- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 1-644-111/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Ivanauskas
- Kaltinamasis
- G. J., M. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2011-10-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - 5 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2012-01-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą,
kaltinamas nusikalstamų veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. padarymu,
M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji G. J. ir M. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
jie, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, iš anksto susitarė, kaip apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodami, kad pastoliai, priklausantys UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebus panaudoti statybos darbams adresu Kryžiokų Sodų 6-oji (duomenys neskelbtini), Vilniuje, M. K. paėmęs G. J. asmens duomenis, pakankamus nuomos sutarčiai sudaryti, paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešęs tikrovės neatitinkančią žinią, jog statybos darbams adresu Kryžiokų Sodų 6-oji (duomenys neskelbtini), Vilniuje, reikalingi pastoliai bei pranešęs G. J. asmens duomenis, jie 2011-02-11, apie 16.00 val., atvykę kartu su nenustatytu asmeniu prie Žaliųjų Ežerų žiedo, Vilniuje, G. J. automobilyje pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. M. savo asmens dokumentą, melagingai patvirtino, kad pastoliai bus naudojami nurodytu adresu statybos darbams, kuriuos neva vykdo jo brolis, pasirašė Statybinių pastolių nuomos sutartį Nr. N-F-66/2011/02/11, kurioje 2.4 p., nurodyta, kad įrangos buvimo vieta Kryžiokų sodų 6-oji (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pagal 5.41.4 p. draudžiama be nuomotojo leidimo ją perkelti, pagal šią sutartį G. J. buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys pastoliai: vertikalus plieninis rėmas 200/70 m., 189,87 Lt; įstrižainė pastolių sutvirtinimui 3.00 m., 74,49 Lt; porankis pastoliams (šoninis) 0,7 m., 68,65 Lt; porankio stovas „L" formos, 1,05 m., 83,25 Lt; porankio stovas šoninis 0,7 m., 126,58 Lt; aliuminio paklotas su kopėčiomis 3 m., 756,56 Lt; paprasta jungtis 48/48, 14,61 Lt; sukama jungtis 48/48, 15,42 Lt; ankerinė jungtis su kabliu, 29,21 Lt; reguliuojama atrama, srėginė 0,80 m, 53,55 Lt; aikštelė pastolių pagrindui 3 m., 154,82 Lt; porankis pastoliams (priekinis) 3 m., 39,43 Lt; borto lenta pastoliams 3 m., 46,74 Lt; diagonalės laikiklis, 0,40, 14,61 Lt; vertikalus plieninis rėmas 100/70, 179,90 Lt; vertikalus plieninis rėmas 50/70 m. 172,12 Lt; vertikalus plieninis rėmas 10/70 m., 122,12 Lt; borto lenta pastoliams 0,7 m., 10 Lt, bendros 30 507,64 Lt vertės, remonto darbams atlikti, tuomet jie kartu su nenustatytu asmeniu palydėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo vežamą pastolių krovinį iki namo adresu Kryžiokų Sodų 6-oji (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ten pastolius iškrovė, bet tą pačią dieną juos išvežė ir negrąžino, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 30 507,64 Lt vertės turtą.
