- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- II-676-1170/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00903-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui G. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėjas M. U. 2022 m. gegužės 30 d. priėmė nutarimą (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 punktą nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl G. V. pranešimo dėl 2021 m. gegužės 23 d., apie 15.02 val. (duomenys neskelbtini), nenustatyto asmens, važiavusio paspirtuku, dviejų transporto priemonių – „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimo (b. l. 2-3).
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti priimtą Nutarimą ir atnaujinti bylos teiseną; 2) pašalinti skunde nurodytus bylos tyrimo trūkumus; 3) tęsiant tyrimą bei paaiškėjus naujoms aplinkybėms, imtis papildomų procesinių veiksmų siekiant išsamiai, sąžiningai, o taip pat objektyviai ištirti bylą, 4) įvertinti liudytojos L. L. duotų parodymų objektyvumą ir nustačius melagingo parodymų davimo faktą patraukti ją atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka; 5) užtikrinti sąžiningą bei objektyvų bylos tyrimą. G. V. teigimu, tyrėjas Nutarime nurodo, kad atliko visus būtinus tyrimo veiksmus, išnaudojo visas galimybes surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, negavo pakankamai duomenų apie eismo įvykį padariusį ir pasišalinusį asmenį, eismo įvykį padariusio asmens negalima patraukti administracinėn atsakomybėn, nes nenustatė šio asmens tapatybės, iš surinktos vaizdo įrašų visumos nėra galimybės nustatyti ar kažkuris iš vaikų pažeidė kelių eismo taisykles, pašalinių liudininkų nėra. Apibendrinant daroma išvada, kad eismo įvykyje nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Pareiškėjo teigimu, tyrėjas, teigdamas, kad pašalinių liudytojų nėra, prieštarauja pats sau, nes nutarimo 1 puslapyje, skiltyje „Nutarimo esmė“, antrajame paragrafe jis, cituodamas pranešėjo G. V. teiginius, nurodo, kad yra liudininkų ir filmuota vaizdo medžiaga. Tyrėjas išsireikalavo iš automobilių parkavimo aikštelės administratoriaus filmuotos vaizdo medžiagos įrašų kopijas, kuriose aiškiai matomas automobilių apgadinimas, tačiau vykdydamas tyrimą, neapklausė nei vieno liudytojo, net paties pareiškėjo, kuris dar pirminiame pareiškime nurodė esant liudininkų. G. V. skunde taip pat nurodo, kad jis, nepaisant to, kad pranešimo apie padarytą automobilių apgadinimo metu ir nurodė, kad turi duomenų apie galimus pažeidėjus, papildomai apklaustas ir paprašytas patikslinti aplinkybes bei pateikti pirminiame jo pranešime minėtus faktus, nebuvo. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas - M. B. