Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo N. J., A. C., K. V., D. I. ir J. J., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (303 str. 5 d. 1 p.).

Bylos dalį, susijusią su kaltinimu, pareikštu J. J. (1 t., 3 t. b. l. 77-97, 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties aprašomosios dalies 14 ir 17 pastraipos (4 t., b. l. 97, 120-121, 5 t. b. l. 7-9 iki liudytojo L. Ž. apklausos, 5 t. b. l. 2-23 J. J. apklausa) nuspręsta pripažinti ne vieša.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. vasario 25 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), D. I. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. J. priklausančiame automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. J. ir D. I., turėdamas tikslą paveikti A. G., R. L., A. K., S. K., S. K., Z. B. ir A. Š. valią 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys neskelbtini), pažadėjo sumokėti po 2 eurus, už tai, kad jie, 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys neskelbtini) balsuotų už (duomenys neskelbtini) partiją bei (duomenys neskelbtini) partijos kandidatus, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), juos D. I. priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. J. priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė į (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato, kuriame vyko išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys neskelbtini) ir parvežė į (duomenys neskelbtini) bei jiems prabalsavus, po balsavimo sumokėjo už tai po pažadėtus 2 eurus kiekvienam iš jų, tokiu būdu papirkdamas A. G., R. L., A. K., S. K., S. K., Z. B. ir A. Š., trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti.D. I. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. vasario 25 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), D. I. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. J. priklausančiame automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. J. ir N. J., turėdamas tikslą paveikti A. G., R. L., A. K., S. K., S. K., Z. B. ir A. Š. valią 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys neskelbtini), pažadėjo sumokėti po 2 eurus, už tai, kad jie 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys neskelbtini) balsuotų už (duomenys neskelbtini) partiją bei (duomenys neskelbtini) partijos kandidatus, kurių numeriai (duomenys neskelbtini).), juos D. I. priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. J. priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė į (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato, kuriame vyko išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys neskelbtini) ir parvežė į (duomenys neskelbtini) bei jiems prabalsavus, po balsavimo sumokėjo už tai po pažadėtus 2 eurus kiekvienam iš jų, tokiu būdu papirkdamas A. G., R. L., A. K., S. K., S. K., Z. B. ir A. Š., trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti. A. C. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. vasario 26 d., laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 13,00 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiame bute, turėdamas tikslą paveikti K. Č. ir L. Š. valią 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys neskelbtini), panaudojo psichinę prievartą prieš K. Č. ir L. Š., t. y. pasinaudodamas tuo, kad jie bijo jo kaip konfliktiško ir agresyvaus asmens, įsakmiai ir kategoriškai jiems nurodė, kad jie 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys neskelbtini) balsuotų tik už ((duomenys neskelbtini)) ir merą S. L. bei (duomenys neskelbtini) partijos kandidatus, kurių numeriai (duomenys neskelbtini).), juos automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato, kuriame vyko išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys neskelbtini)e, o jiems prabalsavus, K. Č. parvežė atgal į jo (duomenys neskelbtini)vietę bei jam vienam už balsavimą dar sumokėjo 89 euro centus, nes prieš kelias dienas jam už balsavimą buvo pažadėjęs atsilyginti, tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą prieš K. Č. ir L. Š. bei dar ir papirkdamas K. Č., trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti.K. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. vasario 25 d., laikotarpyje nuo 8,00 val. iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, automobilyje „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vežė G. Č., R. Č., E. G., V. D. ir L. D., iš (duomenys neskelbtini)., į (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą paveikti G. Č., R. Č., E. G., V. D. ir L. D. valią 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys neskelbtini) įteikė kiekvienam iš jų popieriaus lapelius, kuriuose buvo pažymėta kaip ir už ką balsuoti bei pažadėjo atsilyginti alkoholiu ar pinigais, už tai, kad jie 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys neskelbtini) balsuotų už (duomenys neskelbtini) partiją bei (duomenys neskelbtini) kandidatus, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), tokiu būdu papirkdamas G. Č., R. Č., E. G., V. D. ir L. D. trukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti.J. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2015-02-25 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) D. I. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. J. priklausančiame automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. I. ir N. J., turėdamas tikslą paveikti A. G., R. L., A. K., S. K., S. K., Z. B. ir A. Š. valią 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys neskelbtini), pažadėjo sumokėti po 2 eurus už tai, kad jie, 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys neskelbtini) balsuotų už (duomenys neskelbtini) partiją bei tos partijos kandidatus, kurių numeriai (duomenys neskelbtini)), atvežė juos D. I. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. J. priklausančiame automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė į (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato, kuriame vyko išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys neskelbtini) ir parvežė į (duomenys neskelbtini) po balsavimo sumokėjo už tai po pažadėtus 2 eurus kiekvienam iš jų, tokiu būdu papirkdamas A. G., R. L., A. K., S. K., S. K., Z. B. ir A. Š., trukdė jiems realizuoti teisę rinkti.Jurbarko rajono apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad padarytų veikų pavojingumas pareikštų kaltinimų apimtimi nėra toks, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, jog neįrodyta, kad kaltinamųjų veiksmai turėjo tiesioginės įtakos liudytojų apsisprendimui balsuoti ir netrukdė realizuoti teisės rinkti ir įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad N. J., J. J., D. I., A. C., K. V. savo veiksmais padarė pavojingą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje, ir todėl jų atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo išvada ir prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują - apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo N. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę - 30 MGL (1129,80 Eurų) dydžio baudą, pripažinti D. I., kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę - 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą, pripažinti A. C. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – 20 MGL (753,20 Eur), pripažinti K. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – 25MGL (941,50 Eur) dydžio baudą. J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 18 straipsniu, J. J. pripažinti ribotai pakaltinamu ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 172 straipsnio 1 dalį, atleisti. Taikyti jam priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį priverstinį gydymą pagal gyvenamąją vietą (psichikos sveikatos centre).

