Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (pranešėjas),

trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. (P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-426-555/2007 pagal ieškovės R. P. (P.) ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus dalies įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, taip pat trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. P. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariatui dėl pažeistų teisių gynimo, Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos pasų poskyrio sprendimo panaikinimo, dalies valstybės garantijos pripažinimo negaliojančia. Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų Kauno m. savivaldybės įmonė „Santakos butų ūkis“, M. Š. , V. Š. , E. A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sprendime nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Kauno miesto savivaldybės tarybai. Kauno miesto savivaldybė 2002 m. gegužės 2 d. sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su ieškovės R. P. (P.) ir trečiojo asmens E. P. tėvu B. P. . 2002 m. gegužės 2 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 1 punkte buvo pažymėta, jog minėta gyvenamoji patalpa suteikiama trims asmenims (nuomininkui B. P. ir dviem jo šeimos nariams). B. P. 2004 m. birželio 2 d. mirė. Po B. P. mirties ginčo bute liko gyventi jo šeimos nariai – R. P. ir E. P. . Jie apie ketinimą po tėvo mirties toliau gyventi ginčo bute informavo nuomotoją bei 2005 m. balandžio 13 d. sudarė notarinį susitarimą, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį sudarys R. P. vardu. Pagal šį susitarimą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. gegužės 17 d. priėmė įsakymą Nr. A-1730, kuriuo pakeitė ginčo buto nuomos sutartį ir įpareigojo SĮ „Santakos butų ūkis“ sudaryti nuomos sutartį su R. P. , nurodant, kad šeimoje yra ji ir brolis E. P. . Pagal šį savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą 2005 m. gegužės 26 d. tarp Kauno miesto savivaldybės ir R. P. buvo sudaryta ginčo buto nuomos sutartis, jos 1 punkte pažymint, kad butas suteikiamas dviems asmenims, tai yra nuomininkei ir jos šeimos nariui E. P. . Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. A-3778 tretiesiems asmenims M. Š. ir V. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo butą ir šis butas jiems grąžintas natūra, nustatant, kad jie privalo išnuomoti ginčo butą Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys nuomininkams suteiktą garantiją. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos pasų poskyrio 2005 m. liepos 13 d. sprendimu pakeitus E. P. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, ginčo bute deklaravusi gyvenamąją vietą liko tik R. P. . Ji 2005 m. spalio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl valstybės garantijos suteikimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A-4908 išdavė R. P. valstybės garantinį dokumentą, kuriuo valstybė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. kompensuoti gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, neviršijančias nuomotų patalpų rinkos vertės. E. P. ginčija valstybės garantijos suteikimą tik vienai R. P. , manydamas, kad dalis garantijos priklauso ir jam, kaip gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariui.

Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, jog tretysis asmuo E. P. CK 6.588 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra šeimos narys ir neturi teisės gyventi ginčo bute. Teismas nurodė, kad R. P. ir E. P. yra artimieji giminaičiai (sesuo ir brolis). Pagrindinis ginčo buto nuomininkas anksčiau buvo jų tėvas B. P. . B. P. mirus, jo šeimos narių teisinis statusas negali pasikeisti, todėl R. P. bei E. P. ir šiuo metu laikomi nuomininko šeimos nariais. Tokiam statusui neturi įtakos tai, kad 2005 m. gegužės 26 d. pakeitus gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, ji sudaryta tik R. P. vardu. Nuomos sutartis sudaryta įgyvendinant CK 6.602 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 2005 m. balandžio 13 d. notarinį susitarimą tarp buvusio nuomininko šeimos narių, pagal kurį nuomos sutartis, mirus pagrindiniam nuomininkui B. P. , bus sudaroma R. P. vardu. Teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A-1730 2 punkte esanti nuoroda, jog „šeimoje yra R. P. ir jos brolis E. P. “ bei įsakymo pagrindu 2005 m. gegužės 26 d. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 1 punkte esantis įrašas, kad ginčo butas išnuomojamas „2 asmenims“, yra teisinga, atitinka CK 2.17 straipsnyje įtvirtintus asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, todėl atmetė ieškovės reikalavimus.