Šiais savo veiksmais G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. J. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. vasario mėn. M. K. pasiūlė užsidirbti 500-1000 Lt, išsinuomoti pastolius ir pernuomoti juos kitiems asmenims. Jis sutiko. Po kelių dienų jis susitiko su M. K., jo prašymu jis (G. J.) davė savo duomenis – užrašė savo vardą, pavardę ir asmens kodą. Po kelių dienų jie vėl susitiko. M. K. sakė, kad jie važiuos nuomoti pastolių, pasakė, kad jis dėl visko susitarė su firmos direktoriumi. Tuomet jie susitiko su M. K. draugu, kurio jis nepažinojo, sėdo visi į to draugo mašiną ir nuvažiavo iki Žaliųjų Ežerų, kur susitiko su firmos direktoriumi S. M.. Matė, kad stovėjo furgonas su pastoliais. M. K. jam liepė pasakyt, kad jis sutartį pasirašys už savo brolį, nes jam nenorėjo išduoti pastolių. Kadangi jis brolio neturi, tai iš pradžių nesuprato, kodėl reikėjo minėti brolį. Tačiau M. K. pasakė, kad nieko tokio. Tuomet jis nuėjo pasirašyti sutartį, padavė direktoriui savo asmens tapatybės kortelę, jam direktorius padavė pasirašyti sutartį. Jis sutarties neskaitė, tik pasirašė ant kiekvieno lapo bei atkreipė dėmesį į pastolių vertę. Tuomet jie palydėjo sunkvežimį iki Kryžiokų Sodų 6-osios g. (duomenys neskelbtini) namo. Ten išėjo dar vienas M. K. pažįstamas, kuris padėjo jiems iškrauti pastolius. Po to jie išvažiavo. Vakare jis susitiko su M. K., jo draugas jam perdavė 150 Lt ir pasakė, kad čia nuo kažkokių žmonių, kad jie dėkoja už pagalbą ir likusią dalį pinigų paduos vėliau. Po kelių dienų jis sužinojo, kad pastoliai dingo. Jis bandė aiškintis su M. K., tačiau jo telefono numeris buvo išjungtas. Po dienos jį sutiko, pasakė, kad nieko baisaus neįvyko, paėmęs jo telefoną sulaužė ir išmetė jo SIM kortelę. Jis sutinka, kad suprato, jog apgauna S. M., tačiau teigė, kad tuo metu manė, kad pastolius vėliau jie grąžins.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad G. J. buvo jam skolingas 400 Lt. G. J. jam pasakė, kad galima išsinuomot pastolius, juos pernuomoti ir užsidirbti iš to pinigų. Jis sutiko. G. J. surado firmą, iš kurios nusprendė išsinuomoti pastolius. Tuomet, galimai iš jo telefono, išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. M. žinutę, kurioje nurodė savo tėvo, kaip neva jo brolio, duomenis, kad atseit jis nori išsinuomoti pastolius. Pamena, kad jis (M. K.) su S. M. kalbėjo telefonu vieną kartą, kai netyčia pakėlė G. J. telefono ragelį. Kai jau viskas buvo sutarta jis (M. K.) paskambino savo draugui L. T. ir susitarė su juo, kad pastolius galėtų padėti prie jo namų Kryžiokų Sodų 6-ojoje g. Sutartą dieną jis, G. J. ir dar vienas G. J. pažįstamas, kurio jis nepažinojo, nuvyko pasiimti pastolių. Kai privažiavo S. M. G. J. išlipo iš automobilio, padavė jam savo dokumentus, pasirašė sutartį, sumokėjo. Sugrįžęs atgal G. J. jo paklausė, kur dėti pastolius, tuomet jis paskambino savo draugui L. T., parodė, kur jis gyvena, bei padėjo iškrauti tuos pastolius. Iškrovus pastolius G. J. liepė jam palaukti prie Balsių žiedo balto autobusiuko. Sakė, kad jei padės sukrauti pastolius, duos jam už tai pinigų. Jis sutiko. Autobusiuku atvažiavo du jam nepažįstami vyrai, su kuriais jis nuvažiavo pas L. T. ir padėjo jiems susikrauti pastolius. Tačiau per vieną kartą jie į autobusiuką netilpo, todėl vyrai pasiūlė jam palaukti kol jie grįš, žadėjo dar duoti pinigų. Jie paleido jį Baltupiuose prie parduotuvės „Iki“, prieš tai pasiėmė jo telefono numerį. Po kiek laiko jie jam paskambino ir jį vėl pasiėmė prie parduotuvės „Iki“. Nuvažiavę visi sukrovė pastolius, tuomet jie jam davė 40 Lt, nupirko alaus ir paleido prie tos pačios parduotuvės. Kur jie vežė pastolius, jis nežino.
Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas S. M. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir savininkas. Jo įmonė užsiima pastolių nuoma. Pamena, kad jam paskambino dėl pastolių nuomos, nurodė, kad remontuos namą. Jie aptarė kuriam laikui reikės pastolių, per kelis kartus tikslino pastolių matmenis. Jis pasakė, kad reikia daugiau asmens duomenų, adreso. Pašnekovas jam pateikė informaciją, bet pasakė, kad sutartį pasirašys jo brolis. Po to jis su pakrautais pastoliais nuvyko prie netoli Žaliųjų Ežerų esančio žiedo, kur taip pat atvyko automobilis, kuriame buvo trys ar keturi asmenys, tarp kurių buvo G. J. ir M. K.. Iš automobilio išlipo G. J., būtent su juo buvo pasirašyta sutartis ir vekselis. Jis paaiškino kaltinamajam pagrindines sąlygas, kad pastolių negalima išvežti be jų sutikimo ir pan. G. J. jam nurodė, kad po dviejų dienų atvažiuos jo brolis, kuris perrašys sutartį savo vardu. Kaip jis suprato, pastoliai buvo reikalingi namo Kryžiokų kaime remontui. Pastolius atvežė jo įmonės vairuotojas, kuris vėliau jam sakė, kad jis padėjo iškrauti pastolius ne prie pat namo, bet už jo. Po kelių dienų jis nuvyko į objektą patikrinti ar yra pastoliai, tačiau jų vietoje nerado. Namo šeimininkas jam pasakė, kad šiame name jokios statybos nevyksta.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinių tinklų administratoriumi. Pamena, kad S. M. paprašė, kad jis paklaustų užsakovų rekvizitų. Tuomet jis paskambino nurodytu telefono numeriu ir paprašė, kad jie atsiųstų savo rekvizitus SMS žinute. Kiek vėliau jie tuos duomenis atsiuntė ir nurodė, kad G. J. brolis A.ndras išvažiuoja, todėl dabar G. J. priims nuomojamus pastolius. Po kiek laiko S. M. jam pranešė, kad pastoliai dingo. Tuomet jis per „Facebook“ padėjo susisiekti su G. J. tėčiu ir G. J., nes telefonu su juo susisiekti buvo neįmanoma. Tuomet paaiškėjo, kad jiems pateikti duomenys buvo ne G. J. brolio, bet jo tėčio. Pats G. J. jam per „Facebook“ parašė, kad bandys šitą nesusipratimą išsiaiškinti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. T. parodė, kad M. K. yra buvęs jo klasiokas. Praeitais metais M. K. jam paskambino ir paklausė, ar jis gali laikinai palikti pastolius prie jo namų. Sakė, kad draugas remontuoja namą, todėl reikalingi pastoliai, tačiau šiuo metu neturi kur padėti. Taip pat sakė, kad tą pačią dieną juos išveš į kitą vietą. Jis sutiko, kadangi prie jo namų esanti žemė niekam nepriklauso. Pastolius atvežė apie 11 val. dienos, jis padėjo juos iškrauti. Pamena, kad buvo abu kaltinamieji. Jam už padėjimą kažkuris iš ten buvusių asmenų, tačiau ne M. K., davė 20 Lt. Tą pačią dieną, apie 16-18 val., atvažiavo M. K. ir dar du jam nepažįstami vyrai, ar buvo G. J., jis nepamena. Tuomet jie sukrovė dalį pastolių ir, kiek girdėjo, išvežė į Šalčininkus ar Širvintas. Po to atvažiavo dar kartą, tačiau jo tuo metu jau namuose nebuvo. Po kelių dienų atvažiavo S. M., klausė, kur pastoliai.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. M. parodė, kad pamena, kaip kažkoks asmuo iš jo nuomojosi mikroautobusą. Kas atėjo pasiimti autobusiuko, jis nepamena, tačiau atsimena, kad autobusiuką grąžino kitas apie 50 metų amžiaus vyras, kuris kalbėjo rusiškai. Šių asmenų tikslių duomenų negali nurodyti, kadangi su šia nuoma susiję dokumentai pasimetė.
Statybinių pastolių nuomos sutarties Nr. N-F-66/2011/02/11, pasirašytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei G. J., 2.4 punkte, nurodyta, kad įrangos buvimo vieta Kryžiokų Sodų 6-oji (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 3.6. bei 5.41.4 punktuose nurodyta, kad draudžiama įrangą pernuomoti, bei perkelti ją be nuomotojo leidimo (b.l. 11-14).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vieta – namo Kryžiokų Sodų 6-oji g. 138, Vilniuje, teritorija, kurioje buvo sukrauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoti pastoliai, nustatyta, kad statybinių pastolių ten nerasta (b.l. 18-20).