6.5. Apeliaciniame skunde prokuroras pasisako ir apie A. C. veiksmų vertinimą dėl psichinės prievartos panaudojimo prieš K. Č. ir jo sugyventinę L. Š.. Pažymi, jog teismas netinkamai aiškino psichinės prievartos sampratą, nepagrįstai ją susiaurino, psichinę prievartą tapatinant tik su konkrečiu grasinimu. Baudžiamosios teisės doktrinoje psichinės prievartos išraiškos formų įvairovė yra labai plati, todėl lemiamą įtaką psichinės prievartos įvertinimui turi tai, kaip tai suprato pats nukentėjusysis, o šiuo konkrečiu atveju - rinkėjai. Teismas, taip pat, savo nuosprendyje išdėsto, jog asmenims, kuriems daromas poveikis, kaltininkų veiksmai nustatomi pagal tai kaip tie asmenys vertina vienus ar kitus faktus ir veiksmus bei kokią įtaką jų sąmonei padaro tie veiksmai. Iš K. Č. ir L. Š. parodymų matyti, kad A. C. įsakmiai reikalavo K. Č. balsuoti už (duomenys neskelbtini) partiją, tai, kad K. Č. jo bijo, jis prie jo nuolat kabinėjasi, anksčiau tarp jų yra buvę konfliktų, todėl A. C. veiksmai turėtų būti vertinami kaip psichinė prievarta BK 172 straipsnio prasme. Teismas, motyvuodamas savo sprendimą nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad A. C. tiesiogiai L. Š. būtų daręs kokį nors poveikį dėl balsavimo, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, svarbu atsižvelgti į tai, jog ji baiminosi dėl savo sugyventinio K. Č., kas turėjo lemiamą įtaką jos apsisprendimui balsuoti.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą išteisintųjų gynėjas advokatas M. Kukaitis prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį kaip pagrįstą, teisingą ir teisėtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti ir išteisintųjų N. J., D. I., A. C. ir K. V. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o J. J. pripažinti ribotai pakaltinamu ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, ir taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę - ambulatorinį priverstinį gydymą pagal gyvenamąją vietą, išteisintųjų gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Prokuroro A. B. apeliacinis skundas atmetamas. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, nekyla jokių pagrįstų abejonių, o visos iškilusios abejonės, kai jų negalima pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai. Tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, atitinkančios baudžiamosios atsakomybės nuostatas, numatytas BK 2 straipsnyje. Siekiant šių tikslų turi būti nustatyti visi tikrovės faktai, atitinkantys baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos, kurią padarė įtariamas (kaltinamas) asmuo, sudėties požymius, būtinus baudžiamajam įstatymui taikyti, BK bendrosios dalies normose nustatytus požymius, būtinus sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimus.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20, 301 straipsniais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai N. J., D. I., A. C. ir K. V. ir J. J. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje pakankamai duomenų, leidžiančių išteisintųjų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 172 straipsnio 1 dalį, kad teismo išvados prieštaringos, o surinkti įrodymai apylinkės teismo buvo vertinami neobjektyviai, yra nepagrįstos ir neteisingos. Teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o kitus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pagrindinius faktinius duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas N. J., D. I., A. C. ir K. V. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį padarius BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o J. J. pripažinus ribotai pakaltinamu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad byloje nėra neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių minėtų asmenų kaltę, ir kad pastarųjų kaltė grindžiama tik tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas minimų asmenų kaltės klausimą, išanalizavo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, argumentavo, kodėl jie nelaikytini šių asmenų kaltę patvirtinančiais įrodymais, ir pagrįstai išteisinamąjį nuosprendį grindė ne tik pačių išteisintųjų parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, jų visuma ir logine seka.

