Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo T. R. įgaliotosios atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-22189-2022 administracinio nusižengimo byloje A. G. nubausta už tai, kad 2022 m. sausio 27 d. apie 10.10 val., iš buto adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino T. R. priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą, kurios vertė 20,00 eurų. Tai yra už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. G. skirta 45,00 (keturiasdešimt penkių) eurų bauda.

2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, A. G. jį apskundė. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Asta Užmedzkienė 2023 m. sausio 4 d. nutarimu sutiko su A. G. skundu ir panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-22189-2022, ir administracinio nusižengimą bylą A. G. atžvilgiu nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nukentėjusiojo T. R. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiojo T. R. įgaliotoji atstovė advokatė Kristina Česnauskienė apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kad A. G. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 108 straipsnio 1 dalyje ir ANK 518 straipsnyje, sudėties, taip pat nesutinka su Institucijos 2023 m. sausio 4 d. nutarimu, kuriuo buvo tenkintas A. G. skundas ir panaikintas 2022 m. gruodžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR-N_22189-2022 (ROIK 22188676096), A. G. atžvilgiu nutraukiant administracinio nusižengimo bylą dėl ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, todėl aukštesnysis teismas patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti ir įvertinti nepažeidžiant ANK 569 straipsnio nuostatų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo T. R. atstovės skundą, vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma ir juos vertino teisingai, t. y. nepadarė nei faktinių aplinkybių konstatavimo, nei įrodymų vertinimo klaidos. Todėl nesutikti su priimto sprendimo teisingumu pagrindo nėra.

9. Administracinio nusižengimo bylos tyrimo stadijoje liudytoju apklaustas T. R. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas teismo sprendimu padalintas jam ir jo buvusiai žmonai A. G., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), todėl A. G. kartais lankosi bute. Buto svetainėje dėl savo ir savo daiktų saugumo buvo pakabinęs dvi vaizdo stebėjimo kameras, nes su A. G. buvo kilę įvairių konfliktų skyrybų metu. 2023 m. spalio 27 d. apie 13.30 val., grįžęs į butą, pamatė, kad nebėra vienos vaizdo stebėjimo kameros. Tą dieną bute lankėsi A. G., todėl mano, kad vaizdo stebėjimo kamerą pavogti galėjo ji. Vaizdo kamerą įsigijo 2021 m. gruodžio 25 d. per programėlę EBAY. Jam padaryta 20,00 eurų žala (administracinio nusižengimo byla ROIK 22188676096, b. l. 16–17).

10. A. G. paaiškino, kad jai ir jos buvusiam sutuoktiniui yra padalintas butas adresu (duomenys neskelbtini). Į šį butą ji patenka laisvai, nes turi raktus. Jai yra žinoma, kad buvęs vyras T. R. bute yra įrengęs vaizdo stebėjimo kameras. Ji ne vieną kartą prašė jas išmontuoti, nes tai pažeidžia jos ir sūnaus interesus. Todėl vaizdo stebėjimo kamerą paėmė, įsipareigoja kamerą grąžinti (administracinio nusižengimo byla ROIK 22188676096, b. l. 20).

11. ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio nusižengimo dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Be to, šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

12. Skunde T. R. įgaliotoji atstovė advokatė Kristina Česnauskienė nurodė, kad jos atstovaujamasis su A. G. bendro ūkio neveda nuo 2019 m. T. R. vaizdo stebėjimo kamerą įgijo jau gyvendamas skyriumi su A. G., todėl tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją laikė bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais iš esmės negalima sutikti.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine ir koks asmenine sutuoktinių nuosavybe, reglamentuojama CK 3.88, 3.89 straipsniuose. Bendroji taisyklė, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, vertinamo įvykio metu – 2022 m. spalio 27 d., T. R. ir A. G. teisinis statusas buvo sutuoktiniai, o butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esantys daiktai buvo nepadalinti, todėl tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai santuokos metu įgytam turtui taikė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą, kadangi jokių pagrįstų duomenų dėl galimos šio daikto asmeninės nuosavybės nebuvo pateikta. Be to, nors įgaliotoji atstovė teigia, kad prie skundo pateikti duomenys apie vaizdo stebėjimo kameros įsigijimą įrodo, kad ji buvo įsigyta jau T. R. gyvenant skyriumi su A. G., tačiau pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad tai dokumentai būtent tos vaizdo stebėjimo kameros, kurią A. G. įvykio dieną paėmė, be to, tokiu būdu nenustatytas ir lėšų, už kurias šis daiktas buvo įgytas teisinis statusas, nepagrindžiant jog jos buvo vien T. R.. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje patikimai nenustačius, kad vaizdo stebėjimo kamera buvo nukentėjusiojo T. R. asmeninė nuosavybė ir kartu A. G. svetimas turtas, šis turtas negali būti pripažintas vagystės dalyku.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną A. G. atžvilgiu ir atmetant T. R. įgaliotosios atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės skundą, pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, jog tarp sutuoktinių A. G. ir T. R. jau kelerius metus tęsėsi skyrybų procesas, vyksta konfliktai. Vertinant susidariusią situaciją tiek dėl vagystės, tiek dėl savavaldžiavimo požymių, labai svarbu pažymėti, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog A. G. turėjo tikslą pasisavinti nukentėjusiojo T. R. turtą, ir kad jos tyčia buvo nukreipta būtent į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ar savo tikros ar tariamos teisės įgyvendinimą tokiu būdu. Nors motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusižengimo sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų. Viso proceso metu A. G. nuosekliai teigė, kad ne kartą prašiusi T. R. nuimti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute esančias kameras, ką patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esantys susirašinėjimai, tačiau esant tarpusavio konfliktinei situacijai, to T. R. neapdarė. Po įvykio A. G. vaizdo stebėjimo kamerą grąžino. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad grąžinta vaizdo stebėjimo kamera yra sugadinta ar netinkama naudoti ir, kad tai atsitiko būtent dėl A. G. veiksmų. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad A. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, ir tokį savo sprendimą išsamiai motyvavo byloje surinktų duomenų visetu bei įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes.