Teismas, vertindamas E. P. reikalavimą dėl Pasų poskyrio sprendimo panaikinimo, pažymėjo, kad E. P. yra buto nuomininko šeimos narys. Šeimos nariu jis nurodytas 2005 m. gegužės 26 d. buto nuomos sutartyje, todėl nuo sutarties sudarymo dienos turėjo teisę toliau gyventi ginčo bute arba jame apsigyventi, realizuojant šią teisę per 6 mėnesius. Ieškovė pateikė prašymą SĮ „Santakos butų ūkis“ Centro butų ūkio tarnybai dėl E. P. išdeklaravimo iš ginčo buto. Centro butų ūkio tarnyba, gavusi ieškovės prašymą, kreipėsi į Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato pasų poskyrį dėl E. P. išdeklaravimo. Pasų poskyris pavedė policijos nuovados tyrėjui patikrinti, ar E. P. tikrai negyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Vykdant pavedimą buvo kalbėta tik su R. P. , kuri paaiškinusi, jog E. P. minėtu adresu negyvena, o daugiau duomenų nebuvo surinkta. Pasų poskyrio specialistė surašė teikimą dėl E. P. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo, o poskyrio viršininkė 2005 m. liepos 13 d. sprendimu šį teikimą patenkino. Teismas atkreipė dėmesį, kad SĮ „Santakos butų ūkis“ Centro butų ūkio viršininkas į Pasų poskyrį su prašymu panaikinti E. P. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis CK 6.590 straipsnio 1 dalies pagrindu kreipėsi 2005 m. birželio 23 d. Kadangi tuo momentu nebuvo praėję 6 mėnesiai nuo 2005 m. gegužės 26 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo, Centro butų ūkio viršininkas neturėjo teisės kreiptis į Pasų poskyrį su minėtu prašymu. Tokia teisė galėjo būti realizuota tik objektyviais duomenimis nustačius, kad E. P. nuo 2005 m. gegužės 26 d. buto nuomos sutarties sudarymo dienos per 6 mėnesius nepradėjo gyventi ginčo bute. Teismas pažymėjo, kad E. M. bei D. R. K. rašytiniuose paliudijimuose nurodyti duomenys, jog E. P. ginčo bute negyvena nuo 1999 m., neturi teisinės reikšmės, nes jie paneigti teismo posėdyje duotais parodymais. Teismo vertinimu, nuo 2005 m. gegužės 26 d. nuomos sutarties sudarymo 6 mėnesių apsigyvenimo bute termino eiga prasidėjo iš naujo. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2005 m. gegužės 17 d. priėmus įsakymą Nr. A-1730 dėl nuomos sutarties pakeitimo, nurodant, kad nuomininko šeimoje yra E. P. , bei sudarius gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, net ir prarastoji teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą laikoma atnaujinta. Tiek savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo metu, tiek 2005 m. gegužės 26 d. nuomos sutarties sudarymo metu E. P. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ginčo bute. SĮ „Santakos butų ūkis“ Centro butų ūkio viršininkas nesulaukęs 6 mėnesių termino neteisėtai kreipėsi į Pasų poskyrį dėl E. P. išdeklaravimo iš buto. Kadangi procesas dėl E. P. išdeklaravimo iš ginčo buto buvo pradėtas neteisėtai, tai ir Pasų poskyrio 2005 m. liepos 13 d. sprendimas „Dėl E. P. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo“ taip pat yra neteisėtas. E. P. nuo 2005 m. liepos 13 d. liko niekur nedeklaravęs gyvenamosios vietos, nors realiai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pasų poskyrio sprendimas priimtas nuodugniai neištyrus duomenų apie E. P. gyvenamąją vietą. E. P. nebuvo informuotas apie Pasų poskyrio sprendimą pakeisti jo deklaravimo duomenis, apie jį nežinojo iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo, todėl negalėjo laiku apskųsti šio sprendimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Pasų poskyrio sprendimas negali būti laikomas teisėtu, o jo apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, E. P. prašymą atnaujinti terminą ir jo ieškinį patenkino.