Dėl BK 172 straipsnio nusikaltimo sudėties.

Nesutiktina su skundo argumentu, jog esant formaliai BK 172 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėčiai, apylinkės teismas nepagrįstai įrodinėjo, ar kaltinamųjų veiksmais papirkimu ir psichine prievarta, buvo pasiektas tikslas – trukdymas kitiems asmenims realizuoti savo teisę rinkti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. pakanka įrodyti patį papirkimo faktą, tačiau nepaisant sudėties pobūdžio, nusikaltimas laikomas įvykdytu, nustačius visus dispozicijoje nurodytus jo sudėties požymius. Asmuo galėtų būti pripažintas kaltu dėl trukdymo asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti tuomet, kai veikiant tam tikru būdu bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas apsunkinamas. Šiuo atveju svarbu yra nustatyti, kad tokiu būdu yra siekiama papirkti rinkėją arba naudoti prieš psichinę prievartą prieš jį, kad jis elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Nors šis nusikaltimas laikomas baigtu padarius atitinkamus veiksmus ar susilaikius nuo jų, nepriklausomai nuo to, ar tokiu elgesiu pavyko sukliudyti bent vienam asmeniui įgyvendinti jų turimą rinkimų teisę, tačiau pats savaime rinkėjo (rinkėjų) papirkimas (psichinė prievarta) dar nereiškia nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje, padarymą. Kaltininką pripažįstant kaltu padarius minėtą nusikaltimą būtina nustatyti, kad paperkant rinkėją (rinkėjus) arba naudojant psichinę prievartą trukdoma rinkėjui (rinkėjams) realizuoti savo teisę rinkti, t.y. būtina įrodyti paties poveikio, kuriuo buvo trukdoma asmeniui įgyvendinti jo rinkimų teisę, faktą. Subjektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis – tyčia: kaltininkas supranta, kad trukdo asmeniui įgyvendinti jo turimą rinkimų teisę, ir to nori. Taigi, šiuo atveju, visų pirma būtina įrodyti patį papirkimo, psichinės prievartos panaudojimo faktą ir tuomet, jau vertinant N. J., D. I., A. C., J. J. ir K. V. veiksmus, kaip pasireiškusius minėtų liudytojų papirkimu ir psichinės prievartos prieš juos panaudojimu, būtina nustatyti, ar jie tokiu būdu papirkdami trukdė asmenims realizuoti savo teisę rinkti ir ar tokius savo veiksmus suvokia kaip trukdymą asmeniui įgyvendinti jo turimą rinkimų teisę, ir to nori.