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad yra autoįvykį mačiusių asmenų. Tyrimo eigoje tyrėjas neapklausė ir U. K., kurio automobilis taip pat buvo apgadintas autoįvykio metu bei neprašė patikslinti aplinkybių - nurodyti liudytojus ar atpažinti vaikus. Jis pats būdamas pranešėju ir bylos baigtimi suinteresuotu asmeniu, kartą per porą mėnesių skambindavo tyrėjo tarnybiniu telefono numeriu su tikslu pasidomėti apie bylos eigą: klausdavo tyrėjo ar netrūksta papildomos informacijos, kaimynų ir kitų asmenų paaiškinimų, tačiau tyrėjas nuolatos teigdavo, kad visą reikiamą informaciją turi. Pareiškėjas, gavęs skundžiamą nutarimą, pasinaudojo galimybę susipažinti su bylos medžiaga pilna apimtimi, ko pasėkoje, atvykęs į policijos komisariatą susipažino ir su į bylą įtrauktais kamerų vaizdo įrašais. Priešingai nei teigia tyrėjas – šie vaizdo įrašai yra nepaprastai detalūs ir informatyvūs. Juose aiškiai matomi visi keturi eismo įvykio metu su paspirtukais prie automobilių atvažiavę vaikai, automobilių apgadinimo momentas ir net vaikų reakcija į padarytą žalą – apgadintų automobilių detalių apžiūra ir ramus pasišalinimas iš įvykio vietos. G. V. taip pat nurodė, kad L. L. sąmoningai suklaidino tyrimą vykdančius pareigūnus, teigdama, kad vaizdo įraše esančių vaikų nepažįsta, siekdama nuslėpti savo sugyventinio D. B. sūnaus A. dalyvavimą auto įvykyje. Vienas iš vaizdo kamerų įrašuose užfiksuotų vaikų, kuris ir apgadino automobilius (tai pagrindžia ne vien vaizdo kamerų įrašai, tačiau ir liudytojų, kurių tyrėjas neapklausė, pasakojimai) galimai yra L. L. sugyventinio D. B. sūnus A. B. L. L. su savo sūnumi D. L. apie metus laiko keturiese gyveno kartu su D. B. ir jo sūnumi A. B. viename (tame pačiame) bute adresu (duomenys neskelbtini), todėl L. negalėjo nepažinoti vaizdo kamerų įrašuose matomo D. B. sūnaus A. B., su kuriuo gyveno viename bute ir akivaizdu, kad teigdama, kad jo nepažįsta – sąmoningai melavo, tikslu nuslėpti bylai svarbias aplinkybes. Paskambinus telefonu L. L. ir pranešus jog jos vaikas A. paspirtuku žaisdamas su kitais vaikais apgadino jo ir kitą automobilį, pašnekovė sutriko ir mandagiai paaiškino, jog yra išvykusi ir susitiks jai grįžus po savaitės. Po savaitės sutikus L. laiptinėje, ji rodė iniciatyvą susitikti ir apžiūrėti padarytą žalą, tačiau primygtinai reikalavo nukelti susitikimą vėlesniam laikui tą pačią dieną, kadangi norėjo, jog dalyvautų ir tėvas D., kurio tuo metu nebuvo namuose. L. L. atvyko su sugyventiniu D. B. ir A., kuris atsivarė ir tą patį baltą paspirtuką. Tėvas D. paprašė A. privaryti paspirtuką prie automobilio ir jo rankenų aukštis identiškai sutapo su braukimo linija (apgadinimą suraižant) ant automobilio „Audi“. Informavus apie esamą „Kasko“ draudimą ir įvykio registraciją policijoje, L. ėmė dar kartą atsiprašinėti ir teisinosi, kad žalai atlyginti jie parduos A. kompiuterį, jei prireiks ir kitus žaislus, tam, kad sūnui būtų pamoka ir solidari su tėvais atsakomybė už padarytą žalą. Šios aplinkybės aiškiai parodo, kad L. L. puikiai žinojo, kad žalą automobiliams „Subaru“ ir „Audi“ padarė jos sugyventinio sūnus A. B. dar iki apklausos policijoje, todėl sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją bylą tyrusiam pareigūnui (b. l. 23-29).
