Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. S., L. D., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad 2015m. mirė pareiškėjos brolis S. L.. Po jo mirties liko turtas –1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir automobilis Nissan Micra, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) Likusi dalis buto priklauso pačiai pareiškėjai, nes minėtą butą pareiškėja su broliu paveldėjo po motinos M. L. mirties. Po brolio mirties pareiškėja toliau gyvena, naudojasi ir prižiūri butą. Šiame bute deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta. Pirmos eilės įpėdinės- mirusiojo dukros K. S. ir L. D. atsisakė priimti palikimą (1-2 b.l.).

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė advokatė prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos pareiškime.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų, esančio mirties liudijimo kopijos, gimimų liudijimo ir pareiškėjos tėvų santuokos liudijimo kopijų (5 b.l.) matyti, kad pareiškėjos S. P. brolis S. L. mirė 2015m.. Iš 2014-05-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad po pareiškėjos motinos M. L. mirties S. P. ir S. L. paveldėjo butą, esantį , (duomenys neskelbtini) po ½ dalį (12-14 b.l.). Pareiškėja teismui pateikė duomenis apie buto komunalinių mokesčių mokėjimą (16-17 b.l.). Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad mirusio S. L. vardu registruota transporto priemonė Nissan Micra (15 b.l.). Byloje pateikti suinteresuotų asmenų K. S. ir L. D. 2016-06-27 pasirašyti pareiškimai notarei, kad jos nepriėmė tėvo S. L. palikimo, pretenzijų į turtą neturi ir ateityje nereikš (18-19 b.l.). Atitinkamai teismo posėdyje suinteresuoti asmenys K. S. ir L. D. sutiko su pareiškimu, nurodė aplinkybes, kad atsisakė priimti atsiradusį palikimą (buto dalį ir automobilį) tiek savo, tiek nepilnamečių vaikų vardu ir neprieštarauja, kad būtent mirusiojo sesuo paveldėtų visą palikimą, nes padalinus į atskiras dalis paliktą turtą, joms galimai gautųsi daugiau išlaidų palikimo dokumentų tvarkymui, nei paties palikimo vertė ir jo išlaikymas.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).

Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėja yra įstatyminė ketvirtos eilės įpėdinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str.). Nustatyta, kad mirusiojo S. L. palikimo pirmos eilės įpėdinės K. S., L. D. nepriėmė; jos taip pat atsisakė priimti palikimą ir savo nepilnamečių vaikų, kaip antros eilės įpėdinių, vardu ir jų interesais. Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, būdama ketvirtos eilės įpėdine, įgijo teisę paveldėti, kadangi esami pirmos ir antros eilės įpėdiniai atsisakė S. L. palikimo. Nustatyta, kad pareiškėja priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, nes paliktu mirusiojo turtu –1/2 buto dalimi naudojosi, ją prižiūrėjo ir mokėjo už teiktus komunalinius patarnavimus visam butui, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymų terminą – per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu per tris mėnesius tokiu atveju, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus ir sukelia teisines pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2, 3 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusio brolio palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo brolio S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2015m., priėmė atsiradusį palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti įstatymų nustatytu terminu.

Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.