Dėl įrodymų vertinimo.

Apeliaciniame skunde prokuroras, analizuodamas liudytojų R. L., Z. B., S. K., A. G., K. Č., S. K., A. G., A. K., A. D. Š., V. D., L. D., E. G., R. Č., G. Č., L. Š. parodymus, nepagrįstai tvirtina, kad šių asmenų parodymai yra pakankami įrodyti, jog N. J., D. I., J. J. ir K. V. juos papirko, o A. C. panaudojo psichinę prievartą, taip siekdami paveikti šių asmenų valią ir sutrukdyti įgyvendinti jų turimą rinkimų teisę. Su tokia išvada kolegija nesutinka.

14.1. Pažymėtina, kad prokuroras, skunde analizuodamas apklaustų liudytojų parodymus, klaidingai vertindamas nusikalstamos veikos objektyviuosius sudėties požymius, taip pat papirkimo ir psichinės prievartos panaudojimo nesieja su tokių veiksmų įtaka paperkamo ar kitaip paveikiamo asmens apsisprendimui. Tuo tarpu teismo nuosprendyje buvo nustatinėjami visi nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai, todėl kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, jog net ir nustačius, kad J. J., N. J., D. I. galimai papirko Z. B., S. K., S. K., A. G., A. K., A. D. Š., ar K. V. galimai papirko V. D., L. D., E. G., R. Č., G. Č., duodami pinigų, nupirkdami alaus, žadėdami duoti arba nupirkti, pavežant iki balsavimo apylinkės, byloje nesurinkta abejonių nekeliančių, neginčytinų įrodymų, kad kaltinamieji savo veiksmais taip trukdė realizuoti nurodytiems rinkėjams teisę rinkti. Nuosprendyje paaiškinama, kodėl nėra duomenų, kad tokie kaltinamųjų veiksmai galėjo trukdyti realizuoti rinkėjų teisę – nes minėtų liudytojų parodymais nustatyta, kad vieni iš jų jau buvo apsisprendę, už ką balsuos, kiti – neturėjo išankstinės pozicijos, treti – neketino pasinaudoti ar nepasinaudojo savo rinkimų teise.

14.2. Kaltinamieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino, laikėsi nuoseklios pozicijos, kad dėl įtakos darymo minėtuose rinkimuose nieko su niekuo iš anksto neplanavo, nieko nepapirkinėjo ir kitaip dėl asmenų apsisprendimo teisės poveikio nedarė. Tokią jų poziciją patvirtina ir byloje teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų, kaltinime įvardintų asmenimis, kurių atžvilgiu buvo daromas poveikis jų apsisprendimo rinkimuose teisei, parodymai. Kolegija, išanalizavusi šių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymai buvo perskaityti) bei teisme, ištyrusi ikiteisminio tyrimo pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymus bei kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde akcentuojamais ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pagrįstai. Priešingai, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai buvo remtasi tariamai patyrusių poveikį asmenų parodymais, duotais teisme. Liudytojai Z. B., S. K., S. K., A. G., A. K., A. D. Š., V. D., L. D., R. Č., G. Č. pirmosios instancijos teisme vieningai parodė, kad nei vienas iš kaltinamųjų jiems jokios įtakos dėl balsavimo nedarė, jokių pinigų nesiūlė ir nepapirkinėjo, jie visi balsavo savo noru, buvo apsisprendę balsuoti už (duomenys neskelbtini) partiją. Visi šie liudytojai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus, tačiau jiems buvo daromas spaudimas, gąsdinami, apklausiami ne vieną kartą, į apklausas vežami tiesiai iš (duomenys neskelbtini), kai kurie neskaitė protokolų, tik pasirašė.

14.3. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojų atžvilgiu procesiniai veiksmai buvo atliekami netinkamai, patvirtina liudytojų A. K., Z. K. ir Z. B. pateikti pareiškimai Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Generalinei prokuratūrai. 2015 m. vasario 27 d. A. K. rašte Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai, nurodyta, kad „atvažiavo policija, ir pasakė kad turi vykti su jais, kabinete klausė už ką balsavo, jos pasakė kad kiekvienais metais balsuoja už (duomenys neskelbtini) partiją, ir klausė kiek pinigų gavau, pasakė, kad negavo ir nematė kad kam duotų tada jam smogė 3, 4 kartus į veidą, o kitas su beisbolo lazda vaikščiojo ir grasino“ (4 t. b. l. 165), 2015 m. vasario 27 d. S. K. rašte Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai, nurodyta, kad policijos pareigūnai grasino atimti vaikus, klausė už ką balsavo ( 4 t. b. l. 166), 2015 m. vasario 27 d. Z. B. rašte Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai, nurodyta, kad atvykus policijai liepė rengtis ir važiuoti su jais, klausė už ką balsavo, sakė jei nesakys teisybės bus blogai, ji išsigando (4 t., b. l. 167). Imuniteto tarnyba, atlikusi tyrimą, pažeidimų nenustatė, apie priimtus sprendimus liudytojai nebuvo informuoti, jie ir toliau buvo kviečiami į pakartotines apklausas. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas iš jų nelaikė savęs nukentėjusiais dėl kaltinamųjų veiksmų, nė vienas kategoriškai nepatvirtino, kad jiems siūlė pinigus ir prašė balsuoti už tam tikrą partiją ar konkretų partijos kandidatą ir tokiu būdu pakeisti jų susiformavusį apsisprendimą. Visa tai leido teismui daryti neabejotiną išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamųjų veiksmai turėjo tiesioginės įtakos liudytojų apsisprendimui balsuoti ir netrukdė realizuoti teisės rinkti. Apylinkės teismas šiuo atveju tinkamai įvertino bylos įrodymus atsižvelgdamas į jų visetą, nepažeidė BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai padarė išvadą, kad jų byloje nepakanka pripažinti kaltinamuosius padarius aptariamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

14.4. Skunde nepagrįstai teismo motyvai dėl kaltinamųjų bei liudytojų, kurie kaltinime įvardinti kaip asmenys, kurių atžvilgiu buvo daromas poveikis jų apsisprendimo rinkimuose teisei, santykių bei ryšių, vertinami kaip nenuoseklūs ir prieštaringi. Apylinkės teismas, siekdamas įvertinti, ar kaltinamųjų veiksmuose buvo visi jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai, sistemiškai ir nuosekliai išanalizavo visas aplinkybes, kurios turėtų įtakos esminei išvadai šiame kontekste – ar kaltinamųjų veiksmai, t. y. davimas pinigų ar žadėjimas jų duoti, žadėjimas nupirkti alaus ar jo nupirkimas po dalyvavimo rinkimuose gali būti vertinami kaip sudėties požymis – papirkimas ir svarbiausia – ar tokie veiksmai iš tiesų sutrukdė minėtiems asmenims realizuoti savo teisę rinkti. Todėl aukštesnysis teismas pritaria, kad teisingai ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje buvo vertinami kaltinamųjų ir asmenų, kuriuos jie kaltinami papirkę ar kitais būdais paveikę, tarpusavio santykiai visais aspektais: darbiniais, gyvenamosios vietos, giminystės ir kitais, kas tik gali tiesiogiai įtakoti asmenų santykius.