Institucijos atsiliepimas į pareiškėjo skundą negautas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu G. V. parodė, kad pateikė skundą dėl 2022 m. gegužės 30 d. Nutarimo. Šį skundą jis motyvuoja dviem segmentais - pirmasis segmentas yra susijęs su tuo, kad neapklaustas pareiškėjas, kito apgadinto automobilio savininkas, kiti liudytojai. Jie gali turėti reikšmingos įtakos bylos eigai. G. V. nesutiko su tuo, kad nenustatyta eismo įvykį padariusio asmens tapatybė, taip pat, su tuo, kad nepakankamai surinkta duomenų apie tą asmenį. Neišnaudotos visos galimybės surinkti tyrimui reikšmingus duomenis. Kartais bylos nutraukiamos dėl objektyvių įrodymų trūkumo, šiuo atveju, vaizdo įrašai yra tikslūs ir informatyvūs. G. V. taip pat nurodė, kad su skundžiamu Nutarimu nesutinka, kadangi byloje yra galimai melagingi parodymai ir sąmoningas bylai svarbių aplinkybių nuslėpimas. 2021 m. gegužės 23 d. jis buvo Audi A6 automobilio valdytojas, automobilis buvo požeminėje parkavimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis aikštelėje stovėjo apie porą dienų. 2021 m. gegužės 23 d., atėjęs prie automobilio, jis rado raštelį dėl automobilio apgadinimo, paskambinęs minėtu numeriu, atsiliepė jo kaimynas, gyvenantis tame pačiame name, kuris šalia esančioje aikštelėje parkuoja savo automobilį. Kaimynas informavo, kad tiek jo, tiek kaimyno automobiliai buvo apgadinti, kadangi įbrėžimas buvo keleivio pusėje. Jis jo pats nepastebėjo, tačiau apžiūrėjęs automobilius pamatė, kad ant dviejų automobilių yra identiškos įbrėžimų žymės. Kaimynas pasakė, kad apgadino ne jis, gali susitikti ir aptarti įvykį. Apgadinimo žymės vis dar yra ant jo automobilio. G. V. pakalbėjo su minėtu asmeniu, kuris pasakė, kad automobilius nubraukė vaikai, kurie važinėjo paspirtukais automobilių stovėjimo aikštelėje. Kadangi parkavimo vietos yra filmuojamos, jis iškvietė policiją. Pokalbio metu, su minėtu asmeniu, buvo įvardinti jų kieme ir kaimyniniuose kiemuose gyvenančių tėvų vaikai. Su vaikų tėvais G. V. susiekė po to, kai kreipėsi į policiją. Atvykus policijai, pareigūnai padarė nuotraukas, paėmė iš jo ir kito automobilio savininko pirminius paaiškinimus, jis nurodė savo turimą informaciją apie galimai įvykį padariusių vaikų tėvų telefonų numerius. Iki įvykio, automobilis galėjo turėti smulkių, kosmetinių kėbulo apgadinimų, tačiau jie galėtų būti vairuotojo pusėje. Įvykio metu, automobilis buvo apgadintas vairuotojo pusėje, jie niekaip nesusiję su šiuo įvykiu. Susisiekus su minėtų vaikų tėvais, atvyko tik vieno vaiko mama, tai buvo S. arba G. mama. G. V. pareiškė pretenzijas dėl to, kad vaikai be priežiūros žaidžia kituose kiemuose, taip pat dėl automobilio žalos informavo, kad buvo kreiptasi į policiją. Taip pat jis skambino L. L. Jie yra kaimynai, palaikė malonų bendravimą, pasakė jai, kad galimai jos sūnus apgadino jo automobilį. Ji minėjo, kad yra išvykusi, grįš po savaitės. Grįžus L. L., jie susitiko prie automobilio, L. reikalavo, kad dalyvautų vaiko tėvas, susitiko keliese - jo sugyventinė, dukra, L., jos vyras D., du jų vaikai. Susitikę, apžiūrėjo automobilius, L. su D. buvo nustebę, kad vėl kviečia juos pasikalbėti dėl vaikų drausmės, kadangi vieną kartą, dėl to jau buvo į juos kreipęsi. D. paprašė vieno iš berniukų pridėti paspirtuką prie automobilio įbrėžimų, aukščių palyginimui, paspirtuko rankena visiškai sutapo su įbrėžimų aukščiu. Nebelikus abejonių dėl apgadinimo, D. akivaizdžiai buvo labai susirūpinęs, L. pradėjo atsiprašinėti. Pokalbiai su vaikų mamomis vyko iš karto po to, kai atvyko pareigūnai, praėjus vienai arba dviem dienoms, gali būti, kad painioja