkamo darbo pasiūlymo. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėnesio duomenimis, K. M. skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 3 920,97 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų areštuota 11,43 Eur. Nuteistasis turi skolų ar neapmokėtų teismo išlaidų ir piniginių baudų, esant mažai tikimybei, kad jis jas apmokės. Dažniau ar rečiau išgyvena finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja. Socialinio tyrimo išvadoje finansiniai sunkumai nurodomi kaip vienas iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui ir skolos padengimui, juo labiau, kad praeityje buvo teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei. Be to, nuteistasis K. M. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – 8 mėnesius. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Tos aplinkybės, kad nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, planuoja dirbti, susituokti, yra reikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos, anaiptol, nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą.

Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, kad jo sveikata yra bloga, laisvėje susiras darbą, laikytini deklaratyviais, kadangi šios aplinkybės nepagrįstos jokiais duomenimis, taip pat nėra esminiai kriterijai, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie lygtinio paleidimo jam taikymą. Įstatymas nenumato konkrečius kriterijus, kuriuos vertinant yra daromos išvados dėl galimybės toliau asmenį taisyti neizoliuotą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, nuteistajam K. M. taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų įvykdymo rezultatus, taip pat, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (artima aukštai vidutinės rizikos grupei), dinaminius veiksnius, kuriuos galima keisti, sudaro beveik pusę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų, didelę smurto riziką, naudojant HCR-20 metodiką, problemų sprendimo įgūdžių stoką, psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimo istoriją, darbinės patirties stygių, impulsyvumą, kriminalinės subkultūros laikymąsi, savo elgesio pasekmių suvokimo stoką, sumenkina savo nusikalstamas veikas, teigdamas, kad pačios aukos kaltos, nedengiamus finansinius įsipareigojimus, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl K. M. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 59-178 netaikyti nuteistajam K. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš