Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio AVPK KP sunkių nusikaltimų tyrimo vadybos ( toliau Institucija) prašymą dėl nuteistajam I. V. taikomos kardomosios priemonės - užstato perdavimo valstybės žinion,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu I. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas subendrinta laisvės atėmimo 13 metams bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, ikiteisminio tyrimo metu I. V. skirtos kardomosios priemonės paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu I. V. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sušvelninta iki 10 metų, kita nuosprendžio dalis, taip pat ir dėl kardomųjų priemonių taikymo šiam nuteistajam, palikta nepakeista.

Šiame ikiteisminiame tyrime įtariamajam I. V. buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, kuri Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi buvo pakeista į kitas kardomąsias priemones: 30 000 EUR užstatą, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą du kartus per savaitę registruotis policijos įstaigoje, o 2016 m. liepos 19 d. prokuroro nutarimu jam taip pat buvo skirtas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant I. V. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos.

2016 m. liepos 8 d. nutartyje įtariamajam I. V. buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 133 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos, t. y. kad jis privalo šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Užstato davėjui R. V. buvo išaiškinta, kad I. V. pažeidus BPK 133 straipsnio 4 dalies reikalavimus, užstatas pereis valstybei ( T.10 b.l. 88-93).

Panevėžio apygardos teisme 2019 m. spalio 11 d. gautas Institucijos prašymas priimti sprendimą dėl I. V. paskirtos kardomosios priemonės – 30 000 EUR užstato perdavimo valstybei, nes I. V. pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, neatvyksta registruotis į policijos įstaigą, pasislėpė nuo bausmės atlikimo, 2019 m. rugsėjo 27 d. paskelbta jo paieška.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos prašymas tenkinamas.

Apkaltinamasis nuosprendis I. V. atžvilgiu byloje, kurioje jo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės, tame tarpe ir užstatas, įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 13 d., kai Lietuvos Apeliacinis teismas išnagrinėjo nuteistųjų apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio ir paskelbė sprendimą (BPK 336 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamoji byla į Panevėžio apygardos teismą iš Lietuvos Apeliacinio teismo, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, grąžinta 2019-09-18 (T. 22 b.l. 45), sutinkamai su BPK 342 straipsnio 2 dalimi, patvarkymas vykdyti nuosprendį I. V. atžvilgiu surašytas ir vykdymui (I. V. suimti) išsiųstas Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau Panevėžio AVPK) 2019-09-19 (T.22 b.l.53-55).

Iš nagrinėjamame teikime nurodytų duomenų akivaizdu (šis faktas neginčijamas ir atsiliepime), kad I. V. nuo bausmės vykdymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį pasislėpė po to, kai jam buvo nurodyta atvykti į Panevėžio AVPK paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui ir todėl yra paskelbta I. V. paieška.

2018-02-23 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad šio nuosprendžio priėmimo metu galiojusios kardomosios priemonės, tame tarpe ir užstatas, paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir panaikinamos nuosprendį pradėjus vykdyti.

Pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 133 straipsniu, kardomoji priemonė užstatas skiriama ir taikoma įstatymu neapibrėžtą laiką, t. y. jos taikymo terminas įstatymu nėra nustatytas, todėl šios kardomosios priemonės taikymas pasibaigia tik ją panaikinus.

BPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai tampa nebereikalinga, o sutinkamai su šio straipsnio 3 dalies nuostata, kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kardomosios priemonės baigiamos taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, jog, priešingai, nei teigiama užstato davėjos atsiliepime, I. V. kardomųjų priemonių sąlygų privalėjo laikytis ne iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet iki nuosprendyje nurodyto taikomų kardomųjų priemonių panaikinimui reikšmingo įvykio, t. y. iki bus pradėtas nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas, o nuosprendyje esanti teiginio dalis dėl kardomųjų priemonių palikimo galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo yra teisiškai nereikšminga ir jokių teisinių pasekmių nesukelia, šiuo atveju – kardomųjų priemonių taikymo iki nuosprendžio vykdymo pradėjimo nepanaikina.

BPK 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

Tuo tarpu BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti ne tik įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bet ir nuosprendžio įvykdymą.

2016-08-08 nutartimi skiriant (pakeičiant iš suėmimo) I. V. kardomąsias priemones, konkrečiai – užstatą, jam buvo išaiškintos BPK 133 straipsnio 4 dalyje numatytos šia kardomąja priemone nustatomos pareigos, tame tarpe ir pareiga nekliudyti proceso eigai, o užstato davėjai R. V. buvo išaiškinta, kad jei I. V. nevykdys nustatytų pareigų pažeidus BPK 133 straipsnio 4 dalies reikalavimus, užstatas pereis valstybei.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad I. V., po nuosprendžio įsiteisėjimo pasislėpė nuo nuosprendžio paskirtos bausmės atlikimo.

Šioje vietoje pažymėtina, kad baudžiamasis procesas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, nesibaigia nuosprendžio paskelbimu ar (ir) jo įsiteisėjimu, o šis procesas baigiasi tik tada, kai išnyksta visos nuteistam asmeniui sukeltos pasekmės, t. y. jis apima ir bausmės atlikimą, ir BK 97 straipsnyje numatytą laikotarpį po bausmės atlikimo, kada nuteistas asmuo laikomas turinčiu teistumą.

Kardomosios priemonės, sutinkamai su jau minėta BPK 119 straipsnio nuostata, taikomos ir siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, ir būtent procesą šioje stadijoje įvykdyti I. V. pasislėpdamas sukliudė.

Esant šioms aplinkybėms, priešingai nei teigiama užstato davėjos atsiliepime, I. V. taikoma kardomąja priemone užstatu buvo nustatyta ir pareiga įstatymo nustatyta tvarka pradėti atlikti jam paskirtą bausmę (nes tik po to, sutinkamai su BPK 139 straipsnio 3 dalimi, kardomosios priemonės baigiamos taikyti), o šios pareigos I. V. akivaizdžiai neįvykdė, todėl užstato davėjos R. V. sumokėtas užstatas turi pereiti valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

Panevėžio AVPK KP sunkių nusikaltimų tyrimo vadybos prašymą tenkinti.

Pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį R. V. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėtą 30 000 eurų užstatą už I. V. perduoti į valstybės biudžetą.

Nutartis per penkias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.