14.5. Kolegija nesutinka ir su skundo argumentu, kad apylinkės teismui be pagrindo nekilo abejonių dėl J. J., N. J. ir D. I. parodymų patikimumo dėl jų atsitiktinio, be susitarimo, atvažiavimo į (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų visumos, kurie išsamiai buvo išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje ir aptarti apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos, jie nepatvirtino kaltinamiesiems J. J., N. J. ir D. I. pareikšto kaltinimo dėl bendrininkų grupėje padarytos nusikalstamo veikos. Kaltinamųjų parodymai apie tai, dėl kokių priežasčių jie kaltinime nurodytu laiku atvyko į tą patį kaimą, kaip ir dėl visų kitų aplinkybių, nebuvo paneigti jokiais duomenimis, todėl teismui ir nebuvo objektyvaus pagrindo tokiais parodymais abejoti.

Dėl kaltinimų A. C. nepagrįstumo.

Kolegija nepritaria skundo argumentui, kad teismas neteisingai vertino A. C. veiksmus, nes netinkamai aiškino psichinės prievartos sampratą. Kolegijos vertinimu, priešingai, prokuroro skunde neteisingai interpretuota ir išplėsta psichinės prievartos samprata. Iš paties A. C., liudytojų K. Č. ir L. Š. parodymų negalima daryti išvados, kad jų atžvilgiu kaltinamasis naudojo psichinę prievartą. A. C. neigė prašęs K. Č. ir per šį L. Š., balsuoti už (duomenys neskelbtini) partiją. Liudytojas K. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. C. jam skambino kelis kartus ir sakė, kad reikia balsuoti, paminėjo (duomenys neskelbtini) partiją, sakė pasiimti balsuoti ir L. Š.. K. Č. prabalsavo, kad A. C. nuo jo atstotų, nes jo prisibijojo, kad jis kabinėjasi. Po balsavimo A. C. jį nuvežė į darbą, davė centų. Liudytoja L. Š. parodė, kad jos sugyventinis K. Č. pasakė, kad reikia balsuoti už (duomenys neskelbtini) partiją, nes A. C. prašė. K. Č. jai sakęs, kad jis bijo A. C., tarp jų buvę konfliktų, nenori nemalonumų, piktumų. Liudytoja A. C. pažinojo kaip K. Č. kaimyną, apie jų nesutarimus ji nieko neminėjo. Pati L. Š. A. C. nebijojo, balsavo tik todėl, kad prašė K. Č.. Iš tokių parodymų akivaizdu, kad nebuvo nustatyta, kokiais veiksmais ir grasinimais pasireiškė kaltinime nurodyta A. C. daroma psichinė prievarta K. Č. atžvilgiu, kokį jis turėjo pagrindą bijoti A. C. ir ar tas pagrindas buvo realus. Jokių duomenų byloje nėra ir apie tai, kokią prievartą A. C. naudojo tiesiogiai L. Š. atžvilgiu. Prokuroras skunde nurodo, kad L. Š. baiminosi dėl K. Č., kuriam buvo daroma psichinė prievarta dėl balsavimo, tačiau pati liudytoja nėra nurodžiusi tokių aplinkybių. Išanalizavus K. Č. ir L. Š. parodymus, nėra pagrindo daryti išvados, kad tiek K. Č., tiek L. Š. buvo įbauginti ir bijojo A. C.. Šie liudytojai pripažino, kad balsuoti ėjo tik todėl, kad prašė A. C. ir kad jis atstotų nuo K. Č., tačiau tokie liudytojų parodymai negali būti pagrindas išvadai, kad pieš juos buvo vartojama psichologinė prievarta.

Dėl BK – ATPK nuostatų atribojimo.

