Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1968-05-25 Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, specialaus vidurinio išsimokslinimo, oficialiai nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1995-10-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003-05-01, 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. 1997-02-13 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikus bausmę, teistumas išnykęs,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. neteisėtai naudojosi energija, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2011-04-02 iki 2011-04-18 bute, adresu Žemoji g. 85-1, Vilniuje, neteisėtai prie elektros įvadinio apskaitos skydo Nr. AS5548 pravedęs laidus, neteisėtai naudojosi elektros energija, tuo padarydamas akcinei bendrovei „Lesto“ 549 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. Ž. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino visiškai bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad gyvena su motina N. B. bute adresu: Žemoji g. 85-1, Vilniuje. Už elektros nemokėjimą elektra bute buvo atjungta maždaug prieš 10 metų. 2011 kovo mėnesį AB „Lesto“ darbuotojai prie namo, esančio Žemoji g. 85, Vilniuje, lauke statė elektros skaitliukus į įvadinį apskaitos skydą Nr. AS5548. Jo bute elektros skaitliukas liko įrengtas namuose, nes bute buvo atjungta elektra. Po to, kai buvo atlikti darbai, savavališkai prisijungė prie įvadinio apskaitos skydo be skaitliuko, prijungė du laidus prie savo rozetės bei naudojosi elektros energija maždaug apie mėnesį (b. l. 58-59, 63-64). Papildomai parodė, kad civilinį ieškinį 549 Lt sumai pripažįsta iš dalies. Naudojantis neteisėtai elektros energija namuose puse elektros prietaisų neveikė, veikė tik viena elektros lemputė ir televizorius. Šiuo metu bute adresu: Žemoji g. 85, Vilniuje, jis negyvena, bute gyvena jo motina, kurios prašymu jis ir prisijungė prie įvadinio elektros apskaitos skydo. Bute yra malkomis kūrenama krosnis, skalbimo mašina. Jokių elektrinių šildymo prietaisų, virdulio, mikrobangų krosnelės, boilerio bute nėra. Šaldytuvas bute yra, bet jis neveikiantis. Iki elektros energijos išjungimo gyvendamas bute suvartodavo elektros energijos maždaug už 30 Lt. Sutinka atlikti viešuosius darbus.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o pateiktų kaltinimų pagrįstumą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai:

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta – Žemoji g. 85, Vilniuje, apie 20 m. atstumu nuo namo esanti elektros atrama ant kurios yra įvadinis apskaitos skydas Nr. AS5548, prie kurio kabelio buvo prijungti du baltos spalvos aliumininiai laidai, kurie įkasti į žemę ir po žeme nutiesti link namo, esančio Žemoji g. 85, Vilniuje, pirmo buto (b. l. 24-33);

- daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti du baltos spalvos laidai po 20 metrų ilgio ir 3 cm diametro, kurie buvo pravesti nuo įvadinio apskaitos skydo iki buto Žemoji g. 85-1, Vilniuje (b. l. 34-39);

- liudytojo G. S. (G. S.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba AB „Lesto“ inžinieriumi. 2011-04-18 atvažiavo patikrinti informaciją apie grobstomą elektros energiją adresu Žemoji g. 85-1, Vilniuje. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad nuo elektros įvadinio apskaitos skydo yra savavališkai prijungti du aliumininiai laidai į namo adresu Žemoji g. 85, Vilniuje pirmąjį butą. Laidai prie įvado buvo prijungti pažeidus atvado kabelį. Patikrinimo metu kartu su policijos pareigūnais nustatyta, kad pirmajame bute neteisėtai buvo prijungti du televizoriai, magnetofonas, elektrinė plytelė (b. l. 46-47);

- liudytojos N. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji gyvena Žemoji g. 85-1, Vilniuje, kartu su sūnumi V. Ž.. Už elektros energijos nemokėjimą butui yra atjungta elektra. 2011 metų prieš beveik mėnesį jos sūnus V. Ž., savavališkai be jokio leidimo, prisijungė prie elektros energijos tiekimo tinklo. Po patikrinimo AB „Lesto“ darbuotojai atjungė elektrą. Apie tai, kad sūnus prisijungė prie elektros tinklo, jis jai pasakė pats (b. l. 52-53);

