Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant;

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovei D. G.-B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. skundą dėl 2023 m. balandžio 25 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1139-2023, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu ir teismo posėdžio metu prašo panaikinti 2023 m. balandžio 25 d. (pasirašyto 2023 m. balandžio 26 d.) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1139-2023 ir nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną. Taip pat pašalinti iš bylos 2022 m. spalio 21 d. tyrimų protokolą Nr. P-107-2022-257/1. Nurodė, kad nesutinka su nutarimu, kadangi administracinio nusižengimo nepadarė, jo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, jo veiksmais nėra padaryta žala gamtai, nėra jo kaltės, nėra priežastinio ryšio. Administracinė procedūra pradėta jo atžvilgiu nepagrįstai ir neteisėtai, viršijant įgaliojimus, dėl to visas procesas nepagrįstas ir neteisėtas, proceso metu surinkti įrodymai neleistinais būdais ir negali būti įrodymais byloje. Jis, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepadarė pakartotino administracinio nusižengimo, kaip kad nurodoma nutarime. Dviejų įvykių aplinkybės visiškai skirtingos. Ankstesnis administracinis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalį buvo nustatytas esant visai kitam nuotekų valymo įrengimui. Po nustatyto pažeidimo, buvo įsigytas naujas nuotekų valymo įrenginys. Įvykių aplinkybės iš esmės netapačios: skirtingi nuotekų valymo įrenginiai, antruoju atveju - įrenginys visiškai naujas, jam taikoma garantija, įrenginys, kuris buvo skirtas keturiems asmenims, bet faktiškai buvo eksploatuojamas dviejų asmenų tik apie šešis mėnesius laikantis rekomendacijų ir naudojimo instrukcijų.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyr. specialistė V. K. surašė 2023 m. kovo 30 d. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodė, kad nusižengimo padarymo vieta, data, laikas yra (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 21 d. 00 val. 00 min.; nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, dalyvaujant Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimo departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistams 2022 m. spalio 12 d. atliko nuotekų valymo įrenginių, (duomenys neskelbtini) apžiūrą ir ATD specialistai paėmė išleidžiamų išvalytų buitinių nuotekų iš namų valdos į aplinką mėginius nustatyti ar išvalytos ir į aplinką išleidžiamos nuotekos nepažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl- 236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento“ reikalavimų. Nurodė, kad jis buvo nubaustas dėl to, kad iš jo namų valdos, (duomenys neskelbtini), po nuotekų valymo iš įrenginio su nuotekomis į aplinką išleidžiamo teršalo BDS7 (organinė tarša) koncentracija - 66 mg/1 02 (leidžiama 40 mg/1 02). V. N. neužtikrino, kad buities metu susidarančios nuotekos būtų išvalytos ir išleidžiamos į aplinką neviršijant Reglamente nustatytų parametrų. Tuo jis (pareiškėjas) pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento“ 29 punktą, kuriame nustatyta: į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumas negali viršyti 2 lentelėje nurodytų DLK (didžiausių leidžiamų koncentracijų). Taip pat išleidžiamos komunalinės ir buitinės nuotekos turi atitikti kitus III skyriuje nurodytus bendruosius reikalavimus.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 4 d. pavedimas vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus buvo neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas viršijant įgaliojimus dėl to, kad duotas ne tuo adresu ir ne dėl to nuotekų įrenginio, dėl kurio buvo jo, V. N., prašymai. Jis nebuvo supažindintas su 2022 m. spalio 4 d. pavedimu vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus Nr. SPR1-2823 jo namų valdoje. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai neturėjo teisėto pagrindo duoti 2022 m. spalio 4 d. pavedimą vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus Nr. SPR1-2823 Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimo departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistams su tikslu atlikti tyrimus ir nustatyti, ar (duomenys neskelbtini), esantys valymo įrenginiai išvalo nuotekas iki nustatytų parametrų, paimti išvalytų buitinių nuotekų mėginius iš pareiškėjo namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atlikti pareiškėjo nuotekų valymo įrenginių apžiūrą. Pavedimas buvo duotas diskriminaciniais pagrindais, tai yra, asmens, kuris skundėsi ir prašė pagalbos, atžvilgiu.

Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. spalio 21 d. tyrimo protokolas Nr. P-107-2022- 257/1 kaip įrodymų šaltinis nepatikimas, kadangi išleidžiamų nuotekų ėminys buvo neužplombuotas, galėjo būti sumaišytas, netinkamai transportuotas, per ilgai ir netinkamai laikytas. Nurodė, kad jis (pareiškėjas) 2022 m. lapkričio 4 d. sužinojęs apie nuotekų tyrimų rezultatus, paėmė nuotekų ėminį ir užsakė uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių vandenys“ laboratorijoje naują išleidžiamos nuotekos iš valymo įrenginio tyrimą. Pagal UAB „Kėdainių vandenys“ laboratorijoje atliktą tyrimą BDS7 koncentracija buvo 14 mg/1 02, tai yra žymiai mažesnė negu numatyta Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punkte (leidžiama - 40 mg/1 02) ir kelis kartus mažesnė nei nustatė pareigūnai.

Nurodė, kad jis (pareiškėjas) 2022 m. kovo 10 d. buvo pastatęs naują valymo įrenginį. Nuo naujo valymo įrenginio eksploatavimo nebuvo praėję metai. Įrenginiui taikomas garantinis laikotarpis nuo pirkimo dienos. Pareiškėjas, būdamas vartotoju ir eksploatuodamas valymo įrenginį laikėsi statytojo reikalavimų ir taisyklių (kartas nuo karto atidarė valymo įrengimo dangtį, prižiūrėjo kaip dirba orapūtė ir pan.). Pagal statytojo pateiktas sutartis kartą per metus reikia išsiurbti ir išvežti du trečdalius įrenginio dugne susikaupusio dumblo, plauti stipria vandens srove susikaupusias apnašas, išvalyti plaukiojantį šlamą; papildomai tai reikia atlikti, kada aerotanke veiklusis dumblas pradeda pilkėti.

2022 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) pastatė naują įmonės (duomenys neskelbtini) buitinių nuotekų valymo įrenginį NVB/AF- 1A ir suteikė 10 metų garantiją įrenginio talpai, konstrukcinei daliai, vamzdynams, 2 metų garantiją elektrinei daliai, 3 metų garantiją aeracinei daliai. Jis, būdamas vartotoju, tinkamai pagal rekomendacijas ir taisykles eksploatavo valymo įrenginį, kad 2023 m. kovo 6 d. su įrenginio statytoju sudarė Nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutartis AFS/NVA-0318, pagal kurią statytojas įsipareigojo suteikti paslaugas; sutartis sudaryta penkerių metų laikotarpiui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuotekų iš valymo įrenginio nereikėjo išsiurbti, nes dar nebuvo praėję metai nuo jo pastatymo. Visi šie veiksmai yra teisėti, kuriais buvo siekiama užtikrinti tinkamą nuotekų tvarkymą, todėl veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Dėl žalos, paaiškino, kad jokios žalos gamtai nepadarė, kad, kaip jau buvo minėta, Aplinkos apsaugos agentūros tyrimo rezultatai nepatikimi, ėminys buvo neužplombuotas, atsakymas sužinotas tik po 23 dienų, valymo įrenginys naujas, jam taikoma garantija, todėl rezultatų nepripažįsta. Dėl kaltės paaiškino, kad jo veiksmuose nėra jokios kaltės. Priešingai visi jo veiksmai parodė, kad jis, siekdamas užtikrinti tinkamą nuotekų tvarkymą, elgėsi rūpestingai ir atidžiai: parengė projektą ir gavo leidimą iš savivaldybės, nors nebūtina; pirko ir statė naują valymo įrenginį; valymo įrenginiui taikoma garantija; pareiškėjas tinkamai eksploatavo valymo įrenginį; sudarė su statytoju Nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutartį. Naujas gaminys privalėjo užtikrinti tinkamą funkcijų atlikimą. Jeigu ir buvo tarša, tai ji nepriklausė nuo jo veiksmų.