SIM kortelių apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta numerio (duomenys neskelbtini) „Omnitel“ SIM kortelė ir nustatyta, kad šios kortelės atmintyje išsaugotos žinutės, gautos iš numerio (duomenys neskelbtini), vienos jų turinis: „G. J. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), objektas Kryžiokų sodų 6-oji g. (duomenys neskelbtini), Vilnius“, žinutės gavimo laikas yra 2011-02-11, 09.15 val.; antroje žinutėje nurodytas numeris (duomenys neskelbtini), žinutė gauta 2011-02-11, 09.19 val. (b.1. 40-46).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti mobilaus ryšio telefonų tarptautinio judriojo ryšio įrenginio identifikacijos (IMEI) numeriai, kuriais naudojosi abonentai, turintys numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei gauta informacija apie šių abonentų įeinančius ir išeinančius skambučius, išsiųstas ir gautas SMS žinutes. Joje yra matyti, kaip M. K., kuris naudojasi Nr. (duomenys neskelbtini), G. J., kuris naudojasi Nr. (duomenys neskelbtini), prieš, veikos padarymo dieną, t.y. 2011-02-11, ir po veikos dažnai bendrauja tarpusavyje, be to M. K. tuo pačiu laikotarpiu nuolat palaiko ryšį su nenustatytu asmeniu, kuris naudojasi Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš šių telefono abonentinių numerių buvo skambinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinį numerį (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta prie kokių bazinių stočių jie kiekvieno telekomunikacinio įvykio metu buvo prisijungę (b.1. 56-90).
Darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi civilinio ieškovo atstovo S. M., liudytojų R. S. ir L. T. parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs ir logiški, atitinka ir papildo vieni kitus, yra patvirtinti kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Teismas taip pat vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kadangi jie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Teismas kaltinamųjų parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitai bylos medžiagai.
Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad G. J. ir M. K. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar teisės į turtą įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, iš kurių viena yra pirkimo – pardavimo sutartis, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jų perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Kitas svarbus momentas veiksmų kvalifikavime kaip sukčiavimo yra subjektyvioji pusė. Sukčiavimo subjektyvioji pusė reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t.y. iki turto užvaldymo ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau civilinės sutarties sudarymo momentu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar teisę į jį. Kaltininko tyčią rodo ir tolimesni kaltininko veiksmai įgijus svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011).
Ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2011-02-11 G. J., M. K. ir nenustatytas asmuo, iš anksto žinodami, kad statybiniai pastoliai nebus panaudoti statybos darbams, sutarė išsinuomoti pastolius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tikslu G. J. pateikė M. K. savo asmens duomenis, kuriuos M. K. kartu su nenustatytu asmeniu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to, G. J., M. K. ir nenustatytam asmeniui nuvykus prie Žaliųjų Ežerų žiedo, Vilniuje, G. J. pateikęs savo asmens tapatybės kortelę sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. M. 30 507,64 Lt vertės pastolių nuomos sutartį. Šios sutarties pagrindu statybiniai pastoliai buvo nuvežti į neva statybos objektą Kryžiokų Sodų 6-oji g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pastoliai buvo iškrauti, o vėliau, tą pačią dieną, pastoliai buvo išvežti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžinti.
Akivaizdu, kad tarp G. J. iš vienos pusės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos S. M., susiklostė nuomos santykiai, kurie iš esmės yra reguliuojami civilinės teisės priemonėmis. Tačiau nuo pat derybų su pastolius nuomojančia įmone pradžių kaltinamųjų veiksmai neatitiko civilinių santykių ribų ir kvalifikuotini pagal baudžiamąjį kodeksą. Šioje baudžiamojoje byloje apgaulė pasireiškia tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. M. buvo suklaidintas G. J., M. K. bei dar vieno nenustatyto asmens ketinimų išsinuomoti statybinius pastolius. Kaltinamieji S. M. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pastolius statybos darbams Kryžiokų Sodų 6-ojoje g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomoja G. J. brolis A.. Tačiau neva dėl to, kad A. tuo metu buvo išvykęs, buvo nurodyta, kad sutartį pasirašys jo brolis G. J.. Tokių duomenų suklaidintas S. M. nuomos sutarties pagrindu išnuomojo G. J. 30 507,64 Lt vertės statybinius pastolius, kurie tą pačią dieną buvo nuvežti prie Kryžiokų Sodų 6-osios g. (duomenys neskelbtini) pastato. Apklaustas teisiamajame posėdyje S. M. patvirtino, kad jam paskambino ir su juo tarėsi asmuo, kuris kaip jis suprato, buvo A. J.. Būtent su juo buvo derinama kokie pastoliai bus nuomojami, kokiu adresu ir pan. S. M. įtarimas nekilo net tuomet, kai A. J. pranešė, kad sutartį sudarys jo brolis G. J., kadangi sutarties pasirašymo metu G. J. pateikti duomenys atitiko jam ankščiau pateiktus kaltinamojo asmens duomenis.
Apklaustas teisiamajame posėdyje G. J. pripažino, kad sutartį su S. M. pasirašė žinodamas, kad S. M. yra suklaidintas. Kaip nurodė, kaltinamasis dar prieš sudarydamas sutartį žinojo, kad S. M. buvo pateikti duomenys, kad pastoliais naudosis neva jo brolis, kurio jis apskritai neturi, bei kad pastoliai nebus naudojami sutartyje nurodytu adresu. Tačiau G. J. tvirtino, kad jis pats buvo suklaidintas M. K.. Būtent M. K. pasiūlė jam išsinuomoti statybinius pastolius, o paskui juos pernuomojant užsidirbti iš to pinigų. G. J. sutikus, jis perdavė M. K. savo asmens duomenis. Kaltinamasis teigė, kad sudarydamas su S. M. sutartį manė, kad pastoliai bus pernuomoti, o vėliau grąžinti savininkui. Analogišką versiją pateikė ir M. K., kurio teigimu būtent jis buvo suklaidintas G. J.. Apklaustas teisiamajame posėdyje M. K. tvirtino, kad planą pernuomoti statybinius pastolius ir iš to užsidirbti pinigų pasiūlė G. J.. Manydamas, kad tokiu būdu galės susigrąžinti iš G. J. skolą – 400 Lt, jis sutiko. Jo teigimu, būtent J. J. surado įmonę, iš kurios nusprendė nuomotis pastolius. Kaltinamasis tvirtino kad G. J. prašymu jis iš savo mobiliojo ryšio telefono SMS žinute persiuntė įmonės direktoriui G. J. tėvo, kaip neva jo brolio, duomenis. Be to, prašomas G. J. jis susitarė su savo draugu L. T., kad jie pastolius laikinai paliks prie L. T. namų Kryžiokų Sodų 6-ojoje g. (duomenys neskelbtini). Po to, G. J., jis bei dar vienas, jam nepažįstamas asmuo, nuvyko pasirašyti su S. M. pastolių nuomos sutarties. Kaltinamasis tvirtino, kad sutartį pasirašė ir su direktoriumi bendravo G. J., jis tik padėjo išnuomotus pastolius iškrauti L. T. namuose. M. K. tvirtino, kad nežinojo, kad pastoliai nebus grąžinti savininkui. Tačiau teismas tokius kaltinamųjų teiginius vertina kritiškai, kaip gynybos priemonę siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismo neįtikino kaltinamųjų teiginiai, kad nei vienas iš jų nesuprato ir nežinojo, kad pasirašę sutartį dėl pastolių nuomos jie pastolių tikriesiems savininkams negrąžins. M. K. ir G. J. žinojo, kad jokie statybos darbai Kryžiokų Sodų g. (duomenys neskelbtini) nevyko ir nevyks, kad pastoliai ten nėra reikalingi ir jie vėliau bus išvežti, nors abu suprato, kad to pagal pasirašytą nuomos sutartį daryti negalima. Tai patvirtina S. M. parodymai, kad jis sutarties sudarymo metu išaiškino G. J., kad pastolių iš sutartyje nurodytos objekto vietos patraukti negalima. Kita vertus, kaltinamieji specialiai ieškojo vietos, kurioje galėtų sukrauti pastolius, bei kurią galėtų nurodyti nuomos sutartyje. Tai irgi rodo, kad kaltinamieji suprato, kad kitu atveju jie pastolių išsinuomoti negalės.
