- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- I-1693-402/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas Rimantas Giedraitis, susipažinęs su pareiškėjos VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ skundu dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2013-12-12 VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2013-12-12 VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).
Ginčijama Kauno miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2013-12-12 VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaita Nr. 21-6-26 nėra laikytina nei individualiu, nei norminiu teisės aktu. Ataskaitoje pareiškėjai nenustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Tai yra dokumentas, kuriame yra užfiksuoti atliktos procedūros (šiuo atveju audito) veiksmai bei pateiktos rekomendacijos, kurios nėra privalomojo pobūdžio, todėl administraciniai teismai tokio pobūdžio skundų nenagrinėja (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–530/2009). Audito dokumentai yra procedūriniai dokumentai, negalintys būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniais sprendimais, pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti teisės aktų nustatyta tvarka ginčydama galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinami ir tokie sprendimai bei jais padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui. Paminėtina, jog analogiškos pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-530/2012.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2013-12-12 VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vidaus audito ataskaitos Nr. 21-6-26 panaikinimo negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-742/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo pirmininkas
nutaria:
Atsisakyti priimti VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 2014-01-13 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos sumokėtą 100 litų žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.