Pareigūnė priėmė nutarimą neatsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kad jis nėra ūkio subjektas, kad tarša buvo nustatyta iš naujai pirkto nuotekų valymo įrenginio, kuriam buvo taikoma garantija, kad jis pasidarė projektą, gavo leidimą ir pastatė naują nuotekų įrenginį, nors tai nebūtina, kad jis pasirašęs nuotekų įrenginio aptarnavimo sutartį, kad tarša (jeigu ji buvo) niekaip nepriklausė nuo jo veiksmų. Pareigūnė nukrypo į nereikšmingas aplinkybes, akcentuodama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmuo yra supažindintas su įrenginio eksploatacija, kad esą įrenginio priežiūrą ir aptarnavimą eksploatacijos metu prisiima vien tik pats pirkėjas. Pareigūnė nevertino, kad jis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būtent visus rekomenduojamus veiksmus atliko, nevertino, kad gaminio gamykliniai nustatymai nebuvo pakeisti, kad įrenginiu naudojosi du asmenys (50 procentų įrenginio pajėgumo) ir tik šešis mėnesius, nors įrenginys skirtas 4 asmenims. Pareigūnė sumenkino naujo gaminio garantiją, garantinį laikotarpį, pardavėjų ir statytojų atsakomybę.

Iškilus abejonėms dėl to, ar pirktas naujas nuotekų įrenginys buvo sertifikuotas, 2023 m. gegužės 3 d. buvo kreiptasi į Statybos produkcijos sertifikavimo centrą dėl informacijos ir duomenų pateikimo apie (duomenys neskelbtini) pagamintą buitinių nuotekų valymo įrenginį NVB/AF-1A. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad laboratoriniai bandymai atlikti ir sertifikatai yra išduoti tik buitinių nuotekų valymo įrenginiams NVB-1 ir NVB-2. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. spalio 12 d. pavedimo dalis, susijusi su jo, V. N., namų valda, nepagrįsta ir neteisėta, priimtas viršijant įgaliojimus, pradėtas procesas neteisėtas, o pavedimo pagrindu surinkti įrodymai neleistini ir nėra įrodymai byloje. Atsižvelgiant į tai, prašo pašalinti iš bylos pavedimo pagrindu atliktą 2022 m. spalio 21 d. tyrimų protokolą Nr. P-107-2022-257/1.

V. N. atstovė advokato padėjėja R. H. teismo posėdžio metu patikslintą skundą palaikė, prašė priteisti V. N. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad 2022 m. spalio 12 d. Institucija savo iniciatyva atliko patikrinimą privačioje nuosavybėje. Apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, kad apžiūros objektas - „(duomenys neskelbtini) Apžiūros atlikimo eiga - „Apžiūros metu AAA specialistai paėmė nuotekų mėginį po NVĮ, montuotą Rožių g. 9 namų valdoje <...>„ . Ant Apžiūros akto nėra registracijos numerio. Apžiūros aktas surašytas ant Apžiūros akto formos, skirtos tik ūkio subjektas (patvirtinta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. AD1-182 „Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos kontrolę, taisyklių“ 6 priedu). Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. AD5- 21537„Dėl tyrimų rezultatų protokolo persiuntimo su 2022 m. spalio 21 d. tyrimų protokolu Nr. P-107-2022-257/1“, nurodė V. N., kad į aplinką išleidžiamo teršalo BDS7 koncentracija yra 66 mg/l O2 ir viršija nurodytą normą pagal Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punktą, nurodė nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą, nuotekų išleidimą į aplinką atnaujinti pasiekus „Nuotekų tvarkymo reglamente“ nustatytus reikalavimus, informuoti instituciją. Iš 2022 m. spalio 21 d. Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų protokolo Nr. P-107-2022-257/1, matyti, kad tyrimai V. N. namų valdoje buvo atlikti kaip ūkio subjektui, vykdant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 4 d. pavedimą išduotą ant ūkio subjektui skirtos formos.

2022 m. lapkričio 4 d. V. N. sutuoktinė paėmė ėminį, nuvežė atlikti laboratorinius tyrimus į „K. v.“. Atlikus tyrimus buvo nustatyta beveik keturis kartus mažesnė BDS7 koncentracija - 14 mg/l O2. Apie tai informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. 2023 m. kovo 6 d. pagal Aplinkos apsaugos departamento reikalavimą su įrenginio statytoju buvo sudaryta Nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutartis, pagal kurią statytojas įsipareigojo suteikti paslaugas; sutartis sudaryta penkerių metų laikotarpiui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos.