Teismo neįtiko G. J. teiginiai, kad jis nesuprato, kad pastoliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebus grąžinti. Kaip matyti, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu apklausiamas G. J. nenurodė, kam pastoliai buvo pernuomoti, kur jie buvo išvežti, bei kada ir kaip jie juos planavo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visiškai nelogiška, kad G. J., pateikęs savo asmens duomenis sutarčiai sudaryti ir prisiėmęs iš sutarties kilusius įsipareigojimus, nepasidomėjo, kada pastoliai bus grąžinti. Tačiau būtent tokia versija G. J. ir bandė įtikinti teismą. Tokią versiją paneigia ir tai, kad duodamas parodymus teisiamajame posėdyje G. J. tvirtino, kad jis nežino, kur šiuo metu yra pastoliai, tačiau sakydamas baigiamąjį žodį kaltinamasis gynėsi, kad jei, kas jo būtų paklausęs, kur yra pastoliai, jis juos būtų suradęs. Taigi, iš to seka, kad G. J. dar prieš sudarydamas sutartį suvokė, kad pastoliai tikrajam jų savininkui grąžinti nebus, o bus perleisti tretiesiems asmenims.
Kaip matyti iš kaltinamiesiems priklausiusių telefono numerių skambučių bei SMS išklotinių, kaltinamieji tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek jos padarymo dieną pastoviai palaikė ryšį tarpusavyje, be to M. K. nuolat bendravo su byloje nenustatytu asmeniu, kuris taip pat dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Taip pat nustatyta, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu buvo bendraujama tiek M. K., tiek nenustatyto asmens telefono abonentiniais numeriais. Tai paneigia M. K. teiginius, kad jis su S. M. bendravo vienintelį kartą, kai jis neva netyčia pakėlė G. J. telefoną. Teismo taip pat neįtikino ir M. K. teiginys, kad jis G. J. nuolat leisdavo pasinaudoti savo telefonu. Be to, kaip matyti iš išklotinių, pirmą kartą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskambinta iš nenustatytam asmeniui priklausiusio telefono numerio, iš to paties numerio buvo persiųsti A. J. bei G. J. duomenys. Nustatyta, kad G. J. su nenustatytu asmeniu telefonu nebendravo, tuo tarpu M. K. ir nenustatytas asmuo pastoviai palaikė ryšį. Iš to galima daryti išvadą, kad būtent M. K. ir nenustatytas asmuo suplanavo ir organizavo pastolių nuomą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad M. K. susitarė su savo draugu L. T. prie pastarojo namų palikti išsinuomotus pastolius. Kaip teisiamajame posėdyje teigė L. T. M. K. jam nurodė, kad pastolių reikia jo draugui namo remontui, kad tą pačią dieną juos išveš. Taip pat nurodė, kad pastolius atvažiavo išvežti pats M. K. su dviem jam nepažįstamais asmenimis. Viena vertus, tokie liudytojo parodymai patvirtina, kad M. K. suorganizavo, kur padėti pastolius. Kita vertus, tai parodo, kad kaltinamasis jau tardamasis su L. T. tiksliai žinojo, kada, vadinasi, ir kur bus išvežti pastoliai.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad G. J. bei M. K., veikdami tiesiogine tyčia, suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. M. ir tokiu būdu įgijo 30 507,64 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. G. J. ir M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Kaltinamųjų G. J. ir M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę G. J. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra teistas 1 kartą, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, yra jauno amžiaus, šiuo metu dirba, gyvena su tėvais, mokosi, sutiko atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog kaltinamajam G. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis artimas straipsnio sankcijoje numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.
Skirdamas bausmę M. K. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, ankščiau neteistas, yra jauno amžiaus, niekur nedirba, nesimoko, sutiko atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog kaltinamajam M. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis artimas straipsnio sankcijoje numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.
Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. M. pareiškė 30507,64 Lt civilinį ieškinį (b.l. 29, 30). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji G. J. ir M. K. savo nusikalstamais veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30 507,64 litų turtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti G. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį – 10 000 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos.
Pripažinti M. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir paskirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį – 10 000 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos.
Iš G. J. ir M. K. solidariai priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 30 507,64 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.