Svarbu nustatyti, ar priimant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. A-1730 E. P. apskritai galėjo būti įtrauktas kaip ieškovės šeimos narys. Taip pat svarbu nustatyti ne tik faktinę E. P. gyvenamąją vietą po 2005 m. gegužės 26 d., bet ir jo gyvenamąją vietą po 2002 m. gegužės 2 d. ginčo buto nuomos sutarties sudarymo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad mirus ankstesniam pagrindiniam nuomininkui B. P. , nuomininko šeimos nario statusas negali pasikeisti, todėl esą R. P. bei E. P. ir šiuo metu yra laikomi nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 str. 2 d.). E. P. negyveno ginčo bute po 2002 m. gegužės 2 d. sutarties sudarymo su B. P. . Jis prarado šeimos nario statusą ir teisę apsigyventi ginčo bute jau 2002 m. lapkričio 3 d. (CK 6.590 str. 1 d.), todėl nepagrįsta teismo išvada, jog E. P. ir šiuo metu laikomas B. P. šeimos nariu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2005 m. gegužės 17 d. priėmus įsakymą Nr. A-1730 dėl nuomos sutarties pakeitimo bei nurodant, jog šeimoje yra E. P. , taip pat sudarius gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, net ir prarastoji teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą laikoma atnaujinta. Įstatymas nustato, kad gyvenant nuomojamoje patalpoje nuomininkui, pilnamečiams šeimos nariams ir buvusiems šeimos nariams, teisę atnaujinti terminą laikinai išvykusiajam apsigyventi nuomojamoje patalpoje turi tik nurodyti asmenys arba teismas, o ne gyvenamosios patalpos nuomotojas (CK 6.591 str. 6 d.). E. P. jau 2002 m. lapkričio 3 d. buvo praradęs B. P. šeimos nario statusą, todėl turėjo kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo B. P. šeimos nariu. Be to, ieškovė neišreiškė valios, kad E. P. vėl apsigyventų nuomojamame bute ir taptų jos šeimos nariu.Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Kauno miesto apylinkės teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios vėliau apeliacine tvarka buvo panaikintos Kauno apygardos teismo nutartimi. Kadangi šią bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismo teisėjas anksčiau dalyvavo joje priimant nutartį dėl Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, laikytina, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. E. P. pareiškė reikalavimus ne tik R. P. , bet ir Kauno miesto savivaldybei bei Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariatui. Teismas, patenkinęs trečiojo asmens reikalavimus, bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti proporcingai tarp šalių, o ne visas bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš ieškovės.

2005 m. gegužės 26 d. buto nuomos sutartis sudaryta įgyvendinant CK 6.602 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 2005 m. balandžio 13 d. notarinį susitarimą tarp nuomininko šeimos narių, pagal kurį mirus pagrindiniam nuomininkui B. P. nuomos sutartis bus sudaryta R. P. vardu. Teismas pagrįstai nurodė, kad mirus pagrindiniam nuomininkui B. P. šeimos narių teisinis statusas pasikeisti negalėjo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A-1370 2 punkte esanti nuoroda, jog šeimoje yra R. P. ir jos brolis E. P. , taip pat šio įsakymo pagrindu 2005 m. gegužės 26 d. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 1 punkte esantis įrašas, kad ginčo butas išnuomojamas dviems asmenims, yra teisingi ir jų naikinti nėra pagrindo.Nuo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo nebuvo praėję 6 mėnesiai, todėl SĮ „Santakos butų ūkis“ be pagrindo pateikė Pasų poskyriui prašymą dėl E. P. deklaravimo duomenų pakeitimo. Savivaldybės administracijos direktoriui 2005 m. gegužės 17 d. priėmus įsakymą Nr. A-1730 dėl nuomos sutarties pakeitimo ir sudarius gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nurodant, kad E. P. yra šeimos narys, net ir prarastoji teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą laikoma atnaujinta. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Ji nereiškė nušalinimo teisėjui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

E. P. yra buvusio pagrindinio nuomininko B. P. šeimos narys. Mirus pagrindiniam nuomininkui toks statusas nesikeičia. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui priėmus 2005 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. A-1730 dėl nuomos sutarties pakeitimo su nuoroda, jog šeimoje yra E. P. , ir sudarius gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, netgi prarastoji teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą laikoma atnaujinta. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nušalimų teisėjui nebuvo pareikšta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Gyvenamosios patalpos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausė Kauno miesto savivaldybei (t. 1, b. l. 10, 11, 177, t. 2, b. l. 8). Savivaldybei priklausančio butų fondo paskirtis - užtikrinti ir pagal galimybes tenkinti gyventojų poreikį būstui. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2002 m. gegužės 2 d. sudaryta nuomos sutartimi gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotos B. P. (nuomos sutartyje nurodyti trys asmenys: B. P. ir jo vaikai E. P. bei R. P. ) (t. 1, b. l. 14-16). B. P. mirus, 2005 m. balandžio 13 d. susitarimu R. P. ir E. P. sutarė, jog nuomos sutartis dėl šio buto bus sudaryta R. P. vardu (t. 1, b. l. 34, 36-38, 45). Tuo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A-1730 pakeista buto nuomos sutartis bei SĮ „Santakos butų ūkis“ įpareigota sudaryti buto nuomos sutartį su R. P. ir E. P. (t. 1, b. l. 6). Vadovaujantis šiuo įsakymu, 2005 m. gegužės 26 d. sudaryta gyvenamosios patalpos savininkui grąžintiname name, jo dalyje, bute nuomos sutartis Nr. GS-3-33 su R. P. (butas suteiktas dviem šeimos nariams: R. P. ir E. P. ) (t. 1, b. l. 7-9, 33). Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos pasų poskyrio 2005 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 22-PP-5-74 buvo pakeisti E. P. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 187).