2023 m. kovo 21 d. buvo atlikti pagal šią aptarnavimo sutartį nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo darbai: nuotekų įtekėjimo (ištekėjimo) patikra, perteklinio dumblo šalinimas, įrangos plovimas aukšto slėgio vandens srove, valymas šepečiais, aeratorių plovimas aukšto slėgio vandens srove, įrangos užpildymas vandeniu, erliftų veikimo patikra, orapūtės veikimo patikra, orapūtės filtrų valymas, kitų netinkamo įrangos funkcionavimo priežasčių identifikavimas. Pareiškėjas už paslaugą sumokėjo. Duomenys buvo pateikti Institucijai.

(duomenys neskelbtini) raštu „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“ informavo, kad SPSC Nuotekų valymo įrenginių laboratorijoje nebuvo išbandytas (duomenys neskelbtini) pagamintas buitinių nuotekų valymo įrenginys NVB/AF-1A. Taigi buvo gautas atsakymas, kad duomenų apie įrenginį NVB/AF-1A notifikuotoji įstaiga neturi, kas reiškia, kad įrenginys nesertifikuotas. Eksploatacinių savybių deklaracija su nurodytais nuotekų valymo rodikliais Nr. 1/AF/21, paženklinta CE ženklu, neatitinka tikrovės. Tai, kad Nuotekų tvarkymo reglamento 2 punkte nurodyta, kad Reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims nereiškia, kad fiziniai asmenys turi būti baudžiami. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. N. jau 2018 metais pirko naują nuotekų valymo įrenginį, nustačius netinkamus rodiklius, nuolat išvežinėjo nuotekas, nuolat darė laboratorinius tyrimus, vėliau pirko naujesnės kartos, sertifikuotą ir pažangesnį aerobinį buitinių nuotekų valymo įrenginį, kurį montavo specialistai ir kuriam taikoma garantija, eksploatavo pagal gamintojo instrukcijas. Visa tai parodo, kad jis aktyviai įgyvendino rekomendacijas. V. N. nevykdė ūkinės veiklos. Jo elgesys nėra baustinas pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą. Nuotekų tvarkymo reglamente nurodyti rodikliai yra siektini, bet ne privalomi ir baustini.

Iš ginčijamo nutarimo matyti, kad pareigūnė viršijo jai suteiktus administracinius įgaliojimus ir nukrypo į civilinius santykius vertindama aplinkybės ne pagal jai priskirtas funkcijas ir kompetenciją ir iš to, kai pareigūnė prieštaraudama civilinio kodekso nuostatoms nesutiko su V. N. nuomone, kad įrenginys garantiniu laikotarpiu turi užtikrinti, kad iš įrenginio ištekančios nuotekos atitiktų nuotekų valymo rodiklius. Pareigūnės išvada nutarime, kad pats V. N. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) atstovas nenustatė jokių įrenginio gedimų, neatitinka tikrovės. Jeigu jau tyrimais buvo nustatyta tarša iš įrenginio, kuris dirbo beveik metus su 50 procentų pajėgumu ir laikantis instrukcijų, tai jau reiškia, kad prekė yra su trūkumais. Jeigu pardavėjas nenustatė gedimo, tai dar nereiškia, kad prekė be trūkumų. Tuo labiau, kad prekė, kaip vėliau paaiškėjo neišbandyta ir nesertifikuota.

Nėra V. N. baustino elgesio todėl, kad prekei taikoma garantija, kad garantiniu laikotarpiu objekto valdymas nėra visiškai laisvas ir savarankiškas, kadangi ribojamas pačia garantija, tai yra tikslu, kad nebūtų pažeista garantija. Tuo tarpu Nuotekų tvarkymo reglamento 5.21 papunktyje apibrėžta, kad veiklos vykdytojas yra asmuo, naudojantis arba valdantis objektą (taršos/nuotekų šaltinį) ir pagal teisės aktus turintis teisę spręsti objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo.

Tyrimų paėmimui naudotas ISO standartas, kuris nenumatytas Nuotekų tvarkymo reglamente. 2022 m. spalio 12 d. Nuotekų ir paviršinio vandens ėminių ėmimo ir matavimo protokole Nr. 107-2022-178 pažymėtas ėminių ėmimo metodas ISO 5667- 10:2020A, kuris nenustatytas Nuotekų tvarkymo reglamente.

Tyrimų rezultatai surinkti neleistinai, tai yra kaip ūkio subjektui, o ne kaip fiziniam asmeniui. Pavedimai atlikti valstybinius tyrimus išduoti ant pavedimo formos, skirtos tik ūkio subjektams. Pareigūnai neturi teisės vykdyti individualių namų ūkių valstybinių patikrinimų, patekti į privačią teritoriją. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai vykdė apžiūrą ir ėmė tyrimus neturėdami tam teisės.

Nutarime nurodyta, kad V. N. kaltės forma - neatsargumas, rūšis - nerūpestingumas. Tačiau iš nutarimo neaišku iš kokių V. N. veiksmų pareigūnė padarė tokią išvadą apie kaltę, tai yra neatskleistas kaltės turinys. V. N. veiksmuose nėra jokios kaltės. Priešingai, visi jo veiksmai parodė, kad jis, siekdamas užtikrinti tinkamą nuotekų tvarkymą, elgėsi rūpestingai ir atidžiai: parengė projektą ir gavo leidimą iš savivaldybės, nors nebūtina; pirko ir statė naują valymo įrenginį; valymo įrenginiui buvo taikoma garantija; pareiškėjas tinkamai eksploatavo valymo įrenginį; sudarė su statytoju Nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutartį. Naujas gaminys privalėjo užtikrinti tinkamą funkcijų atlikimą. Jeigu ir buvo tarša, tai ji nepriklausė nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų.

Administracinė teisena V. N. atžvilgiu pradėta ir vykdyta pažeidžiant ANK ir specialiuose įstatymuose įtvirtintas nuostatas, susijusias su administraciniais nusižengimais aplinkos apsaugos srityje individualiems ūkiams tvarkant nuotekas. Pareigūnai, neturėdami teisėto leidimo, pateko į privačią pareiškėjo teritoriją, rinko įrodymus V. N. kaip ūkio subjekto atžvilgiu, nors V. N. jokios ūkinės veiklos nevykdė. V. N. yra fizinio asmuo, gyvenantis individualiame ūkyje. V. N. vardu institucijai buvo pateiktas prašymas, kad būtų vykdomi įpareigojimai, nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendime. Pareigūnai turėjo atlikti tyrimus dėl kaimynų kanalizacijos talpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pastatytos pareiškėjo šulinio sanitarinėje zonoje. Vietoje to pareigūnai ėmėsi veiksmų tirti V. N. įrenginius. Pareigūnai neturėjo teisėto pagrindo duoti 2022 m. spalio 4 d. pavedimą vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus pareiškėjo adresu. Priešingai pavedimas turėjo būti duotas gretimo sklypo adresu - (duomenys neskelbtini). Jokių skundų pareiškėjo atžvilgiu nebuvo.