minėtas moteris, nes galimai jos nėra jų namo kaimynės. Jis yra skambinęs E. V. – G., į minėtą susitikimą ji neatvyko, atėjo tik L. L. su vyru D. Po to, kai pranešė apie įvykį policijai, sugretinimo veiksmų nebuvo imtasi. Jis kreipėsi į Vilniaus vyriausiąjį policijos komisariatą, skambino įvykį tiriančiam pareigūnui, klausė, kaip sekasi nagrinėti bylą, ar nereikia papildomų parodymų, taip pat teiravausi, ar pavyko gauti vaizdo įrašus iš įvykio vietos. Pareigūnas atsakė, kad turi pakankamai duomenų, bylos eiga tęsiasi, detalių komentuoti negali, daugiau informacijos nesuteikė. Tai yra pakankamai paprasta byla, todėl buvo keista, kad bylos nagrinėjimas tęsiasi taip ilgai, dėl to pareigūnui skambino keletą kartų pasiteiravimui, atsakymai buvo tie patys. Tuo metu, kai vyko bendravimas su L. L. ir jos vyru, jie pripažino jų vaiko A. kaltę, atsiprašė. Jis sėdant į automobilį, pastebėjo raštelį dėl automobilio apgadinimo. Dėl to iš karto apžiūrėjo automobilį, iki atvykstant pareigūnams, nebuvo niekur išvažiavęs su minėtu automobiliu. Kai pastatė automobilį dar prieš šį įvykį, paliko jį parkavimo aikštelėje neapžiūrėjęs. Vaizdo įraše užfiksuoti vaikai jam yra žinomi, gali įvardinti vieną iš vaikų - tai yra A.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas U. K. parodė, kad 2021 m. gegužės 22 d. su šeima grįžo iš Kauno, apie 15.00 valandą pastatė automobilį šalia gretimai pastatyto automobilio ir nuėjo namo. Praėjus 30 minučių, jis grįžo paimti daiktų ir pastebėjo, kad apgadintas jo ir gretimai stovintis automobilis. Prieš tai matė kieme su paspirtukais važinėjančius vaikus, paklausė vaikų, ar jie važinėjo šalia automobilių, jie atsakė, kad važinėjo, iš jų reakcijos suprato, kad automobilius apgadino jie. Jis pažįsta minėtus vaikus, vieno iš vaikų vardas S., gyvena gretimame name, kitas tuo metu buvęs vaikas – A., gyvena jų name. Paprašė pasakyti mamos telefono numerį, paskambino S. mamai pranešti apie įvykį ir pasakė, kad turės išsiaiškinti situaciją, buvo neramu dėl šalia stovinčio automobilio. Jis nerimavo, kad automobilio savininkas apkaltins jį dėl padarytų apgadinimų. Paliko raštelį už G. V. automobilio stiklo valytuvo. Tą patį vakarą susitiko su S. ir G. mamomis. Jis nesiaiškino tikslių įvykio aplinkybių. Kitą dieną atvažiavo policija, buvo pateikti parodymai. U. K. parodė, kad jis vairuoja ,,Subaru“ automobilį, jis buvo apgadintas iš vairuotojo pusės. Automobilį sutvarkė praėjus mėnesiui po įvykio. 2021 m. gegužės 22 d. bendravo su E. V. – G. Paprašė, kad ji informuotų H. mamą, vėliau jos buvo atėjusios apžiūrėti apgadintus automobilius. Atvykus policijos pareigūnams, kartu buvo ir G. V., apie įvykio tyrimą jis sužinojo iš G. V., susitikus atsitiktinai, nebuvo kviestas į apklausas. Kai jis bendravo su vaikais, buvusiais kieme, nuo įvykio buvo praėję ne daugiau kaip pusvalandis. Vaikus pastebėjo prie įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, klausė vaikų, ar važinėjo parkavimo aikštelėje, ar jie apgadino automobilius, nepaklausė, kuris konkrečiai vaikas galėjo tai padaryti. Nenorėjo kelti stresinės situacijos, jautėsi nemaloniai. Iš pokalbio su vaikais, suprato, kad automobilius apgadino jie. Tuo metu kieme buvo keturi vaikai. Įbrėžimus pamatė iš karto ant abiejų automobilių, įbrėžimai buvo lygiagretūs. Nuo automobilio pastatymo į parkavimo vietą, iki tol, kol pamatė įbrėžimus, praėjo ne daugiau kaip pusvalandis. Negalėjo būti taip, kad išlipęs iš automobilio nepastebėtų įbrėžimo, jeigu jis būtų buvęs ant automobilio dar prieš pastatant jį į parkavimo vietą. U. K. vaizdo įrašuose atpažino S. ir D., G. ir A., juos matė gyvai.