Skunde prokuroras visiškai nepagrįstai nurodo, kad teismo išvada dėl kaltinamųjų veiksmų galimumo vertinti kaip rinkimų agitacijos tvarkos ir balsavimo rinkimuose tvarkos pažeidimus už ką numatyta atsakomybė ATPK 207² straipsnyje ir 207⁷ straipsnio 3 dalyje, patvirtina, kad kaltininkų veiksmai nepagrįstai buvo neįvertinti pagal BK 172 straipsnio 1 dalį ir teismas pripažino kad papirkimas turėjo įtakos apsisprendimui rinkimuose. Kolegija iš dalies sutinka su apelianto skundo argumentu, kad apylinkės teismas, nuosprendyje pripažinęs kaltinamųjų veiksmus mažai pavojingais, todėl mažareikšmiais, įnešė tam tikros sumaišties. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdžiai matyti, kad teismo tikslas buvo atskirti, kokie veiksmai užtraukia baudžiamąją, o kurie administracinę atsakomybę. Teismas, išdėstęs nusikalstamos veikos ir administracinio teisės pažeidimo esminius požymius ir jų skirtumus, rėmėsi Konstitucinio Teismo doktrina, kur sakoma, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones – kriminalines bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis, inter alia (be kita ko) administracinėmis sankcijomis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 5 dalies (2002 m. liepos 5 d. redakcija) ir šio straipsnio 6 dalies (2003 m. liepos 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 4 punktas). Matyti, kad apylinkės teismas pripažinęs, jog kaltinamieji nepadarė įstatymo uždraustos veikos, greta padarė išvadą, kad kažkokie jų veiksmai vis tik atitinka šios veikos sudėtį, tačiau jie nėra pavojingi tiek, kad turėtų būti vertinami pagal BK 172 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad nuosprendyje buvo išanalizuoti administracinės ir baudžiamosios atsakomybės prigimtis, jų skirtumai ir juos lemiantys kriterijai, apylinkės teismas, vertindamas kaltinamųjų padarytų veikų pavojingumą apibūdinančių požymių visumą: atliktos veikos padarymo būdą, motyvus, tikslus, pagal padarytų veiksmų apimtį, jų atlikimo vietą, laiką ir būdą, asmenybes charakterizuojančius duomenis, padarė išvadą, kad šie teisės pažeidimai nelaikytini didelio pavojingumo, nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji kaip nors iš anksto planavo tokiu būdu agituoti kitus asmenis balsuoti už konkrečius kandidatus, kad savo sumanymus derino tarpusavyje ir su kitais tokiais veiksmais suinteresuotais asmenimis, padarė teisingą išvadą, kad padarytų veikų pavojingumas pareikštų kaltinimų apimtimi nėra toks, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę ir neįrodyta, kad kaltinamųjų veiksmai turėjo tiesioginės įtakos liudytojų apsisprendimui balsuoti ir sutrukdė realizuoti teisę rinkti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad N. J., J. J., D. I., A. C., K. V. savo veiksmais padarė pavojingą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje. Konstatuotina, kad apylinkės teismas pripažinęs, kad kaltinamieji nepadarė įstatymo uždraustos veikos, greta daro išvadą, kad kažkokie tai jų veiksmai atitinka šios veikos sudėtį, tačiau jie nėra pavojingi tiek, kad turėtų būti vertinami pagal BK 172 straipsnį. Įstatymų leidėjas atsakomybę už asmenų kurstymą ar trukdymą jiems laisvai realizuoti balsavimo teisę numato tiek baudžiamajame, tiek administracinių teisės pažeidimų kodekse. Tai rodo, jog asmenų padaromos savo esme labai panašios veikos gali būti skirtingo pavojingumo, dėl ko vieniems gali kilti administracinė, o kitiems – baudžiamoji atsakomybė. Ir atsakomybės atribojimas šiuo atveju yra labai svarbus ir pakankamai komplikuotas. Apylinkės teismas kaltinamųjų veiksmus įvardindamas kaip „teisės pažeidimai nelaikytini didelio pavojingumo“, laikė, kad pagal reikalaujamų priešingam teisei veikimo požymių visumą, jų nepakanka kvalifikuoti kaip nusikaltimą, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje. Kolegija konstatuoja, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl keisti jį ar naikinti, prokuroro apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.