Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsno 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams. Įpareigojant H. G. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 3) uždrausta laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu turėti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų alkoholį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 23 d. 23.30 val. iki 2018 m. birželio 25 d. 12.01 val. (dvi dienas), 1 sulaikymo diena prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta įsiteisėjus nuosprendžiui. Iš H. G. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos A. L.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. birželio 14 d. gautas nuteistojo H. G. prašymas, kuriuo prašoma panaikinti nuteistojo H. G. teistumą. Prašyme nurodoma, kad nuteistajam H. G., teismo nuosprendžiu buvo skirti įpareigojimai nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai susiję su darbu ar gydymusi bei dalyvauti smurtini elgesį keičiančiose programose. Bausmės vykdymas buvo pradėtas 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo įtrauktas Lietuvos probacijos tarnybos Probuojamų asmenų registrą, baigtas 2021 m. rugpjūčio 10 d. buvo išbrauktas iš Lietuvos probacijos tarnybos Probuojamų asmenų registro. Bausmės vykdymo laikotarpiu jokių teismo skirtų įpareigojimų pažeidimų užfiksuota nebuvo. Įvykdė pareigą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bendravo su Probacijos tarnybos paskirtą psichologe. Nuo bylos nagrinėjimo teisme ir iki dabar H. G. atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, nebuvo baustas administracine tvarka. Nurodo, kad nuo teismo nuosprendžio paskelbimo, nuteistas H. G. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. H. G. nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir norėtų toliau gyventi su ramia sąžine, be teistumo. Šiuo metu gyvena ramų gyvenimą, laikosi visuomenėje nustatytų elgesio normų ir įstatymų. H. G. teistumas yra iki 2024 m. rugpjūčio 10 d.

Nuteistasis H. G. teismo posėdžio metu palaikė prašyme nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad teistumas trukdo jo gyvenimo tikslams, kadangi tai yra vienintelis teistumas, kitų teisės pažeidimų nėra padaręs. Esantis teistumas turi jam neigiamos psichologinės įtakos, patiriamas moralinis spaudimas kenkia gyvenimo kokybei. Jausdamas atsakomybę už kitus šeimos narius, išgyvena gėdos jausmą dėl teistumo. Nori likusį laiką pragyventi ramiai be sąžinės graužaties, laikantis įstatymuose įtvirtintų normų ir elgesio taisyklių. Išvadas dėl padarytos veikos padarė iki šiol jaučia psichologinius sunkumus dėl padarytų veiksmų.

Probacijos tarnybos atstovė S. P. teikimą palaikė ir teismo prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu pridūrė, kad H. G. visą probacijos laikotarpį tinkamai laikėsi įpareigojimų, baigė elgesio programą, visada buvo randamas namuose, nepadarė administracinių pažeidimų, naujų ikiteisminių tyrimų asmens atžvilgiu nebuvo pradėta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamosios teisinės teistumo pasekmės pasireiškia tuo, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Teistumas taip pat gali lemti ir atitinkamuose įstatymuose įtvirtintus žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus, kurie tam tikru mastu, be kita ko, apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises. Atsižvelgiant į nurodytas teistumo sukeliamas teisines pasekmes, jos negali varžyti bausmę atlikusio asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas.

BK 97 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo terminui, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

BK 97 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį. Todėl teistumas anksčiau laiko gali būti panaikintas tik jeigu asmuo yra teigiamai charakterizuojamas, nedaro naujų teisės pažeidimų ir jo elgesys po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo rodo, jog asmuo tvirtai pasiryžęs gyventi vadovaudamasis visuotinai priimtinomis elgesio taisyklėmis ir nepažeidinėti įstatymų. Taigi šiuo aspektu yra itin reikšmingos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu po jo atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-898/2018).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. m. nuosprendžiu H. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad H. G. bausmės vykdymas buvo pradėtas nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. Jis iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. (bausmės pabaiga) buvo įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos probuojamų asmenų registrą.

Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį, asmenys, nuteisti už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, laikomi teistais bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, todėl H. G. laikomas turinčiu teistumą iki 2024 m. rugpjūčio 10 d. Šiuo metu suėję daugiau nei pusė H. G. teistumo termino (pusė teistumo termino suėjo 2023 m. vasario 10 d.), dėl to, vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi, yra pagrindas svarstyti H. G. prašymą dėl teistumo termino panaikinimo.

Spręsdamas klausimą dėl teistumo panaikinimo, teismas vertina pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus bei motyvus, nuteistojo teismui pateiktus ir teismo savo iniciatyva išreikalautus jį apibūdinančius duomenis. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad naujų ikiteisminių tyrimų H. G. nepradėta, teistas vieną kartą už veiką, dėl kurios sprendžiamas klausimas šioje nutartyje. Administracinių nusižengimų registro duomenimis H. G. administracine tvarka baustas tik vieną kartą pagal Lietuvos Respublikos Administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalį už greičio viršijimą dar 2018 m. rugpjūtį. Už šio nusižengimo padarymą buvo paskirta 60 Eur bauda, kuri yra apmokėta (b. l. 14-15). Nuteistasis šiuo metu nedirba, kadangi yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-19). Posėdžio metu nurodė, kad gailisi dėl savo praeities klaidų, išvadas dėl neteisėto elgesio padarė.

Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad H. G. iš esmės laikėsi įstatymų, nepadarė naujų nusikalstamų veikų (nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik 5 metai). Iš išdėstyto galima spręsti, kad H. G. gali laikytis teisės aktų reikalavimų, taip pat, kad jis padarė atitinkamas išvadas dėl savo nusikalstamos veikos padarymo praeityje. Šie nuteistojo duomenys leidžia spręsti, kad H. G. šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini) amžiaus jaučia psichologinę naštą bei nerimą dėl esamo teistumo ir dėl šeimos narių požiūrio į jį. H. G. prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo ir teistumo metu, prašyme nurodytus argumentus bei tai, kad prašymo nagrinėjimo metu yra suėję daugiau nei pusė teistumo laiko – likusi teistumo laikotarpio dalis yra kiek daugiau nei 1 metai 1 mėnuo (iš trijų metų teistumo laikotarpio), daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti. H. G. po bausmės atlikimo renkasi teisėtą gyvenimo būdą ir yra praradęs pavojingumą, o teistumas gali neproporcingai suvaržyti nuteistojo galimybę oriai gyventi. Esant nurodytoms aplinkybėms, H. G. teistumas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamojoje byloje Nr. 1- 70-270/2020, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo H. G. prašymą tenkinti ir panaikinti teistumą H. G., nuteistam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamojoje byloje Nr. 1- 70-270/2020.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.