Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui S. A., trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad grįžusi iš atostogų pastebėjo, kad jos nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini) siena bei lubos aplietos vandeniu. 2022 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką dėl buto užliejimo iš viršuje esančio buto, kuriame gyvena atsakovas. Paaiškino, kad ši problema yra dažna kai tik atsakovas pradėjo gyventi nurodytame name. Teigė, kad gyvena nuolatiniame strese, dėl ne visada adekvataus kaimyno elgesio.

2. Teismo posėdžio metu, atsakovo draudikui (trečiajam asmeniui AB „Lietuvos

draudimas“) atlyginus ieškovei 650,25 Eur turtinę žalą, ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 700,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas ieškovei išaiškino ieškinio ar jo dalies, atsisakymo teisines ir procesines pasekmes. Ieškovė ir toliau palaikė ieškinio reikalavimą dėl 300,00 Eur. neturtinės žalos atlygimo. Nurodė, kad dėl buto užliejimo jaučia stresą, kreipėsi į gydytojus, be to tai būtų gera pamoka atsakovui. Patvirtino, jog po buto užpylimo remonto iki šiol nepadarė.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi

5. Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“, atstovas į posėdžius neatvyko, atsiliepimo

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje šalių paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad galimai iki 2022 m.

rugsėjo 16 d. daugiabučio namo butas adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) buvo užpiltas iš virš jo esančio buto (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas šį jam nenaudingą faktą neigia, tačiau teismo vertinimu byloje esantis įrodymai: ieškovės paaiškinimai, buto foto nuotrauka (b.l. 4), 2022-09-16 d. Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko pasirašytas aktas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. nuvykus ir apžiūrėjus butą esantį (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad svetainėje virš sekcijos lubose ir sienoje yra apie 30 cm skersmens dėmė, kuri galimai atsirado dėl užliejimo iš viršaus (b.l. 5). AB „Lietuvos draudimas“ sprendimas atlyginti žalą, visi šie įrodymai patvirtina labiau tikėtina išvadą, kad ieškovės butas buvo užpiltas iš virš esančio atsakovo buto (CPK 185 straipsnis).

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad

asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Taigi, šiuo atveju ieškovei teko pareiga įrodyti faktą, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys yra atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

8. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas

byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo butas, adresu (duomenys neskelbtini)

yra virš ieškovės buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nustačius turtinės žalos padarymo faktą atsakovas kaip buto savininkas turėtų atlyginti žalą (nuostolius). Vienok, nustatyta, kad jis (atsakovas) savo civilinę atsakomybę apdraudė AB „Lietuvos draudimas“, draudimo poliso Nr. TIA Nr. 690109883 ( b.l. 16-18). Nustatyta, kad tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“, priėmė sprendimą ir 2023-01-31 d. pranešimu Nr. 3297005-1228085 informavo ieškovė, kad išmokės 650,25 Eur draudimo išmoka už 2022-09-16 d. (duomenys neskelbtini) atsitikusi įvykį, kurio metu nukentėjo butas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovei buvo kompensuota 650,25 Eur turtinė žala.

10. Įvertinus tai ieškovė atsisakė 700,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškinio reikalavimo.

11. Ieškovei atsisakius nuo ieškinio dalies reikalavimo, byla toje dalyje nutraukiama (CPK

140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12. Šalims yra žinoma, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių,

dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Įvertinus tai, byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti 700,00 Eur. turtinės žalos atlyginimo nutrauktina ieškovei atsisakius nuo ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

13. Ieškovė nurodė, jog dėl jos buto užpylimo ji taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino

300,00 Eur suma. Ieškovė nurodė, jog gyvena nuolatiniame strese, dėl ko atsirado sveikatos problemos.

14. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas,

dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan. Rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas.

15. Taigi, pabrėžtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik

įstatymuose nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

16. Ieškovė pateikė 2023-04-04 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją (b.l. 45-47).

Kurioje nurodytos įvairios ieškovės diagnozės, tačiau teismo vertinimu įrodymų, kad šios ligos susijusios su įvykiu dėl buto užliejimo nėra, kadangi ieškovei diagnozuotos ligos yra ne ūminės, kurios būtų atsiradusios staiga ar po 2022 m. rugsėjo 16 d. buto užpylimo, bet – lėtinės, kurios niekaip negali būti susijusios su po 2022 m. rugsėjo 16 d. patirtais išgyvenimais. Šiame apsilankymo akte pažymėta, kad ligonės (ieškovės) žodžiais, jaučiasi blogai šokinėja kraujospūdis, turi daug stresų namuose, dėl agresyvaus kaimyno. Tačiau šis įrašas padarytas iš pačios ieškovės pasisakymo (CPK 185 str.). Teismas 2023 m. gegužės 10 d. posėdžio metu pasiūlė ieškovei pateikti papildomų įrodymų, dėl jos patirtos neturtinės žalos, tačiau tokių papildomų įrodymų ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

17. Taigi įrodymų visuma leidžia spręsti, kad atsakovas negalėjo nulemti ir nenulėmė

ieškovės sveikatos būklės. Šioje byloje nėra įrodymų, kad ieškovė nurodomą neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus ir kt. – patyrė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Be to, pažymėtina, kad neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

18. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų

kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją).

19. Antai, Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas Civilinė byla Nr. 2A-

84-657/2017, 2017 m. sausio 5 d. nutartyje pažymėjo (nutarties 24 p.), jog turtinės žalos padarymas (buvo nagrinėta byla dėl buto užliejimo) įstatyme nenumatytas kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindas. Be to, teisės pažeidimas savaime nėra pagrindas pripažinti, kad yra padaryta ir neturtinė žala. Ieškovas neįrodė, kad turtinės žalos padarymas nagrinėjamu atveju jį ypatingai sukrėtė, dėl to jis patyrė ypač didelius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, kurie būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisės pažeidimo pripažinimas ir teisės apgynimas šioje byloje, yra pakankama satisfakcija ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimą dėl 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė (CK 1.5 str. 4 d.).

20. Kitoje analogiškoje byloje, dėl buto užliejimo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių

bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama Civilinę bylą Nr. 2A-117-826/2017, 2017 m. sausio 25 d. nutarties 53 punkte konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas ir teisės apgynimas šioje byloje yra pakankama satisfakcija ieškovams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimą dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė (CK 1.5 straipsnio 4 dalies).

21. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad turtinės žalos

padarymas nagrinėjamu atveju ja ypatingai sukrėtė, dėl to ji patyrė ypač didelių išgyvenimų, emocinę depresiją, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas

priteisia iš antrosios šalies. (CPK 93 straipsnio 1 d.). Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos. Ieškinį atmetus ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos.

23. CPK 87 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti

iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, šaliai grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl 700,00 Eur. turtinės žalos priteisimo, atitinkami jai grąžintinas 21,75 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės A. K., atsisakymą nuo dalies ieškinio dėl 700,00 Eur (septyni šimtai eurų 0 ct) turtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti ieškovei A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) jos 2023-01-05 d. banke Swedbank sumokėtą 21,75 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.