Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“, ieškinį atsakovui E. S. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui E. S., įregistravimo pagrindas 1993-06-16 teismo sprendimas. Likusios buto dalys - 1/6 dalis buto registruota J. R. vardu, o 3/6 dalys buto registruotos N. A. M. vardu (b. l. 11- 12). Šis oficialus rašytinis įrodymas nėra paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais, kaip CPK 197 str. 2 d. numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Tai, kad butas yra areštuotas (1996-06-21 Teismo antstolio reikalavimas Nr. 345-10, reg. Nr. 3096, V. J., Vilniaus m. 2-sis apylinkės teismas), nepaneigia atsakovo nuosavybės teisių į šį butą, šiam atsakovui nuosavybės teise priklausančiam turtui tik yra taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kuri gali būti panaikinta CPK 149 str. numatytais pagrindais (konkrečiu atveju su prašymu kreipiantis į laikinąją apsaugos priemonę taikiusią instituciją, t. y. po reorganizacijos Vilniaus miesto apylinkės teismą).

Nuosavybės teisės į atitinkamą turtą turinys nusakomas savininko išimtinių teisių į tą turtą visuma. Subjektyvinės nuosavybės teisės turinys apibūdinamas išskiriant tris savininko teisių grupes: teises jam priklausantį turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti. Savininko samprata įvairiais aspektais (kaip nuosavybės teisės turėtojo, kaip nuosavybės teisę įgyjančio asmens) gali būti atskleista aiškinant daugelyje Civilinio kodekso straipsnių (jų dalių), inter alia 4.37 straipsnio 1 dalyje, 4.39, 4.47, 4.48 straipsniuose, įtvirtintą teisinį reguliavimą. Atskleidžiant savininko sampratą nuosavybės teisę įgyjančio asmens aspektu, savininku laikytinas asmuo, kuris nuosavybės teisę teisėtai įgijo vienu iš Civiliniame kodekse nustatytų ar jam neprieštaraujančių pagrindų (Civilinio kodekso 4.47 straipsnis). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nurodyti Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje (tai inter alia sandoriai, kiti įstatymo nustatyti pagrindai). Nuosavybės teisę pagal Civilinio kodekso 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, <..> (CK 4.82 str. 3 d.). Civilinio kodekso 4.82 str. 1 ir 3 d. nuostatos bei Civilinio kodekso 6.3 str. užfiksuoti pagrindiniai prievolių atsiradimo principai neatleidžia atsakovo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės patalpų savininko, nuo prievolės dėl jam priklausančios patalpų dalies administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų mokesčių mokėjimo, nes priešingu atveju atsakovas nepagrįstai praturtėtų kitų bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sąskaita (Civilinio kodekso 6.242 str. 1 d.). Įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nuosavybės teisės subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003)

Įstatymas (LR CK 6.384 str. 1 d.) numato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo- vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, o sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Ši norma taikoma aprūpinant šilumos energija, taip pat kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus (CK 6.391 str.).

LR Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d. nustato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Analogiškai reglamentuoja ir Šilumos vartojimo ir tiekimo taisyklių, patvirtintų 2010-10-25 LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 27 p., kuris numato, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų.