Institucijos atstovė D. G.-B. teismo posėdžio metu skundžiamą nutarimą prašė palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Paaiškino, kad, vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento 2 straipsniu, atsakomybė galima ir fiziniams asmenims, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems nuotekas. Pareigūnai gavę informaciją apie pažeidimus, turi teisę atlikti patikrinimus ir vykdyti tyrimus. Atlikus pareiškėjo valdoje paimtų mėginių tyrimus buvo nustatyta, kad viršyta didžiausia leistina teršalų koncentracija. Pavedimas atlikti patikrinimą buvo duotas gavus anoniminį pranešimą apie sklindantį fekalijų kvapą. Imant mėginius dalyvavo pareiškėjo žmona N. Paimtiems ėminiams yra taikomi akredituoti saugumo reikalavimai. Pareiškėjas naudojosi valymo įrenginiu, iš kurio buvo leidžiamos nuotekos, pats prisiėmė valymo įrenginio eksploataciją, atsakomybę atlikti reikalingus veiksmus, tačiau jų neatliko. Tuo atveju, jeigu būtų buvusi sudaryta įrenginio priežiūros sutartis, atsakomybė tektų įrenginio priežiūrą atlikusiai įmonei. Negalima prilyginti garantijos, suteikiamos įrenginiui, nuotekų kokybei.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. N. 2023 m. balandžio 25 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1139-2023 (pasirašytas 2023 m. balandžio 26 d.) buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad 2022 m. spalio 21 d. tyrimų protokole buvo nustatyta, kad iš V. N. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), po nuotekų valymo iš įrenginio su nuotekomis į aplinką išleidžiamo teršalo BDS7 (organinė tarša) koncentracija - 66 mg/1 02 (leidžiama 40 mg/1 02). V. N. neužtikrino, kad buities metu susidarančios nuotekos būtų išvalytos ir išleidžiamos į aplinką neviršijant Reglamente nustatytų parametrų. Tuo pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento“ 29 punktą, kuriame nustatyta: į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumas negali viršyti 2 lentelėje nurodytų DLK (didžiausių leidžiamų koncentracijų). Taip pat išleidžiamos komunalinės ir buitinės nuotekos turi atitikti kitus III skyriuje nurodytus bendruosius reikalavimus. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. Pažymėtina, jog pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį yra numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Taigi atsakomybė kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, t. y. nustatyti, kad asmuo tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta.

V. N. ir jo atstovė skunde bei bylos nagrinėjimo teisme metu su fiksuotu pažeidimu nesutiko ir tvirtino, jog nusižengimo tyrimas buvo atliktas neobjektyviai ir neišsamiai, nenustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, ėminiai buvo imami pažeidžiant nustatytus reikalavimus, 2022 m. spalio 21 d. institucijos parengtas tyrimų protokolas yra neteisėtas, pareigūnai neteisėtai atliko patikrinimą pareiškėjo namų valdoje. Pareigūnai pareiškėjo negalėjo tikrinti, kadangi jis yra fizinis asmuo, tuo tarpu patikrinimas buvo atliekamas kaip juridiniam asmeniui. Pareiškėjas nusipirko naują nuotekų valymo įrenginį, kuriam buvo taikoma garantija, todėl negalėjo žinoti, kad įrenginys galimai veikia netinkamai.

ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. ANK 246 straipsnio 3 dalies norma numato atsakomybę už padarytos veikos pakartotinumą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole, Institucijos nutarime nurodoma, kad V. N. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punktą. Šiame punkte numatyta, jog į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumas negali viršyti 2 lentelėje nurodytų didžiausios leistinos koncentracijos (toliau – DLK) normų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį pareigūnai gavo anoniminį pranešimą, kad sodų bendrijos griovyje, (duomenys neskelbtini), juntamas fekalijų kvapas.

Iš 2022 m. spalio 12 d. apžiūros akto ir 2022 m. spalio 21 d. tyrimų protokolo matyti, kad iš tikrinamo objekto, nuotekų vamzdžio, (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 12 d. mėginius paėmė vyr. specialistai R. S. ir S. Č.. Mėginius priėmė vyriausioji specialistė L. M.. Mėginio ėmimo metu buvo taikomas metodas LTS ISO 5667-10:2010, išskyrus 4.3.2 punktą, tyrimo objektas – nuotekos, mėginio rūšis – momentinis. Ištyrus paimtą mėginį buvo nustatyta, kad biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras rezultatas yra 66±13 mg/l O2, tyrimui buvo naudotas akredituotas metodas.

2022 m. lapkričio 4 d. V. N. sutuoktinė J. N. paėmė ėminį, nuvežė atlikti laboratorinius tyrimus į (duomenys neskelbtini). Atlikus tyrimus buvo nustatyta beveik keturis kartus mažesnė BDS7 koncentracija - 14 mg/l O2. Apie tai informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė, teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nuotekų valymo įrenginių savininkas yra V. N. ir jis yra atsakingas už įrenginių darbą, o ne įmonė įrengusi valymo įrenginius.

Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Atsižvelgiant į paminėtas teisės nuostatas, tam, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio, taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos internetiniame puslapyje viešai skelbiama nuotekų mėginių paėmimo cheminiams tyrimams tvarka, kurioje nurodyta, kad nuotekų ėmimo būdas priklauso nuo tyrimų tikslo. Nuotekų mėginiai imami valymo įrenginiuose. Nesant automatinių mėginių ėmiklių, mėginiai imami rankiniu būdu. Valymo įrenginiuose imami du mėginiai: prieš valymą ir po valymo. Nuotekos po valymo imamos jų ištekėjimo vietoje. Jei nuotekos po valymo kaupiamos talpoje, jos imamos kibiru, o jei jos išteka vamzdžiu, imamos tiesiai pakišus kibirą po srove. Mėginys gerai sumaišomas ir, priklausomai nuo tyrimo tikslo, pripildoma atitinkama talpa. Mažiausias nuotekų po valymo kiekis – du litrai. Nuotekų paėmimo taisyklės: mėginiai imami su vienkartinėmis pirštinėmis; į kibirą pasemiama ne mažiau kaip du litrai nuotekų; supilama į mėginiui skirtas talpas; talpos pripildomos sklidinai, kad virš mėginio neliktų oro tarpo sandariai uždaroma. Taip apribojama sąveika su dujomis ir išvengiama kratymo gabenant. Laikas nuo mėginių paėmimo iki pristatymo į laboratoriją turi būti kuo trumpesnis. Mėginius reikia gabenti termoizoliaciniuose krepšiuose, palaikant pastovią temperatūrą. Optimali temperatūra mėginių gabenimo metu yra 5 ± 3°C. Mėginiai turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Šiuo atveju teismui nekyla abejonių dėl to, jog 2022 m. spalio 12 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas, vykdydamas valstybinę kontrolę, paėmė nuotekų valymo įrenginio momentinį mėginį ir tinkamai pagal reglamentą ištyrė teršalo BDS7 kiekius nuotekose. Mėginiui paimti ir teršalų kiekiui nustatyti buvo taikomi akredituoti ir patvirtinti metodai. Minėta, kad pareiškėjo namų valdoje iš nuotekų vamzdžio po nuotekų valymo iš įrenginio su nuotekomis į aplinką išleidžiamo teršalo BDS7 (organinė tarša) nustatyta koncentracija - 66 mg/1 02 (leidžiama 40 mg/1 02). Bylos duomenimis nenustatyta, kad atliekant ėminius ir bendrus tyrimus buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kad būtų pažeistos mėginių transportavimo sąlygos, todėl nėra pagrindo abejoti atliktų tyrimų teisingumu.

Bylos duomenimis, 2022 m. vasario 2 d. V. N. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas paskirtą baudą sumokėjo 2022 m. vasario 7 d. Pažeidimo data – nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. sausio 4 d. 2022 m. sausio 12 d. pareiškėjas įsigijo naują (duomenys neskelbtini) pagamintą buitinių nuotekų valymo įrenginį NVB/AF- 1A. Įrenginiui buvo suteikta 10 metų garantija įrenginio talpai, konstrukcinei daliai, vamzdynams, 2 metų garantiją elektrinei daliai, 3 metų garantiją aeracinei daliai. Pareiškėjo ir jo atstovės teigimu, naujas valymo įrenginys buvo sumontuotas ir pradėjo veikti 2022 m. kovo 10 d. 2023 m. kovo 6 d. su valymo įrenginio statytoju buvo sudaryta nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutartis teikti įrenginio techninės priežiūros paslaugas.

Pažymėtina, jog atsakomybė pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti reglamentuojami nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, tai yra nustatyti, kad tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta.

Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad, jis būdamas objekto savininku, neužtikrino, jog būtų laikomasi tinkamo nuotekų valymo įrenginių darbo, kad buitinės nuotekos, išleidžiamos į gamtinę aplinką, neviršytų nustatytų į gamtinę nuotekų užterštumo normų. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas ne dėl sąmoningo aplinkos teršimo nuotekomis, o dėl nerūpestingo elgesio ir dėl to, kad pažeidė norminius aktus, reglamentuojančius nuotekų tvarkymą. Institucijos nuomone, V. N. turėjo imtis visų priemonių, kad nuotekos būtų tvarkomos pagal teisės aktų reikalavimus. T. y., kilus būtinumui privalėjo imtis kitų priemonių neteršti aplinkos nuotekomis.

