Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, 35 proc. darbingumo, baustas administracine tvarka, neteistas, 2018 m. liepos 11d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2021 m. lapkričio 1 d. apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vaiko miegamojo kambaryje, kilusio konflikto metu vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė savo žmonai E. Ž. į kairės veido pusės antakį, dėl ko jai VšĮ „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyriuje nustatyta kairės pusės akies voko ir antakio žaizda, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią J. Ž. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su žmona E. Ž. gyvena apie 19 metų. Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Augina keturis vaikus. 2021 m. lapkričio 1 d. su savo sūnumis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), juos vežė ir vairavo sūnus K. Ž., kuris yra pilnametis ir turi teisę vairuoti transporto priemonę. Per tą dieną buvo išgėręs 0,5 ltr. degtinės, alkoholį vartojo vienas pats. Grįžo namo apie 20 val. Pripažįsta, kad buvo ir jautėsi neblaivus. Jiems sugrįžus į namus, žmona jį apšaukė ir pasakė kažką negero. Tarp jų su žmona yra pastovi konfliktinė situacija, jie nesutaria. Kai žmona išprovokavo konfliktui, jie buvo virtuvės, paskui vaiko kambaryje, jis nesusivaldęs, išprovokuotas žmonos priekaištų, jai trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu jai per veidą, matė, kad žmonai pasipylė kraujas iš kairės pusės antakio. Tada prie jo priėjo sūnūs, negali pasakyti konkrečiai kuris, jie apšaukė ir jį pastūmė, negali pasakyti, kuris iš sūnų. Jis tada nuo to pastūmimo atsitrenkė į šalia buvusį iš akmenų sumūrytą barą. Savo vaikams nieko nedarė, tik jiems pasakė, kodėl jie visada užstoja mamą, nors ji visada provokuoja. Su savo sūnumis nekonfliktavo. Tada jis nuėjo miegoti, savo žmonai ir vaikams nieko nedarė. Pabudęs ryte pastebėjo, kad jo žmona su vaikais išvyko kažkur iš namų su sūnaus K. Ž. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, automobilis registruotas jo vardu, bet juo naudojasi sūnus K. Ž.. Jis paskambino savo žmonai ir paklausė, kur jie yra išvykę, bet jam žmona neatsakė. Jis klausė, ar žmona su vaikais grįš namo, jam ji atsakė, kad į namus pas jį negrįš. Bandė žmonos atsiprašyti už savo veiksmą. Ji jam atsakė, kad atleidžia už jo smurtą jos atžvilgiu, bet ji sakė, kad namo negrįš.

Kaltinamojo J. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

- 2021 m. lapkričio 3 d. registruotu informaciniu pranešimu ROIK 0121000706713, kuriame nurodyta, kad pranešėja E. Ž. pranešė, jog buvęs vyras neatiduoda jai priklausančių asmeninių daiktų, moteris prieš kelias dienas buvo sumušta sugyventinio, šiuo metu bijo eiti ir pasiimti daiktų;