Šilumos vartojimo ir tiekimo taisyklių, patvirtintų 2010-10-25 LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 taisyklių 8 p. apibrėžia karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį – tai sutartis tarp karšto vandens tiekėjo ir buto ar kitų patalpų savininko – buitinio karšto vandens vartotojo, vartojančio karštą vandenį buities reikmėms. Šilumos pirkimo pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygų, patvirtintų 2003-07-10 LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 4-289 (teisės aktas galiojo iki 2012-10-01) 16 p. numatė, kad karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal šias sąlygas šalys yra: karšto vandens tiekėjas ir pastato buto savininkas – buitinis karšto vandens vartotojas; 17 p. numatė, kad karšto vandens tiekėjas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį tiekia (pristato ir parduoda) pastato buto savininkui – buitiniam karšto vandens vartotojui kompleksinį produktą – karštą vandenį, kurį sudaro geriamasis šaltas vanduo ir šiluma jam sušildyti iki teisės aktuose nustatytos karšto vandens temperatūros bei karšto vandens temperatūrai palaikyti; 20 p. numatė, kad karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal šias sąlygas tarp 16 punkte nurodytų šalių – juridinių ir fizinių asmenų nuo pastato karšto vandens įrenginių prijungimo prie karšto vandens tiekėjo įrenginių datos, jeigu iki tol šalys nesudarė karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Šiuo metu galiojančių 2012 m. rugsėjo 7 d. LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo- pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 2 p. numato, kad aprašas privalomas šilumos tiekėjams, buitiniams šilumos vartotojams, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams <..>; 5 p. numato, kad sutartis pagal šį aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos; 6 p. numato, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis.

Taigi atsižvelgus į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, atsakovui- fiziniam asmeniui, esant 1/3 dalies buto, esančio A. P. Kavoliuko g. 23- 73, Vilnius savininku, šio buto šildymo ir karšto vandens įrenginiams esant prijungtiems prie ieškovo šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginių bei atsakovo buto buitinėms reikmėms tiekiant šilumą ir karštą vandenį, laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo nuo pastato, kuriame yra butas, esantis A. P. Kavoliuko g. 23- 73, Vilnius, šildymo ir karšto vandens įrenginių prijungimo prie ieškovo šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginių datos yra sudaryta šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo- pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas.

Pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo rėžimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (LR CK 6.383 str. 1 d.). Taigi energijos pirkimo- pardavimo sutartis yra atlygintinė, o tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (Civilinio kodekso 6.160 str. 1 d.). LR CK 6.385 str. 4 d. numato, kad energijos kaina (tarifai) nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. 2012 m. rugsėjo 7 d. LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo- pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 32 p. numato, jog buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui.

Byloje esanti mokesčių paskaičiavimo pažyma (b. l. 8- 10) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2013-04-30 UAB „Vilniaus energija" tiekė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį buitinėms reikmėms butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Iš šios pažymos matyti, kad E. S., proporcingai jam nuosavybės teise tenkančiai buto daliai (bendras buto plotas yra 49,10 kv. m., taigi atsakovui tenkančios 1/3 buto dalies plotas yra 16,36 kv. m.) už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2013-04-30 už patiektą centralizuotą šilumą ir karštą vandenį buitinėms reikmėms buvo paskaičiuota 2100,68 Lt. Atsakovas pačio paskaičiavimo teisingumo neginčijo, įrodymų apie mokesčių sumokėjimą teismui nepateikė, motyvuodamas tuo, kad šiame bute negyvena ir už gaunamas paslaugas turi mokėti buto gyventojai ir paslaugų naudotojai.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Remiantis CK 6.63 str. 1 d. 2 p., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Jei šalis neįvykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad ši prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Skolininkas praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti sutarties ar įstatymų nustatytas palūkanas (CK 6.261 str.) bei įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Byloje nesant duomenų, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus būtų tinkamai įvykdęs, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2100,68 Lt skolą už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2013-04-30, 5 proc. palūkanas už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2013-05-31 viso 59,30 Lt, ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme- 2013-06-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas visiškai Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d., 2 d., 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str. 1 d., 6.213 str. 1 d., 6.261 str., pagrindu.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos- 72,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 7), 381,15 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 15, 16, 17) ir 2,90 Lt už pažymą iš Gyventojų registro tarnybos (b. l. 13)- Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d., 98 str. Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos- 11,86 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, valstybei- Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 307 str. 1 d.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2100,68 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto litų 68 ct) skolą, 59,30 Lt (penkiasdešimt devynių litų 30 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2013-06-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 456,05 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus 05 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Vilniaus energija“, įmonės kodas 111760831.

Priteisti iš atsakovo E. S. 11,86 Lt (vienuolika litų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.