Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. U. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. 2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 str. 1 d., 32 str. 1 d. 5 p. 150 litų administracine bauda už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 30 d. apie 11⁵⁰ val. Šiaulių rajone, Kairių gyvenvietėje, Ežero gatvėje vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – K.E.T.) 202. p.

Skundas atmestinas, paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, nes administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu padarytas teisės pažeidimas buvo teisingai kvalifikuotas bei parinkta straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, atitinkanti padarytą pažeidimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę bei nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs pažeidimą, tačiau, teismo nuomone, pažeidimas nesurašant protokolo, vietoje priimant nutarimą, kai protokolas nesurašomas, negali būti laikomas procesiniu pažeidimu, nes ATPK 262 str. 2 d. įtvirtinta, jog protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda (82 straipsnis, 123 straipsnio pirmoji dalis, 124 straipsnio pirmoji, antroji ir trečioji dalys, 124¹ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji ir šeštoji dalys, 131 straipsnio pirmoji ir penktoji dalys, 132¹ ir 134 straipsniai). Nurodyto straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus teisės pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, tai pagal šio kodekso 259 straipsnį surašomas protokolas. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas, o atsižvelgus į nurodytas ATPK 262 straipsnio nuostatas, nerašyti administracinio teisės pažeidimo buvo galima tik esant visoms šioms sąlygoms: pirma, padarytas ATPK 262 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas; antra, skiriama ne didesnė nei 200 Lt bauda; trečia, asmuo neginčija padaryto KET pažeidimo. Nustatyta, kad R. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį, o tai yra pažeidimas, patenkantis į ATPK 262 straipsnio 2 dalyje pateiktą pažeidimų sąrašą. Ginčijamu nutarimu buvo skirta 150 Lt bauda – t. y. neviršijant ATPK 262 straipsnio 2 dalyje nustatytos leistinos baudos dydžio. Nutarimas skirti baudą patvirtina, kad R. U. sutiko su padarytu pažeidimu ir tai įrašė nutarime, kuriuo buvo paskirta nuobauda. Jis ir pats nurodė, jog tik vėliau perskaitė nutarimą ir pamatė, kad jis neteisingas, taigi nutarimo priėmimo momentu pareigūnui, surašančiam nutarimą, nebuvo jokių abejonių dėl padaryto pažeidimo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko su pažeidimu, todėl pagrįstai nebuvo surašytas protokolas, o nuobauda paskirta pažeidimo padarymo vietoje.

R. U., nesutikdamas su jam paskirta administracine nuobauda, nurodė, kad važiuodamas gatve saugos diržą segėjo, tačiau saugos diržo nesegėjo ant galinės sėdynės sėdėjęs jo sergantis tėvas, kurį jis gabeno pas šeimos gydytoją. Teismas, siekdamas nustatyti bylos aplinkybes, liudytojais šiame teismo posėdyje apklausė pažeidimą užfiksavusius policijos pareigūnus – Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulį R. J. ir patrulį R. D.. Apklausiamas liudytoju R. J. nurodė, kad R. U. asmeniškai nepažįsta, o žino jį tik iš įvykio. Analogiškai paaiškino ir R. D.. R. J. (b.l.22-23) taip pat nurodė, jog patruliuojant Kairių gyvenvietėje stovėjo Plento Ežero gatvių sankryžoje ir pamatė Ežero gatve maždaug už 10-15 m važiuojantį automobilį „Chrysler“, kurio vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržo. Kadangi buvo šviesus paros metas, nedidelis atstumas, tai jis aiškiai matė pažeidimą. Pamatęs juos, vairuotojas mėgino segtis diržą, tačiau nesuspėjo ir kai jis sustabdė ir priėjo prie automobilio, vairuotojas taip ir nebuvo užsisegęs diržo. Ant galinės sėdynės sėdėjo keleivis, kuris diržą buvo prisisegęs. Vairuotojas nurodė, kad labai skuba, nes gabena sergantį tėvą pas gydytojus, tada jis paėmė vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus ir leido važiuoti pas gydytoją, nurodęs, jog po to vairuotojas grįžtų atgal. Kai po kažkiek laiko vairuotojas sugrįžo ir pažeidimo neginčijo, jis surašė jam nutarimą ir skyrė ne minimalią baudą, nes vairuotojas anksčiau buvo baustas už kitą pažeidimą. Taip pat kartu su vairuotoju grįžo kažkokie vyriškiai, kurie siūlė jo nebausti, susitarti, tačiau buvo įspėti nesikišti ir tada pasitraukė toliau. Šiuos parodymus savo parodymais patvirtino ir liudytojas R. D. (b.l.23).

Kaip nurodė apklausti policijos pareigūnai, jie R. U. anksčiau nepažinojo, jokio asmeniškumo ar pykčio jo atžvilgiu neturėjo, dirbo pagal nustatytą tvarką, todėl teismas policijos darbuotojų suinteresuotumo ar asmeniškumo galimybę atmeta. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo ir jais remiasi. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamosi institucijos (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio antrąją dalį faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, taip pat kitais dokumentais. Pareigūnų, dalyvavusių nustatant administracinį teisės pažeidimą, paaiškinimai teismo posėdžio metu laikomi kitais bylos dokumentais, kuriais remiantis nustatyti faktiniai duomenys, reikalingi administracinio teisės pažeidimo bylai išspręsti (Administracinių teismų praktika Nr.2, psl.320). Taigi, apklausti liudytojai patvirtino byloje esančius įrodymus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šių liudytojų parodymai yra detalūs ir nuoseklūs, bei į tai, kad policijos darbuotojams stebėti pažeidimą niekas netrukdė. Teismo nuomone, kiti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai – tai, kad kartu su juo važiavęs tėvas matė, jog jis buvo saugos diržą prisisegęs, ir tai patvirtino raštu, tinkamu ir objektyviu įrodymu šioje byloje būti negali, nes teismo kviestas atvykti liudytoju V. S. U. neatvyko, kadangi yra gydomas gydymo įstaigoje (b.l.18), o jo pateikti rašytiniai paaiškinimai (b.l.4) negali būti laikomi tinkamu įrodymu, nes teikdamas šiuos parodymus, jis nustatyta tvarka neturėjo liudytojo statuso ir nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 187² str. Teismo nuomone, net ir esant tokiam įspėjimui būtų pagrindas jo parodymus vertinti kritiškai, nes iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimo padarymo metu jo sveikatos būklė buvo sunki, be to, jis akivaizdžiai yra suinteresuotas kuo palankesne bylos baigtimi, nes R. U. yra jo sūnus ir anksčiau yra baustas administracine tvarka, todėl jam buvo skirta didesnė nei minimali administracinė bauda.

ATPK 20 str. nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to, nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į įstatymo formuluotę, taip pat siekiant prevencinių tikslų, paskirta administracinė bauda paliktina nepakeista.

Susipažinęs su byloje surinktais įrodymais bei atsižvelgdamas į aukščiau atliktą surinktų įrodymų analizę bei vertinimą, teismas konstatuoja, jog administracinė nuobauda R. U. pagal ATPK 134 str. 1 d. yra paskirta pagrįstai ir teisėtai, nes teisės pažeidimą jis padarė. Kadangi nenustatyta R. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), tai pagrįstai paskirtas straipsnio sankcijoje numatytos administracinės baudos vidurkis ir dėl išvardintų aplinkybių jos keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Skundo nepatenkinti ir R. U. 2010 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, pagal ATPK 134 str. 1 d. paskirtą nuobaudą – 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) litų administracinę baudą – palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per šį teismą.