Teismo posėdžio metu apklausta L. L. parodė, kad apie šį įvykį papasakoti daug negali. Jos vaikas jame nedalyvavo. Ji turi vieną vaiką - D. L. Įvykio metu buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), ten buvo su sūnumi iki birželio pradžios. Jai skambino tik vienas asmuo, tai buvo G. V. Jai paskambino 2021 m. gegužės 23 d. Jai pasakė, kad yra informuotas, jog jos sūnus galimai apgadino automobilį, stovėjusį automobilių stovėjimo aikštelėje. Susitikti su G. V. atvyko tą pačią dieną. Susitiko vakare, jos sūnus susitikime nedalyvavo. Vilniuje, G. V. kaimynystėje gyvena jos draugas D., jie nėra susituokę. Nebuvo informuota apie tikslią įvykio datą. Paprašė savo draugo D. palydėti ją į susitikimą. Apie 19.00 val. paskambino G. V., pasakė, kad jau gali susitikti, kieme sutiko jo draugo D. sūnų, kuris žaidė su vaikais. Jis prisijungė kartu prie jų, susitikus su G., jis pareiškė, kad jo sūnus apgadino jo automobilį. Ji informavo, kad jos sūnaus įvykio metu nebuvo Vilniuje ir buvo išvykęs nuo gegužės 17 dienos. G. V. perspėjo, kad vaizdo kameros užfiksavo minėtą įvykį. Buvo rami, dėl to, kad jos sūnus nedalyvavo šiame įvykyje. Įvykio metu jos sūnus D. L. buvo išvykęs. Jos draugas D., jo sūnus A. 2021 m. gegužės 23 d. ji grįžo į Vilnių, kartu su D., bendravo su G. V. Jis neturėjo jokių pretenzijų, informavo jį su D. apie įvykį ir apie tai, kad pranešė policijai. Ji nepripažino įvykio, kadangi jos vaiko ten nebuvo, jo draugas D. su G. V. nebendravo. D. padarė nuotraukas, nufotografavo A. paspirtuką šalia G. V. automobilio. Jos sūnui dabar yra (duomenys neskelbtini) metų, jos draugo sūnui A. - (duomenys neskelbtini) metų, įvykio dieną su sūnumi buvo (duomenys neskelbtini). Jos draugo D. sūnus žaidė kieme, su G. V. susitiko parkavimo aikštelėje, prie automobilių, dėl to prisijungė eiti kartu. Susitiko prie automobilių, susitikime dalyvavo G. V., jo sugyventinė, dukra, ji, D. B., jo sūnus A. Su G. V. po įvykio daugiau nebendravo, į susitikimą ėjo kaip D. L. mama, kadangi telefonu nebuvo nurodytas vaiko vardas, jos neklausė apie tai, kiek ji turiu vaikų. Ji pasakė, kad jos sūnus įvykio metu buvo išvykęs. Po įvykio daugiau niekas neskambino išskyrus G. V. L. L. vaizdo įrašuose neatpažino nei vieno vaiko.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. B. 2021 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021 m. gegužės 23 d. patruliuodamas kartų su vyresniąja patrule R. K. apie 16.00 val. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas pranešėjo automobilis „Audi A6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino kaimynų vaikai su paspirtukais, kurie pasišalino iš įvykio vietos. Yra liudininkų ir filmuota vaizdo medžiaga. Kieno vaikai pranešėjas taip pat galės nurodyti. Apgadintą automobilį pastebėjo tik šiandien, bet kaimynai teigė, kad apgadintas buvo vakar. Turi pretenzijų. Automobilis draustas „Kasko“ draudimu. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2021 m. gegužės 23 d. atėjęs prie savo automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad ant priekinio stiklo yra uždėtas mėlynas lapelis, ant kurio buvo parašyta, kad jo automobilis buvo apgadintas bei nurodytas kaimyno telefono numeris, kuris viską matė. Pastebėjo, kad jo mašina yra apgadinta, t. y. nubrauktas dešinės pusės užpakalinis sparnas bei užpakalinės durelės. Susisiekus nurodytu telefono numeriu, paaiškėjo, kad jo kaimynas U. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris parkuojasi savo automobilį „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gretimais pranešėjo, vakar - 2021 m. gegužės 22 d. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), apie 15.30 val. ir pastatė savo automobilį „Subaru“ stovėti savo stovėjimo vietoje pažymėta numeriu (duomenys neskelbtini). Nuėjęs iki namų ir grįžęs apie 16.10 val. pastebėjo, kad yra apgadintas jo automobilio kairės pusės užpakalinis sparnas bei užpakalinės durelės (toks pats apgadinimų aukštis, kaip ir gretimais stovėjusios „Audi“, kadangi abu automobiliai stovėjo vienas šalia kito nejudinami). Pamatęs netoli savo automobilio vaikus, važinėjančius paspirtukais, jis priėjo prie jų ir paklausė, ar jie apgadino jo automobilį, šie atsakė, kad taip, tačiau nei vienas iš jų neprisipažino. U. K. sužinojo ten dalyvavusių dviejų vaikų tėvų telefono numerius: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Tėvai apie įvykį žino, tačiau vaikai vis tiek neprisipažįsta. Eismo įvykio vieta stebima vaizdo kameromis. Eismo įvykis įformintas ROIK: 07-21-9549041. Pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pasišalinimo iš eismo įvykio ROIK 21134050497 (b. l. 4-5).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2021 m. gegužės 23 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas 2021 m. gegužės 22 d. automobilių stovėjimo aikštelės ir jame stovėjusių automobilių išdėstymas (b. l. 6).
2021 m. gegužės 23 d. U. K. paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 22 d. grįžęs iš kelionės, automobilį apie 15.00-15.30 val. paliko parkingo (duomenys neskelbtini) vietoje, po namų (duomenys neskelbtini). Apie 16.00-16.10 val. grįžęs pasiimti daiktų pastebėjo, kad subraižytos kairės pusės (vairuotojo) automobilio durelės ir galinis sparnas. Panašiai buvo apgadintas šalia, (duomenys neskelbtini) vietoje, stovėjęs automobilis. Prieš tai matė, kad šalia įvažiavimo į parkingą paspirtukais važinėja vaikai. Kai paklausė, jie paaiškino, kad važinėjo paspirtukais parkinge ir neatsargiai bandydami pravažiuoti tarp automobilių, juos nubraižė metalinėmis paspirtukų rankenomis. Vaikai gyvena mūsų ir kaimyniniuose namuose, amžius (duomenys neskelbtini) metų. Vaizdo kameros, kurias prižiūri (duomenys neskelbtini) galėjo užfiksuoti šį įvykį, nes stovėjimo vietos yra šalia įvažiavimo, kuris filmuojamas. Apie įvykį informavo vaikų tėvelius, dviejų iš jų kontaktiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Automobilis „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. gegužės 23 d. G. V. paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 22 d. apie 20.00 val. už savo automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valytuvo rado raštelį su telefono numeriu dėl automobilio apgadinimo. Paskambinus atsiliepė parkingo (adresas: (duomenys neskelbtini)) vieta (duomenys neskelbtini), kaimynas (jo vieta (duomenys neskelbtini)) ir nurodė, kad jų abiejų automobilius apgadino nepilnamečiai vaikai iš jų ir kitų namų. Sutarė susitikti prie automobilio kitą dieną ir šviesiu paros metu apžiūrėti. Kitą dieną, 2021 m. gegužės 23 d., susitikus, kaimynas U. nurodė, kad jų automobilius apibraižė vaikai parkinge žaisdami su paspirtukais ir pateikė vaikų tėvų kontaktus: A., mamos telefono numeris: (duomenys neskelbtini), S., mamos telefono numeris: (duomenys neskelbtini), H., telefono numerio nežinojo. Tėvams neskambino, apie įvykį informavo pareigūnus Bendruoju telefonu. Papildomai nurodo, kad įvykio vieta yra filmuojama, kameras administruoja namo administracija. Pirminiai apgadinimai: dešinės pusės galinis sparnas, galinės durelės (gilus įbrėžimas), priekinis sparnas ir priekinės durelės (braukimo žymė) (b. l. 8).