Įvertinus nustatytas aplinkybes nustatyta, kad V. N. dėjo pastangas ir pagrįstai manė, kad laikosi nustatytų reikalavimų ir sąlygų, jo požiūrį į numatytų reikalavimų privalomą vykdymą negalima laikyti aplaidžiu ir nulėmusiu jo kaltę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nusipirko naują nuotekų valymo įrenginį, kuriam galiojo garantija, sudarė nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutartį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kažkaip netinkamai elgęsis su valymo įrenginiu. Darytina išvada, kad pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad įrenginys galimai veikia netinkamai. Įsigijęs įrenginį su garantiniu aptarnavimu, jis pagrįstai galėjo tikėtis, kad šis funkcionuos tinkamai. Šiuo atveju, Institucijos kaltinimo formuluotė, jog V. N. neužtikrino, kad buitinės nuotekos, išleidžiamos į gamtinę aplinką, neviršytų nustatytų užterštumo normų, neatitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vidinio (psichinio) santykio su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Dėl to, daroma išvada, kad pareiškėjas nėra atsakingas už netinkamą nuotekų valymo įrenginių darbą, bei kad neužtikrino, jog buitinės nuotekos, išleidžiamos į gamtinę aplinką, neviršytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento 29 p. 2 lentelėje nustatytų į gamtinę nuotekų užterštumo normų. Todėl, sutinkama su skundo argumentu, kad pareiškėjo kaltės nėra.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad net ir nustačius, kad buvo pažeistos į aplinką išleidžiamose nuotekose teršalo BDS7 normos ir viršyta didžiausia leistina koncentracija, V. N. veiksmuose nėra ANK 246 straipsnio 1 dalies ir atitinkamai 3 dalies, kurioje numatyta bausmė už pakartotinę veiką, sudėties požymių, nes fizinis asmuo tinkamai vykdė teisės aktais nustatytų pareigas ir ėmėsi visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis).

Įvertinus nustatytas anksčiau išdėstytas aplinkybes ir faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina, ir 2023 m. balandžio 25 d. (pasirašytas 2023 m. balandžio 26 d.) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1139-2023, naikintinas, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas pabrėžia, kad byloje nenustatyta, jog 2022 m. spalio 21 d. tyrimų protokolas Nr. P-107-2022-257/1 kokiu nors pagrindu neatitiktų įrodymams keliamų reikalavimų, todėl pagrindo nevertinti jo kaip įrodymo kitų įrodymų kontekste ar šalinti iš bylos, nėra.

ANK 666 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) yra numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Minėtų Rekomendacijų 12 punkto 6 papunktyje yra nustatytas administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis: už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4. Rekomendacijų 4.1 – 4.10 papunkčiai įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas atlygintinų išlaidų dydis: 1) į bylos sudėtingumą, apimtį; 2) į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; 3) į teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; 4) į ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 5) į būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; 6) į teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) į sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) į ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); 9) į advokato darbo laiko sąnaudas; 10) į kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju V. N. atstovė advokato padėjėja R. H. ir pats V. N., prašo priteisti jo, V. N., naudai jo patirtas 1 240 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu taikytinas 2022 m. IV ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių), kuris sudaro 1 959,90 Eur. Įvertinus Rekomendacijų 12 punkto 6 papunktyje nurodytus koeficientus, bylos sudėtingumą, pareiškėjo atstovės atliktų darbų apimtis, pateiktą turėtų bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti proceso išlaidų laikytina pagrįsta ir yra priteistina. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtinto „Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo“ 2.2. punkte nustatyta, kad advokatui teikiant paslaugas, patirtas išlaidas, priteistas teismui nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, atlygina ANK 589 straipsnyje nurodyta institucija, kurios nutarimą teismas panaikino. Todėl 1 240 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškėjui V. N..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

2023 m. balandžio 25 d. (pasirašyto 2023 m. balandžio 26 d.)Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1139-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 3 dalį V. N. atžvilgiu, nutraukti.

V. N. priteisti 1 240 Eur (vieną tūkstantį du šimtus ir keturiasdešimt eurų) proceso išlaidų iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.