15. Taip pat atmetami ir apeliacinio skundo argumentai ir dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, kuriame numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šio nusižengimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, laisvė, sveikata ir kt.). Savavaldžiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia kaip savavališkas vykdymas ginčijamos ar pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės. Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra.

16. Apeliantė skunde nurodė, kad vaizdo stebėjimo kamera – asmeninė T. R. nuosavybė, todėl jis turėjo teisę ja naudotis savo nuožiūra, o A. G. nesikreipė nei į T. R., nei į teisėsaugos institucijas dėl neva neteisėtai renkamų duomenų apie ją, todėl nusprendė tyčia apginti tarimai pažeidžiamą teisę ir nuėmė kamerą. Tačiau su tokiais T. R. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės argumentais taip pat negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje įvertino byloje surinktus įrodymus ir šioje dalyje padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad A. G. savo veiksmais tyčia piktnaudžiavo savo teisėmis, sąmoningai ignoravo įstatymo reikalavimus ar savavališkai vykdė savo teises ir turėjo būtent tokį tikslą.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

18. Kaip jau pasisakyta aukščiau šioje nutartyje, nėra pagrindo daryti neginčijamą išvadą, ne tik kad vaizdo stebėjimo kamera, kurią A. G. paėmė, yra asmeninė T. R. nuosavybė, bet ir dėl tikrųjų A. G. ketinimų ir tyčios, kurie aukštesniojo teismo nuomone, nebuvo susiję su savo tikros ar tariamos teisės savavališku įgyvendinimu. Remiantis administracinio nusižengimo bylos medžiaga, vaizdo stebėjimo kamera buvo sumontuota A. G. ir T. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Nors šiame bute faktiškai gyveno T. R., tačiau A. G. galėjo laisvai patekti į šį butą, kur bendraudavo su savo sūnumi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. neneigė paėmusi vaizdo kamerą, kuri buvo įrengta jai ir jos sutuoktiniui T. R. priklausančiame bute, tačiau tai padarė tik dėl to, kad be jos sutikimo nebūtų renkama informacija apie ją ir jų vaikus, ką pats T. R. kategoriškai neigia, nors bylos aplinkybės to nei patvirtina nei paneigia ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje yra pateikti A. G. susirašinėjimai su T. R., kuriuose ji prašo nuimti vaizdo stebėjimo kameras, kurios sumontuotos bendroje nuosavybėje, jos nefilmuoti (administracinio nusižengimo byla ROIK 22188676096, b. l. 36). Tiek šie susirašinėjimai, tiek ir kiti administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp A. G. ir T. R. konfliktiniai santykiai jau tęsiasi ilgą laiką, taikiu būdu išspręsti kylančių nesutarimų jiems nepavyksta, todėl siekiama šiuos santykius kriminalizuoti, kas negali būti pateisinama ir netoleruotina praktika. Apygardos teismas pažymi, kad nors T. R. ir A. G. kurį laiką jau negyveno kartu, tačiau vaizdo stebėjimo kamera faktiškai buvo įgyta jiems esant santuokoje, o ir sumontuota bendrosios nuosavybės pagrindu abiems priklausančioje patalpoje, buvimas kurioje nei vienam, nei kitam asmeniui nesuteikia nei jokių privalumų, ar privilegijų, todėl kol nenustatyta kitaip tiek T. R., tiek A. G. turi teisę bendru sutarimu disponuoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija nėra paneigta ir šis turtas nėra padalintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. G. nuimdama vaizdo stebėjimo kamerą, įgyvendino savo, kaip šio buto bendrasavininkės, teises, siekė apsaugoti save ir savo artimuosius nuo galimai neteisėto veikos, ir jos veiksmus laikyti neteisėtais, juolab atitinkančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymius, šioje konkrečioje situacijoje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

19. Apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą nukentėjusiojo T. R. įgaliotosios atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės skundą dėl Institucijos 2023 m. sausio 4 d. nutarimo atmesti, todėl naikinti ar keisti skundžiamos apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl nukentėjusiojo T. R. įgaliotosios atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir nukentėjusiojo T. R. įgaliotosios atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.