2022 m. kovo 29 d L. L. paaiškinime nurodyta, kad apie 2021 m. gegužės 22 d., kuriuo metu buvo galimai apgadinti automobiliai adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus D. L. nurodytą dieną buvo pas močiutę (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone. Jis ten buvo nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. birželio 3 d., o gal šiek tiek ilgiau. Nepamena kurią dieną sulaukė skambučio iš asmens, kuris nurodė jog nori pasikalbėti apie jos sūnų D. L. Atvykusi į Vilnių buvo informuota, kad kažkas apgadino jo automobilį. Paaiškino, kad jos sūnus D. gyvena ir ilsisi pas močiutę (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone. Paskambinęs asmuo jos atsiprašė už sutrukdymą, suprato, kad jos sūnus apgadinti jo automobilį negalėjo. Supažindinta su vaizdo įrašais L. L. nurodė, kad pateiktoje vaizdo medžiagoje (2021 m. gegužės 22 d.) jos sūnaus D. nėra, taip pat vaizdo įraše esančių vaikų nepažįsta, o apie 2021 m. gegužės 22 d. įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame galimai buvo apgadinti automobiliai, suteikti jokios informacijos negali nes jos sūnus D. jame nedalyvavo (b. l. 15).
2022 m. kovo 29 d. E. V. – G. paaiškinime nurodyta, kad gegužės kažkurią dieną jai telefonu paskambino sūnaus pažįstamo J. tėtis ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), parkinge vaikai važinėja su paspirtukais, tarp kurių ir jos sūnus. Minėjo, kad vaikai važinėdami apgadino automobilius. Pati nedalyvavo ir įvykio nematė. Iš vaikų pasakojimų ir vaizdo įrašų matytų policijoje, gali teigti, kad jos vaikai nenubraižė automobilio (b. l. 18).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2022 m. gegužės 4 d. rašto Nr. 10-S-1240(1.39E-10) matyti, kad 2022 m. balandžio 8 d. buvo gautas G. V. paklausimas „Dėl informacijos pateikimo apie eismo įvykį ROIK 07-21-9549041“ ir jam pateiktas atsakymas apie minėtą eismo įvykį tiriančio pareigūno atostogas (b. l. 19-20).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.
Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.
Iš skundo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad G. V. 2021 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Instituciją dėl (duomenys neskelbtini), nenustatyto asmens, važiavusio paspirtuku, dviejų transporto priemonių – „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimo. Institucija 2022 m. gegužės 30 d., vadovaudamasi ANK 561 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Pabrėžtina, jog aptariame Nutarime bei kituose su šiuo Nutarimu susijusiuose procesiniuose dokumentuose nėra nurodyta dėl kokio administracinio nusižengimo (ANK straipsnis ir (ar) jo dalis) buvo atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas.
Sprendimas nutraukti administracinę teiseną yra grindžiamas pirminiais rašytiniais G. V., U. K., L. L. bei E. V.-G. paaiškinimais bei vaizdo įrašų duomenimis. Daugiau jokių tyrimo veiksmų siekiant išsiaiškinti galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes nebuvo atlikta.