Byloje keliamas klausimas, ar ginčo gyvenamoji patalpa laikytina trečiojo asmens E. P. faktine gyvenamąja vieta, ar tretysis asmuo nebuvo praradęs nuomininko šeimos nario statuso (CK 6.588 str.), ar nėra praradęs teisių į šią gyvenamąją patalpą (CK 6.591 str.). Byloje svarbu įvertinti įrodymus dėl E. P. faktinės gyvenamosios vietos bei sprendimus, susijusius su E. P. deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų pakeitimu.

Faktinės E. P. gyvenamosios vietos nustatymas yra svarbus tinkamam šalių ginčo išsprendimui. CK 2.16 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.).

Proceso dalyviai turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus teismas privalo įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi vertinti ir kiekvieną įrodymą atskirai, ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

Pagal ankstesnius ieškovės paaiškinimus E. P. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), išsikėlė dar 1999 m. gyventi pas žmoną. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai aplinkybei pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų. Bylos medžiaga patvirtina, jog E. P. savo gyvenamąją vietą buvo ir yra deklaravęs tik adresu (duomenys neskelbtini). E. P. deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys buvo administracine tvarka be jo valios pakeisti ginčijamu 2005 m. liepos 13 d. sprendimu, ieškovei inicijavus tokių duomenų pakeitimo procedūrą. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiojo asmens E. P. žmona S. P. nėra patvirtinusi ieškovės nurodytos aplinkybės, kad vyras buvo atvykęs nuolat gyventi žmonos gyvenamosios vietos adresu. Byloje esantys dviejų fizinių asmenų rašytiniai paliudijimai, teikti Centro butų ūkio tarnybai (t. 1, b. l. 179-180), jog E. P. nuo 1999 metų negyvena adresu (duomenys neskelbtini), įrodinėjimo priemonių leistinumo prasme neturi būti vertinami (CPK 249 str. 2 d. nuostatos). Pažymėtina, kad vienas iš minėtą paliudijimą pasirašiusių asmenų paneigė paliudijime nurodytus duomenis duodamas parodymus teismo posėdyje (t. 3, b. l. 118-120). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bylos medžiaga pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuolatinė faktinė E. P. gyvenamoji vieta tiek po 2005 m. gegužės 26 d., tiek po 2002 m. gegužės 2 d. ginčo buto nuomos sutarčių sudarymo arba dar anksčiau galėtų būti nustatyta kitu adresu nei (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32, 46, 80, t. 3, b. l. 55-68). Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog E. P. nebegyveno ginčo bute po 2002 m. gegužės 2 d. sutarties sudarymo su ankstesniu buto nuomininku B. P. . Bylos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, jog E. P. gyvenamoji vieta išliko adresu (duomenys neskelbtini), nes kitokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog jis turėjo kitą faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą, byloje nėra. Pažymėtina aplinkybė, kad ieškovė jokiu pagrindu neginčijo 2002 m. gegužės 2d. buto nuomos sutarties, kurioje E. P. įvardintas nuomininko šeimos nariu.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad E. P. CK 6.588 straipsnio prasme nėra nuomininko šeimos narys. Gyvenamųjų patalpų nuomos teisę reguliuojančios normos numato sąlygas ir tvarką dėl asmenų priskyrimo arba teismine tvarka pripažinimo nuomininko šeimos nariais. Asmenys, laikytini nuomininko šeimos nariais, įvardinti CK 6.588 straipsnyje. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai (CK 6.589 str. 1, 2 d.). Nuomininko ir jo šeimos narių susitarimu pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu. Nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją (CK 6.602 str. 1, 2 d.).

