- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- 1-1575-246/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00008-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- J. P.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus 2015-05-28 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) LR BK 223 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) į.k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini) Kaune, direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1d. nuostata “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574:
4 straipsnio reikalavimus “ūkio subjektas apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams „ įmonės registruose neapskaitė visų pajamų ir joms uždirbti patirtų sąnaudų. Buhalterinės apskaitos registruose apskaitė vykdytas ūkinės operacijas, kurios pagrįstos tik pirminiais dokumentais.
6 straipsnio 2 dalies reikalavimus “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” neapskaitė apskaitos registruose visų ūkinių operacijų įregistruojant, išregistruojant automobilius.
16 straipsnio 3,4 punkto reikalavimus “apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo... Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“ pateikė segtuvuose pirminius dokumentus ir registrus, kurie nepasirašyti atsakingų asmenų, pagal mėnesius už metus registrai didėjančia tvarka nesuvesti, todėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str. 1 d.
Kaltinamasis J. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Smulkesnius parodymus duoti atsisako, nes tiksliai neprisimena visų įvykio aplinkybių. Mano, kad pažeidimai atsirado dėl didelio darbo krūvio, įstatymų nežinojimo. Pagal Kauno AVMI patikrinimo aktą nustatytą žalą UAB (duomenys neskelbtini) jau atlygino dalį žalos. Likusią žalą įmonė įsipareigoja greitu laiku sumokėti užskaitos būdu (b.l. 79-80).
Motyvuojamoji dalis
2014-11-17 Kauno AVMI patikrinimo aktu Nr. FR0680-756, kuriame nurodyta, kad, jog mokesčių mokėtojo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant:
2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 sekančių straipsnių reikalavimus:
4 straipsnio- reikalavimai apskaitos informacijai „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:
1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama taiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“,
Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytos visos pajamos ir joms uždirbti patirtos sąnaudos. Vykdytos ūkinės operacijos pagrįstos pirminiais dokumentais. Pateiktuose buhalterinės apskaitos registruose apskaitytos vykdytos ūkinės operacijos pagrįstos pirminiais dokumentais, tai tik automobilių įsigijimas ir pardavimas. Tarpininkavimo paslaugų uždirbtos pajamos ir joms patirtos sąnaudos neapskaitytos registruose, apskaitytos tik piniginiu principu kasos dokumentuose,
6 straipsnio 2 punktą „apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“
Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose apskaitytos ne visos vykusios ūkinės operacijos įregistruojant, išregistruojant automobilius. Iš pateiktų apskaitos dokumentų negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio tikrinamojo laikotarpio pradžiai ir pabaigai, negalima nustatyti prekių likučio.
16 straipsnio 3, 4 punktus: “Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine , arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo...Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“.
Patikrinimui bendrovės pateikti pirminiai dokumentai ir registrai segtuvuose nėra pasirašyti atsakingų asmenų, pagal mėnesius už metus registrai didėjimo tvarka nesuvesti.
21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ „ Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.
Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 straipsnių pažeidimus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 iš dalies negalima nustatyti bendrovės finansinės veiklos rezultatų, bei nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros (b.l. 5-15)2015-01-19 sprendimu Nr. (04.3.3)-FR0682-27 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriame nustatyta, kad atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais atskirų straipsnių pažeidimus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 iš dalies negalima nustatyti bendrovės finansinės veiklos rezultatų, bei nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros. Mokesčių mokėtojas geranoriškai pripažino mokesčių įstatymų pažeidimus, atsikirtimų bei pastabų nepateikė (b.l.64-67).
Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad J. P. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 223 str. 1 d.
Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę - baudą.
J. P. prisipažino kaltas, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko, tačiau prašė baudą sumažinti ir išdėstyti jos mokėjimą ilgesniam laikui (b.l.105).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nėra.
Procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant J. P. bausmę - baudą, kuri numatyta LR BK 223 str. 1 d. sankcijoje.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams. J. P. praeityje neteistas (b.l.87-88), psichikos sveikatos centre neužregistruotas (b.l.94-97).
Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos taikyti LR BK 64 ¹ str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo prašymą paskirti ilgesnį sumokėjimo terminą dėl sunkios turtinės padėties, todėl jam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str., 94 str., Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2d., 23 str.,
nusprendžia:
J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str. 1 d. ir nubausti jį 30 MGL (1129 eurų) bauda.
Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str. šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. P. galutinę bausmę – 20 MGL (753 eurų) baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Nuteistasis per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, (AB banke ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801).
Sumokėtos baudos kvitą kaltinamasis turi pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120).
Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme.