Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, D. G. gynėjui adv. Ignui Meškauskui, VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei A. P., asmeniui kuriam prašoma pratęsti priverčiamos medicininės priemonės taikymą D. G., jo įstatyminei atstovei motinai G. V.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Viešosios įstaigos Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos D. G., pratęsimo

Aprašomoji dalis

nustatė

Viešoji įstaiga Kėdainių pirminės priežiūros centras teikimu ir jo atstovė teismo posėdyje siūlo pratęsti D. G. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodė, kad D. G. Psichikos sveikatos skyriuje gydosi nuo 2000-11-02, jam diagnozuota: paranoidinė šizofrenija, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus, priklausomybės sindromas. D. G. nustatytas 35 % darbingumo lygis, jis nuo 2014-03-06 iki 2015-04-01 priverstinai gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2015-04-14 D. G. atvyko į psichikos sveikatos skyrių pas gydytoją psichiatrę V. R. ir pas socialinius darbuotojus, buvo sudarytas medikamentinio gydymo ir stebėjimo planas. Jis nuo 2015-06-03 iki 2015-06-22 buvo gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Marių sektoriuje. Kitus kartus pas gydytoją psichiatrą ir socialinius darbuotojus lankėsi paskirtu laiku. 2015-09-23 vizito pas gydytoją psichiatrę A. R. metu nustatyta, kad D. G. savijauta gana stabili, vaistus vartoja reguliariai, yra ramus. Jo nuotaika monotoniška, emocijos blankios, suicidines mintis neigia. Mąstymas nuoseklus, sulėtėjęs, psichozės simptomų nėra. Dėmesį koncentruoja sunkokai, išsako, jog sunku susikaupti, apsilankė pas socialinį darbuotoją individualiam pokalbiui. Komisija, 2015-09-24 apsvarsčiusi D. G. gydymosi eigą, lankymąsį, psichinę būklę, konstatavo, kad psichinė būsena šiuo metu vertinama kaip stabili, tačiau vertinti tai, kaip ilgalaikio pagerėjimo negalima, nes buvo būklės pablogėjimas, dėl kurio pacientas buvo stacionarizuotas psichiatrijos stacionare, todėl rekomenduoja pratęsti priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Prokuroras teikimą, kaip pagrįstą, prašo tenkinti, pratęsti D. G. skirtą priverčiamąją medicinos priemonę- ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

D. G. įstatyminė atstovė, jo motina G. V. teikimą prašo tenkinti. Nurodė, kad sūnų jį kontroliuoja dėl gydymo režimo laikymosi. Sūnus režimo laikosi, mano kad jam vis dar reikalinga taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

Gynėjas advokatas Ignas Meškauskas teikimą prašo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra taikant medicinos priemones bei stebint asmens elgesį neleisti jam padaryti pavojingos nusikalstamos veikos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 str. 6 d.). Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo ar nutraukimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę ar griežtesnę, ar nutraukta. Teismas pratęsdamas, pakeisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Išrašuose iš medicininių dokumentų matyti, kad D. G. nustatyta klinikinė diagnozė: paranoidinė šizofrenija, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus, priklausomybės sindromas (b. l. 7). Ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis metu, nustačius psichinės būklės pablogėjimą, D. G. nuo 2015-06-03 iki 2015-06-22 buvo hospitalizuotas VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikų Marių sektoriuje (b. l. 6).

2015-09-24 Komisijos, sudarytos dėl D. G. priverstinio ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo išvadoje nurodyta, kad D. G. būklė yra stabili, tačiau tai vertinti kaip ilgalaikį pagerėjimą negalima, kadangi buvo būklės pablogėjimas dėl kurio pacientas buvo stacionarizuotas psichiatrijos ligoninėje. Dėl to rekomenduotina taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsti (b. l. 3-4).

Įvertinus minėtus duomenis, taip pat teismo posėdyje dalyvavusio atstovės VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimus, darytina išvada, kad D. G. psichinė sveikatos būklė jo ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis per šios priemonės taikymo laikotarpį esmingai nepasikeitė, ji išliko stabili, jis nekelia pavojaus nei sau, nei kitiems, todėl gali būti toliau stebimas ir gydomas ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BPK 405 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 405 str. 3 d. 1 p., 440 str., BK 98 str. 6 d., teismas

nutaria

teikimą tenkinti.

Pratęsti D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės– ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.