Iš vaizdo įrašų priedų matyti, kad Institucijos atstovai 2021 m. gegužės 23 d. nufotografavo automobilius „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau šie duomenis ANK nustatyta tvarka nebuvo tinkamai užfiksuoti ir skundžiamame Nutarime aptarti. Skundo medžiagoje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad G. V. ir U. K. buvo apklausti įstatymų nustatyta tvarka. G. V. teismo posėdžio metu teigė, kad su juo administracinio nusižengimo tyrimo metu, po pateikto pirminio paaiškinimo, daugiau nebuvo bendrauta, o skundžiamame Nutarime remtasi išimtinai jo Institucijos iškvietimo metu pateiktu rašytiniu paaiškinimu. Atsižvelgiant į tai, jis informacijos, galinčios turėti įtakos administracinio nusižengimo tyrimui, negalėjo suteikti. Nors po pranešimo Institucijai apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, jis aktyviai bendravo su galimai apie šį administracinį nusižengimą žinančiais asmenimis, tačiau šių asmenų (D. B., vienos iš vaikų mamų) paaiškinimai byloje nebuvo pateikti ir apklausti jie nebuvo. Analogiškos pozicijos skundo nagrinėjimo teisme metu laikėsi ir U. K., kuris nurodė, kad pateikė rašytinį paaiškinimą į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, tačiau daugiau su juo apie minėtą įvykį nebuvo bendrauta. Minėtų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad atliekant asmens, galimai žinančio reikšmingas tyrimui aplinkybes, apklausą, pareigūnas, užduodamas klausimus pareiškėjui, turi surašyti jo apklausos protokolą, su kuriuo turi teisę susipažinti apklausiamasis. Tai svarbu ir tuo aspektu, kad, atliekant pareiškėjo apklausą, gali būti nustatytos kitos administraciniam tyrimui reikšmingos aplinkybės, kurias privalu patikrinti. Pabrėžtina ir tai, kad tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, G. V. nurodė, kad sistemingai dėl papildomos informacijos pateikimo kreipėsi į galimai padarytą administracinį nusižengimą tyrusį pareigūną, tačiau jam pateikti minėtą informaciją nebuvo suteikta galimybė. Šiais tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek bylos nagrinėjimo teisme G. V. išsakytais teiginiais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija G. V. teikė atsakomąjį raštą bei informavo apie atliekamą įvykio tyrimą ir pastarojo kreipimosi metu tyrimą atliekančio pareigūno atostogas (b. l. 19).
Apibendrinus minėtas aplinkybes, pripažintina, kad pareigūnas po galimai padaryto administracinio nusižengimo užfiksavimo papildomai neapklausęs G. V. ir U. K., nesužinojo tyrimui reikšmingų aplinkybių – asmenų, susijusių su tiriamų įvykiu ar galinčių paaiškinti šio įvykio aplinkybes.
Kartu teismas atkreipia dėmesį į 2021 m. gegužės 23 d. atliktą automobilių apžiūrą ir jos metu užfiksuotas automobilių fotonuotraukas, kurie ANK 594 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo tinkamai užfiksuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. gegužės 23 d. automobilių stovėjimo aikštelėje buvę ir galimai apgadinti automobiliai buvo nufotografuoti, tačiau šie duomenys apžiūros protokole nebuvo užfiksuoti. Pabrėžtina ir tai, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu automobilių ir pagal G. V. ir U. K. parodymus bei vaizdo įrašų duomenis įvykio metu dalyvavusių paspirtukų sugretinimas taip pat nebuvo atliktas.
Įvertinus minėtas aplinkybes, pripažintina, kad pareigūnas, prieš priimdamas skundžiamą nutarimą, privalėjo papildomai apklausti G. V. ir U. K., pagal pastarųjų pateiktus parodymus įvertinti būtinybę tiek pirmą kartą, tiek kartotinai apklausti ir kitus galimai įvykio aplinkybes žinančius asmenis, taip pat tinkamai užfiksuoti galimus automobilių apgadinimus, atlikti jų ir galimai įvykyje dalyvavusių paspirtukų sugretinimą.
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas nepakankamai išsamiai, pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesilaikant ANK 569 straipsnio 2 dalies ir 594 straipsnio nuostatų. Tik išsamiai atlikus konkrečius tyrimo veiksmus, taip pat įvertinus jais gautus rezultatus, galima daryti atitinkamas išvadas, ar buvo padarytas galimas administracinis nusižengimas pagal G. V. pareiškimą, ar ne.
Remiantis tuo, kas nustatyta, Institucijos 2022 m. gegužės 30 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 21148301308) naikinamas kaip nepagrįstas ir grąžinama byla institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
G. V. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2022 m. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 21148301308) panaikinti ir grąžinti bylą institucijai papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.