- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- Iv-136-561/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01399-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybę, Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Gemai Zapasnykienei, Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“, atstovaujančios ir atsakovę Lietuvos valstybę, atstovei Danguolei Kurčikovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. Ž. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovių Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ (toliau – rinktinė „Vytis“) ir Lietuvos valstybės solidariai priteisti jam 3 349,62 Lt darbo užmokesčio nepriemoką.
Skunde R. Ž. nurodė, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas. Lietuvos Respublikos Seimas 2007-06-07 priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 22¹, 48¹, 50¹ straipsniais įstatymą, kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2007-10-01. Šio įstatymo 11 straipsniu buvo papildyta VTĮ 23 str. 2 dalis (2002-04-23 redakcija). Pagal VTĮ 23 str. 2 dalyje (2007-06-07 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, nebuvo įskaitomas priedas už tarnybos stažą (25 str. 1 d. 1 punktas, 2002-04-23 redakcija) ir nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (25 str. 1 d. 5 punktas, 2007-06-07 redakcija), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, išliko.
R. Ž. paaiškino, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalis susidarė dėl to, kad jo darbdavys nepagrįstai apskaičiavo priedus bei priemokas pagal VTĮ 23 str. 2 dalį, kuri Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2009-12-11 nutarimu pripažinta prieštaravusia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje situacijoje valstybei taikytina civilinė atsakomybė, todėl tinkamu atsakovu laikytina ir Lietuvos valstybė.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 298 straipsnyje nurodoma, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pagal šį straipsnį, jeigu darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį ar kitokias išmokas už daugiau nei trejus metus, jis gali pasirinkti jam finansiškai palankiausią trejų metų laikotarpį, kadangi toks draudimas nėra numatytas (Darbo kodekso III dalies 532 psl.). Analogiškai minėtą straipsnį aiškina bei taiko taiko ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), priteisdamas darbo užmokestį už trejus kalendorinius metus, juos skaičiuojant atgal ne nuo kreipimosi su skundu į teismą dienos, bet nuo pareiškėjo skunde nurodytos paskutinės laikotarpio, už kurį jis prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, dienos (2009-08-24 nutartis adm. byloje Nr. A756-859/2009, 2009-10-15 nutartis adm. byloje Nr. A822-1030/2009, 2009-11-06 nutartis adm. byloje Nr. A756-850/2009, 2010-01-12 nutartis adm. byloje A143-57/2010). Laikotarpiai, kuriais darbuotojui buvo išmokėtas ne visas darbo užmokestis, taip pat gali būti sumuojami, pasirenkant finansiškai palankiausius laikotarpius, tačiau bendra susumuota trukmė negali viršyti trejų kalendorinių metų. Tai patvirtina ir LVAT praktika (2009-08-24 nutartis adm. byloje Nr. A756-859/2009).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad pagal atsakovės rinktinės „Vytis“ pateiktas pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už 2005-2009 metus ir remiantis Darbo kodekso 298 straipsniu, jam priteistina darbo užmokesčio dalis apskaičiuotina sekančiai: 127,53 Lt už 2005 m. kovo, gruodžio mėn.; 686,91 Lt už 2006 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėn.; 531,59 Lt už 2007 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, liepos, rugsėjo, spalio mėn.; 1950,11 Lt už 2008 m. kovo, balandžio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėn.; 53,48 Lt už 2009 m. kovo, balandžio mėn. Be to, pažymėjo, kad atsakovės pateiktoje pažymoje Nr. 142-PAZ1-1069 paskaičiavimai yra netikslūs. Pagal minėtoje pažymoje pateiktą lentelėje iš viso už 2008 metus taikant 70 procentų ribojimą yra neišmokėta 1073,45 Lt suma. Tačiau, sudėjus 2008 m. kiekvieną mėnesį neišmokėtas sumas, gauname 1950 Lt.