- 2021 m. lapkričio 3 d. protokolu - pareiškimu, kuriame pareiškėja E. Ž. parodė, kad apie 20 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtoje vietoje ji gyvena kartu su savo vyru J. Ž.. Su vyru turi keturis vaikus. Jiems gyvenant su vyru maždaug prieš 15 metų tarp jų prasidėjo įvairūs konfliktai, jis ją stumdydavo, užgauliodavo. Dažniausiai konfliktai kildavo, nes ji nesutikdavo su savo vyro nuomone. J. Ž. nevartoja alkoholio po keletą mėnesių, bet jam išgėrus jis imdavo alkoholį vartoti ilgą laiko tarpą. Ji dėl tokio vyro elgesio labai ilgą laiko tarpą nesikreipdavo į policijos pareigūnus, nes jo bijodavo. J. Ž. jai grasindavo, kad iš jos bus atimti vaikai, kad ji nieko neįrodys. Vieną kartą, maždaug prieš 3-ejus metus, ji kreipėsi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje, nes vyras ją mušė. Tuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis buvo nutrauktas jiems susitaikius. 2021 m. lapkričio 1 d. apie 20.00 val. jai būnant namuose, vaiko miegamajame kambaryje su sutuoktiniu J. Ž., tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas. Vyras prieš tai anksčiau buvo kapinėse, bet grįžęs buvo labai piktas ir neblaivus. Jis sugrįžęs namo ėmė kalbėti apie vaikus, kad jie turi kažkur pagroti. Jai paprieštaravus J. Ž. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairės pusės antakį ir jį prakirto. Tokiais veiksmais J. Ž. jai sukėlė fizinį skausmą, kurį skausmo skalėje iki dešimties balų galėtų įvardinti skaičiumi 8. Po šio smūgio skausmą ji jautė apie dvi valandas. Po tokio vyro elgesio ji į kambarį pasikvietė savo vyriausią sūnų K. Ž.. Jos sutuoktinis išėjo į virtuvės kambarį. Ji savo sūnui K. pasakė, kad kuomet užmigs tėvas gaus išvykti iš namų. Jos vyrui būnant kitame kambaryje tarp jo ir jos sūnaus Ž. taip pat kilo konfliktas, kurio metu jie abu išbėgo į lauką, nes J. Ž. bandė jį pagauti. Kadangi jos vyras nepagavo sūnaus, jis pavargęs grįžo į namus ir nuėjo miegoti. Vaikams fizinio skausmo J. Ž. nesukėlė. Po šio įvykio ji su vaikais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten paliko savo vaikus, o ją dukterėčia V. nuvežė į VŠĮ „Mažeikių ligoninė“, kurioje jai buvo suteikta medicininė pagalba. Mažeikių ligoninėje jai buvo diagnozuota akies voko ir periokulinės kairiojo antakio žaizda. Medikams ji pasakė, kad paslydusi įpuolė į laiptus ir šitaip susižeidė kairės pusės antakį. Medikams ji pamelavo, nes labai bijojo savo vyro ir buvo šoke dėl visų šių įvykių. 2021 m. lapkričio 3 d. apie 12.30 val. ji kreipėsi į policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje, kad galėtų pasiimti visus savo daiktus iš vyro namų. Dėl šio įvykio ji planuoja skirtis su savo vyru, bet civilinio ieškinio teikti neplanuoja. Prašo jos vyrą už tokį jo elgesį nubausti įstatymų nustatyta tvarka;

- 2021 m. lapkričio 3 d. asmens apžiūros protokolu bei foto lentelėmis, kuriose užfiksuoti E. Ž. kūne matomi galimo smurto pėdsakai;

- 2021 m. lapkričio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1598/2021(04), kurioje nurodyta, kad E. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas - žaizda kairiame antakyje.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo J. Ž. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė savo žmonai E. Ž. į kairės veido pusės antakį, dėl ko jai buvo padaryta kairės pusės akies voko ir antakio žaizda, taip padarė savo sutuoktinei nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, J. Ž. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra pranešimo registracijos informacija, ikiteisminio tyrimo metu duotais E. Ž. parodymais, specialisto išvada, asmens apžiūros protokolu bei foto lentelėmis, taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. lapkričio 22 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis J. Ž. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko.

Kaltinamojo J. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam J. Ž. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo neteistas, tačiau 2018 m. liepos 11 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja, dėl veikos padarytos tos pačios nukentėjusios atžvilgiu, administracine tvarka anksčiau baustas, tačiau baustumas išnykęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesigydė ir nesilankė.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant draudimą (BK 48 straipsnio 1, 2, dalys, 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, J. Ž. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu J. Ž. 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

J. Ž. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Ž. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus J. Ž. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu J. Ž. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Elgesio pataisos programą jam parenka probacijos tarnyba. Elgesio pataisos programą gali įgyvendinti probacijos tarnyba arba kitos įstaigos, organizacijos ar kiti asmenys. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis.

Išaiškinti J. Ž., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti J. Ž., jog nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti J. Ž..

Informuoti J. Ž., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.