- civilinio ieškovo AB “Lesto” atstovo Andrejaus Žindul parodymai duoti teisme, kad civilinio ieškovo darbuotojams patikrinus įvadinį elektros apskaitos skydą ir nustačius, kad neteisėtai pajungtas ir savavališkai įvestas laidas į namą Žemoji g. 85-1, Vilniuje, pažeidimas buvo užfiksuotas surašant elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą. Kadangi patikrinimo metu nieko namuose nebuvo ir niekas nesuteikė galimybės užfiksuoti, kokie elektros prietaisai buvo bute, todėl laidas buvo nukirptas, pažeidimai užfiksuoti ir svarstyti specialioje komisijoje. Vadovaujantis Taisyklėmis buvo atliktas sunaudotos elektros energijos perskaičiavimas už laikotarpį nuo 2011-04-02 iki 2011-04-18 ir nustatyta, kad padaryta 549 Lt žala. Sunaudota elektros energija buvo paskaičiuota pagal maksimaliai leistiną galią, kaip numatyta Taisyklėse;

- VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie butą adresu: Žemoji g. 85-1, Vilniuje, unikalus Nr.1094-0481-5014:0019, priklauso savivaldybei (b. l. 43-44);

- Vilniaus miesto valdybos 2011-01-18 sprendimu Nr. 61V patvirtintas gyvenamosios patalpos adresu: Žemoji g. 85-1, Vilniuje, pasas, kuris patvirtina, jog gyvenamosios patalpos priklauso Vilniaus miesto savivaldybės butų fondui; gyvenamojoje patalpoje yra krosnis, vandens kolonėlė, elektra (b. l. 8);

- 2003-03-21 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią nuomotojas UAB „Priemiestis“ suteikė nuomininkei F. Ž. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimuisi 43,63 kv. metrų bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą adresu: Žemoji g. 85-1, Vilniuje (b. l. 6-7);

- 2011-04-18 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas, kuriame nustatyta, jog bute adresu: Žemoji g. 85-1, Vilniuje, apžiūros metu savavališkai prieš apskaitos prietaisą į butą pajungtas elektros energijos tiekimas (b. l. 9).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo V. Ž. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra visiškai įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga. BK 179 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą naudojimąsi energija ir ryšių paslaugomis tam, kas neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Elektros energijos vartotojų (tame tarpe ir buitinių vartotojų) santykius su elektros energijos tiekėjais, skirstomųjų tinklų operatoriais reglamentuoja Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas (XI-641 2009-12-22 Žin., 2009, Nr. 154-6962) bei, vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. vasario 11 d. Nr. 1-38 įsakymu patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, (toliau – Taisyklės), kurios yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 6 punkte pateikta neteisėto elektros energijos vartojimo sąvoka – tai, be kitų šiame punkte nurodytų atvejų, toks atvejis, kai asmuo savavališkai prijungė elektros energijos įrenginius ar imtuvus prie operatoriaus elektros tinklo ir vartoja elektros energiją.

Kaltinamasis V. Ž. prie įvadinio apskaitos skydo prieš apskaitą prijungęs paslėptus kabelius (atvadus), kuriais tiekė elektros energiją motinai nuomojamame bute, tokiu būdu neteisėtai be apskaitos naudojosi elektros energija, padarydamas AB „Lesto“ turtinę žalą, didesnę nei 3 MGL, todėl jo įvykdyta veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal BK 179 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus (iš savanaudiškų paskatų), pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčia (kaltinamasis neteisėtai naudodamasis elektros energija suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti turtinė žala AB „Lesto“, ir šių pasekmių norėjo), į tai, kad kaltinamasis prisipažino, padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į kaltinamojo asmenybę, kuris vieną kartą teistas, nusikaltimas įvykdytas išnykus teistumui, administracine tvarka baustas, nedirba, registruotas darbo biržoje, yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, ir sutinka atlikti viešuosius darbus, todėl teismas sutinka su prokuroro pozicija, jog šioje byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirus kaltinamajam BK 179 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių rūšių - viešuosius darbus.

Dėl civilinio ieškinio reikalavimų

Minėtų Taisyklių 126.12- 126.14 punktuose numatyta, kad nustačius, jog elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementai yra paveikti, jog įrengtas paslėptas atvadas, jog asmens elektros įrenginiai prie operatoriaus elektros tinklo prijungti savavališkai, - operatorius turi teisę perskaičiuoti tokiam buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį už trejų metų metų laikotarpį. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami). Perskaičiuojama tokia tvarka: jei buitinis vartotojas suteikia galimybę operatoriaus darbuotojui patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tai patiekta elektros energija ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertė perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas). Taisyklių 126.14 punktas nustato, kad llaikotarpis, per kurį apskaičiuojama suvartota elektros energija, neturi būti ilgesnis kaip 1 (vieneri) metai.