LVAT adm. byloje Nr. A-822-1037/2009 konstatavo, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-01-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006 ir kt.) pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turi nagrinėti ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties termino teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šiuo atveju, kai pareiškėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir kai nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu šis reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, kad neprieštarautų Konstitucijos nuostatoms, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo R. Ž. atstovė patvirtino skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė rinktinė „Vytis“, kuri yra ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė, atsiliepimuose į pareiškėjo R. Ž. skundą su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždama, jog, apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius pareiškėjui, pagrįstai taikė VTĮ 23 str. 2 dalį, numačiusią, kad valstybės tarnautojui mokamų priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas bei kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, suteikta Konstituciniam Teismui, todėl, kol nėra atitinkamo šio teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Kadangi, apskaičiuojant R. Ž. priedų ir priemokų dydžius, buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, rinktinės ,,Vytis” veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar kaltės. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas prašo priteisti 3 349,62 Lt, atsakovės teismui pateiktos pažymos patvirtina, kad jam buvo neišmokėta viso 2 472,96 Lt.
Nurodė, jog pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo teisinę atsakomybę taikyti rinktinės „Vytis“ ar Lietuvos Respublikos, atstovaujamos rinktinės „Vytis“, atžvilgiu ir vieninteliu tinkamu atsakovu šioje byloje turi būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ar jos įgalioto asmens.
Rinktinė „Vytis“, vadovaudamasi Darbo kodekso 298 straipsniu, prašė taikyti senaties terminą ir nepriteisti pareiškėjui R. Ž. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-05-01. Viso už trejus metus pareiškėjui galėtų būti priteista 1 382,69 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Jeigu teismas tenkintų pareiškėjo reikalavimą, prašė atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams, nes biudžete turi būti numatytos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti reikalingos lėšos.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovių rinktinės „Vytis“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos rinktinės „Vytis“, atstovė prašė taikyti senaties terminą, priteisti pareiškėjui 1 382,69 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams. Kitus skundo reikalavimus prašė atmesti.
Byloje kilęs ginčas dėl 2005-2009 m. pareiškėjui R. Ž. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl tuo laikotarpiu galiojusio VTĮ 23 str. 2 dalyje numatyto priedų ir priemokų ribojimo.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas R. Ž. dirbo rinktinės „Vytis“ 1-osios kuopos vyresniuoju patruliu. Atsižvelgiant į tai, jam, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, apskaičiuojant darbo užmokestį yra taikomos VTĮ VI skyriaus (23-26 straipsniai) nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką (VTĮ 4 straipsnis).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad 2008 metais dėl priemokų ribojimo jam buvo neišmokėta 1 950,11 Lt darbo užmokesčio. Savo poziciją pagrindė tuo, kad, sudėjus 2008 m. kiekvieną mėnesį dėl darbo užmokesčio ribojimų neišmokėtas sumas, gaunama pareiškėjo nurodyta suma.
Iš rinktinės „Vytis“ pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už 2008 m. balandžio mėnesį pareiškėjui buvo priskaičiuota 438,83 Lt darbo užmokesčio dalis, viršijanti 70 proc. numatytą priedų ir priemokų ribojimą (b. l. 29). Tačiau 2008 m. balandžio mėnesio atsiskaitymo lapelis patvirtina, kad 438,83 Lt suma pareiškėjui buvo įskaityta į darbo užmokestį ir, atskaičius mokesčius, išmokėta (b. l. 49). Todėl, nors rinktinės „Vytis“ pateiktoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2008 m. balandžio mėnesį pareiškėjui apskaičiuotas darbo užmokesčio priedas viršijo nustatytą 70 proc. ribojimą, ši suma nepagrįstai įtraukta į 2008 m. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimus. Iš apskaičiavimų išjungus 2008 m. balandžio mėnesio grafoje nurodytą 438,83 Lt sumą, darytina išvada, kad už 2008 metus pareiškėjui buvo neišmokėta 1 511,78 Lt darbo užmokesčio dalis, viršijanti 70 proc. numatytą priedų ir priemokų ribojimą.
Remiantis rinktinės „Vytis“ pateiktomis pažymomis bei pareiškėjui teiktais atsiskaitymo lapeliais, R. Ž. dėl priedų ir priemokų taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo 2005-2009 metais neišmokėta darbo užmokesčio, atitinkamai: 2005 m. – 127,53 Lt, 2006 m. – 686,91 Lt, 2007 m. – 531,59 Lt, 2008 m. – 1 511,78 Lt., 2009 m. – 53,48 Lt (b. l. 25-59).
Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja VTĮ VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 str. 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
VTĮ 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi VTĮ 25 str. 1 d. 1 punkte (už tarnybos stažą) ir 5 punkte (vienkartinis) nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą VTĮ 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimus, o 23 str. 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomas šis priedas bei 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad VTĮ VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje (2007-06-07 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais vidaus tarnybos sistemos pareigūnams turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovė rinktinė „Vytis“ iki šiol už faktiškai pareiškėjo R. Ž. atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, taip pat už papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, vykdymą nėra tinkamai (pilnai) atsiskaičiusi ir to neneigia.
Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, daro išvadą, kad pareiškėjo R. Ž. reikalavimas priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš esmės yra pagrįstas. Sutinkamai su Darbo kodekso 16, 93 straipsniais ir įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo užmokestis priteisiamas tiesiogiai iš pareiškėjo darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime yra pažymėjęs, kad VTĮ 23 str. 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, jog ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant šio įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo. Tuo remiantis, konstatuotina, kad už netinkamą darbo organizavimą ir darbo neatitinkantį apmokėjimą yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį.
Išanalizavęs teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo R. Ž. metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Įvertinus šiuos nagrinėjamos bylos duomenis ir tai, kad atsakovė rinktinė „Vytis“ už pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, nėra tinkamai (pilnai) atsiskaičiusi, pripažintina, kad yra pagrindas pareiškėjo R. Ž. skundą tenkinti, priteisiant iš atsakovės rinktinės „Vytis“ pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Atsiliepimas
Atsakovė rinktinė „Vytis“ atsiliepime bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad R. Ž. skundo dalyje, kurioje prašoma neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-05-01 priteisimo, praleido ieškinio senaties terminą. Toks atsakovės argumentas grindžiamas tuo, kad, nagrinėjamu atveju, turi būti taikomas Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundo padavimo dienos.
LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį pareiškėjams turi būti priteisiama nesumokėto atlyginimo dalis, turi būti nustatomas, vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (2009-01-23 nutartis adm. byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis adm. byloje Nr. A756-859/2009). Pagal nurodytą įstatymo nuostatą, darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, Darbo kodekso 298 straipsnyje imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas trejais kalendoriniais metais.
LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas (adm. byla Nr. A1-638/2005).
Nagrinėjamu atveju, R. Ž. į teismą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-05-18 (b. l. 1-4). Taigi, vadovaujantis Darbo kodekso 27 str. 2 dalies nuostatomis, skundo reikalavimas priteisti nepriemoką už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-05-01 (skaičiuojant 3 metus atgal nuo skundo padavimo dienos) pareikštas, praleidus Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
R. Ž. prašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau savo prašymo nepagrindė jokiais įrodymais, kuriuos vertinat galima būtų teigti, kad šis terminas yra praleistas dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad pareiškėjo prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo yra atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus nurodytas aplinkybes, R. Ž. priteistina neišmokėto darbo užmokesčio dalis apskaičiuotina taip: nuo 2007-05-01 iki 2007-12-31 – 255,76 Lt, už 2008 m. – 1 511,78 Lt, už 2009 m. – 53,48 Lt. Viso pareiškėjui priteistina 1 821,02 Lt (255,76 Lt + 1511,78 Lt + 53,48 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio dalis.
Kaip jau buvo minėta, už netinkamą darbo organizavimą ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimą yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Pareiškėjo R. Ž. ir atsakovės Lietuvos valstybės, iš kurios jis solidariai prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiškėjo darbo organizavimą. Atsižvelgiant į tai, R. Ž. reikalavimas priteisti jam darbo užmokesčio nepriemoką solidariai iš Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir skundas šioje dalyje atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 punktas).
Atsakovė rinktinė „Vytis“ prašė atidėti sprendimo vykdymą vieniems metams, atsižvelgiant į sunkią jos finansinę padėtį, nepakankamą finansavimą.
ABTĮ 4 str. 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Tačiau, nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie liudytų jos motyvų pagrįstumą. Lėšų neturėjimo faktas yra ne visuotinai žinoma, o įrodinėtina aplinkybė. Nesant įrodymų, šis faktas negali būti nustatomas. Be to, pareiškėjui R. Ž. priteisiama suma nėra didelė, todėl rinktinės „Vytis“ prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 1, 2 punktais, 127 ir 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškėjo R. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti R. Ž. iš atsakovės Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ 1 821,02 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt vieną litą ir 2 centus) neišmokėto darbo užmokesčio.
Kitoje dalyje R. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.