Ieškovė R. P. ir tretysis asmuo E. P. yra artimieji giminaičiai (sesuo ir brolis) (CK 3.135 str.). Pagrindinis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas buvo jų tėvas B. P. , o jo šeimos narių statusą turėjo vaikai R. P. ir E. P. (t. 1, b. l. 47). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apeliantės argumentus, jog E. P. prarado šeimos nario teisinį statusą. Pagal CK 6.602 straipsnį, nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per 2 mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Mirus pagrindiniam nuomininkui B. P. , šeimos narių R. P. ir E. P. statusas negalėjo pasikeisti. Trečiojo asmens E. P. šeimos nario statusui neturi įtakos ta aplinkybė, jog dėl ankstesnio nuomininko mirties pakeitus gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, ji 2005 m. gegužės 26 d. buvo įforminta nuomininkės R. P. vardu, nes sutartis buvo sudaryta įgyvendinant CK 6.602 straipsnio nuostatas bei 2005 m. balandžio 13 d. notarinį susitarimą tarp buvusio nuomininko šeimos narių. Gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir šeimos nariai, kurie gyvena arba apsigyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad E. P. nebuvo praradęs nuomininko šeimos nario statuso (CK 6.588 str.), todėl pagal ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. A-1730 galėjo būti įtrauktas į turinčių teisę nuomos pagrindais naudotis gyvenamąja patalpa asmenų sąrašą kaip nuomininko šeimos narys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A-1730 2 punkte esanti nuoroda, jog „šeimoje yra R. P. ir E. P. “ bei šio įsakymo pagrindu 2005 m. gegužės 26 d. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 1 punkte esantis įrašas, jog ginčo butas išnuomojamas „2 asmenims“ yra teisingi.

CK 6.590 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardinti sutartyje. Jei šie asmenys per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo gyvenamojoje patalpoje neapsigyvena, teisę apsigyventi joje praranda. Kadangi tretysis asmuo E. P. yra buto (duomenys neskelbtini), nuomininko šeimos narys ir toks jo teisinis statusas yra nurodytas 2005 m. gegužės 26 d. buto nuomos sutartyje, sudarius šią nuomos sutartį jis turėjo teisę toliau gyventi ar apsigyventi ginčo bute, šią teisę realizuodamas per 6 mėnesius.

Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos pasų poskyrio 2005 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 22-PP-5-74 buvo pakeisti E. P. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys (t. 1, b. l. 175-188, t. 2, b. l. 50-61). Pakeitus deklaravimo duomenis, gyvenamąją vietą savininkui grąžintiname bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko deklaravusi tik R. P. , kuri 2005 m. spalio 10 d. prašymu inicijavo valstybės garantijos suteikimo procedūrą (t. 2, b. l. 78-94).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog SĮ „Santakos butų ūkis“ viršininkas neturėjo teisės kreiptis į deklaravimo duomenis tvarkančią instituciją su prašymu dėl E. P. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo, kadangi nuo 2005 m. gegužės 26 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo dienos nebuvo praėję 6 mėnesiai (CK 6.590 str. 1 d.). Toks veiksmas galėjo būti atliekamas tik nustačius, kad E. P. nuo 2005 m. gegužės 26 d. nuomos sutarties sudarymo per 6 mėnesius nepradėjo gyventi ginčo bute. SĮ „Santakos butų ūkis“ viršininkas 2005 m. birželio 23 d. raštu Nr. 4-1-480 kreipėsi į Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato pasų poskyrį su prašymu panaikinti E. P. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis tuo pagrindu, jog jis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyvena daugiau kaip 6 mėnesius (CK 6.591 str.) (t. 1, b. l. 176). Faktinė aplinkybė, kuri galėjo būti pagrindas pradėti E. P. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo procedūrą pagal CK 6.590 arba 6.591 straipsniuose nustatytas sąlygas, galėjo atsirasti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo 2005 m. gegužės 26 d. nuomos sutarties sudarymo. Kaip jau pažymėta, nuo 2005 m. gegužės 26 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo dienos CK 6.590 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prasidėjo iš naujo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2005 m. gegužės 17 d. priėmus įsakymą Nr. A-1730 dėl nuomos sutarties pakeitimo su nuoroda, jog nuomininko šeimoje yra E. P. , ir sudarius gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, net ir prarastoji teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą laikoma atnaujinta, byloje nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės. Faktinių bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog E. P. nebuvo praradęs teisių į nuomojamą gyvenamąją patalpą, todėl tampa teisiškai nereikšmingas pirmosios instancijos teismo motyvas dėl prarastos teisės į gyvenamąją patalpą atnaujinimo. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės R. P. (P.) apeliacinio skundo motyvai, kad E. P. jau nuo 2002 m. lapkričio 3 d. buvo praradęs ankstesnio nuomininko B. P. šeimos nario statusą, kad jis turėjęs kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo B. P. šeimos nariu, kad ieškovė nebuvo išreiškusi valios dėl E. P. apsigyvenimo nuomojamame bute ir tapimo jos, kaip nuomininkės, šeimos nariu, pripažįstami nepagrįstais.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A-1730 priėmimo metu bei 2005 m. gegužės 26 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. GS-3-33 sudarymo metu E. P. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 55-69). Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog E. P. turėjo kitą nuolatinę gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad administracinis procesas dėl E. P. išdeklaravimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas neteisėtai, todėl Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos pasų poskyrio 2005 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 22-PP-5-74 taip pat laikytinas neteisėtu (t. 1, b. l. 187). Piliečio įregistravimas gyvenamojoje patalpoje ar išregistravimas iš jos yra viešo administravimo aktas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad faktinė E. P. gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 104, t. 3, b. l. 59). Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos pasų poskyrio 2005 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 22-PP-5-74 buvo priimtas tinkamai neištyrus tikrosios E. P. faktinės gyvenamosios vietos. E. P. nežinojo apie pradėtą procesą dėl jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo (t. 2, 48-49, t. 1, b. l. 185), o nežinodamas apie atliekamas deklaravimo duomenų tikrinimo procedūras, negalėjo nustatytu terminu apskųsti tuo klausimu priimto sprendimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino trečiajam asmeniui E. P. terminą apskųsti atsakovo Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato struktūrinio padalinio priimtą sprendimą dėl šio asmens deklaravimo duomenų pakeitimo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. A-3778 M. Š. ir V. Š. atkurtos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 115,116-117). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A-4908 R. P. , gyvenančiai savininkams grąžintiname bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išduotas valstybės garantinis dokumentas, kuriuo valstybė įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuoti gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, neviršijančias nuomotų patalpų rinkos vertės (t. 2, b. l. 89, 90, 93). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustačius, jog tretysis asmuo E. P. buvo neteisėtai išdeklaruotas iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), valstybės garantijos išdavimas tik vienai R. P. negali būti laikomas teisėtu.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės motyvais, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teisėjui neleidžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu yra CPK 71 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą yra siejamas su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės. To paties teisėjo dalyvavimas nagrinėjant atskirus procesinio pobūdžio klausimus nepatvirtina, jog egzistuoja CPK 71 straipsnyje numatytos aplinkybės. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, kurios vienas iš narių buvo teisėjas E. Tamašauskas, 2006 m. birželio 7 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei išsprendė šį procesinį klausimą iš esmės. Teisėjas E. Tamašauskas 2007 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą šioje civilinėje byloje, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas. Vien tai, jog tas pats teisėjas apeliacine tvarka sprendė atskirąjį skundą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o vėliau pirmąja instancija išnagrinėjo bylą iš esmės, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog byla yra išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį patenkino visiškai (t. 3, b. l. 121-127). Nors teismas patenkino ne tik ieškovei, bet ir atsakovams Kauno miesto savivaldybei bei Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariatui pareikštus trečiojo asmens materialinius reikalavimus, tačiau reikalavimai atsakovams Kauno miesto savivaldybei bei Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariatui laikyti išvestiniais iš ieškovei pareikštų reikalavimų. Teismo priimtas procesinis sprendimas turi įtaką tik ieškovės bei trečiojo asmens E. P. materialinio teisinio pobūdžio teisių ir pareigų atsiradimui, pasibaigimui ar pasikeitimui, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokio turinio procesinį sprendimą, pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš ieškovės (CPK 93, 96 str.).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes bei teisingai sprendė dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais teisių gynimo. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o jį naikinti arba keisti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje jos atstovo pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo.

Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atstovas prašė priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei pateikė jas patvirtinančius įrodymus (t. 3, b. l. 193). Atmetant ieškovės R. P. apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais E. P. priteistinos jo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos, turėtos apeliaciniame procese (CPK 98 str. 1 d.). Be to, iš ieškovės priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 184) (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui E. P. iš ieškovės R. P. (P.) 1 770 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Priteisti iš ieškovės R. P. (P.) į valstybės biudžetą 57,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.