Buto, esančio Žemoji g. 85-1, Vilniuje, patikrinimo metu nustačius elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių pažeidimus, buvo surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas (b. l. 9), kuris 2011-07-01 buvo apsvarstytas AB „Lesto“ sudarytoje specialioje komisijoje, kuri nusprendė atlikti sunaudotos elektros energijos perskaičiavimą už vienerius kalendorinius metus, t. y. nuo 2010-04-19 iki akto surašymo datos 2011-04-18 pagal akto surašymo metu užfiksuotą galią (2,99 kW) skaičiuojant 24 valandas per parą (b. l. 10). 2011-09-01 AB „Lesto“ komisijos nutarimu (b. l. 15), įvertinus naujai gautą informaciją bei nustačius, jog įvadinis apskaitos skydas, nuo kurio buvo savavališkai pajungta kabelio atšaka paskutinį kartą buvo tikrintas 2011-04-02, nuspręsta atlikti sunaudotos elektros energijos perskaičiavimą nuo paskutinio patikrinimo, t. y. nuo 2011-04-02 iki akto surašymo datos 2011-04-18 pagal akto surašymo metu užfiksuotą galią (2,99 kW) skaičiuojant 24 valandas per parą bei nurodyta sumokėti 549 Lt (b. l. 16). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, kad naudodamas tiekiamą elektros energiją, prie įvadinio apskaitos skydo prieš apskaitą prijungęs paslėptus kabelius (atvadus), vartotojas (kaltinamasis) elgėsi neteisėtai, tuo sudarydamas sąlygas neapmokėti tiekėjui už gaunamą elektros energiją ir atsirasti nuostoliams, konstatuotina, kad civilinio ieškovo patirta turtinė žala - 549 Lt – paskaičiuota teisingai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad priimant sprendimą dėl civiliniam ieškovui padarytos žalos dydžio nustatymo nebuvo įvertinti duomenys apie bute esančius ir veikiančius elektros energijos imtuvų galią, nors iš liudytojo AB „Lesto“ inžinieriaus G. S. parodymų matyti, kad patikrinimo metu jis kartu su policijos pareigūnais nustatė, kad pirmajame bute neteisėtai buvo prijungti du televizoriai, magnetofonas, elektrinė plytelė (b. l. 45-46), įvykio vieta taip pat buvo apžiūrėta nusikaltimo nustatymo dieną (b. l. 24-33), į kaltinamojo V. Ž. turtinę padėtį: oficialiai niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, - civilinio ieškovo prašoma priteisti žalos suma mažintina perpus, tenkinant civilinį ieškinį iš dalies bei priteisiant iš kaltinamojo 274,50 Lt žalos (BPK 115 str. 1 d., 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d., CK 6.249 str., 6.251 str., 6.263 str.).

Civilinis ieškovas prašo ir CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numatytų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės įvykdymo (b. l. 17-18). Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo, t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką, kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė, visų pirma, turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistajam atsiras nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remdamasis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi kasacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010 aprobavo praktiką palikti šį reikalavimą nenagrinėtą baudžiamojoje byloje ir išaiškino, kad pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Dėl to šioje dalyje ieškinys paliktinas nenagrinėtas, išaiškinant teisę, geranoriškai neįvykdžius prievolės per vykdymo nustatytus terminus, kreiptis dėl šių nuostolių išieškojimo civilinio proceso tvarka.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina kaltinamajam skirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; b. l. 65-66).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vienas maišas su dviem laidais po 20 m ir vienas vokas su dviem laidais, saugomi Vilniaus miesto 4 policijos komisariate pagal 2011-09-26 kvitą Serija BBC Nr. 0126988 – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p., 38-39).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302, 307, 426-432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti V. Ž. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų viešųjų darbų visuomenės labui.

panaikinti V. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vieną maišą su dviem laidais po 20 m ir vieną voką su dviem laidais, saugomus Vilniaus miesto 4 policijos komisariate pagal 2011-09-26 kvitą Serija BBC Nr. 0126988.

Patenkinti iš dalies AB „Lesto“ (įmonės kodas 302577612) civilinį ieškinį.

Priteisti iš V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) AB „Lesto“ (įmonės kodas 302577612) 274,50 Lt (du šimtai septyniasdešimt keturis litus 50 ct) žalos, o reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

1. asmeniui dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbus paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

2. asmeniui vengiant atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. asmeniui po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinkant atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.