Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. V., nuteistojo P. B. gynėjo bei nuteistojo D. Š. gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už grasinimą tuoj pat pavartoti fizinį smurtą ir fizinio smurto pavartojimą 2006-06-04, apie 23 val., prieš V. P. nuteista vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už grasinimą tuoj pat pavartoti fizinį smurtą ir fizinio smurto pavartojimą 2006-06-04, apie 23.30 val., prieš V. P. nuteista devyniems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už grasinimą tuoj pat pavartoti fizinį smurtą ir fizinio smurto pavartojimą 2006-06-05, apie 01.30 val., prieš V. P. nuteista vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. nuteista penkeriems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. nuteista ketveriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p. ir 6 d., šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė nustatyta penkeri metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

A. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. nuteistas ketveriems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. nuteistas trejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 ir 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nustatyta ketveri metai laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

P. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. nuteistas septyneriems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. nuteistas šešeriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 ir 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nustatyta septyneri metai laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

A. B. (A. B.) pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

D. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiajai V. P. iš M. V. priteisti 72 litai turtinės žalos, iš M. V., A. D., P. B., A. B. ir D. Š. solidariai priteisti 800 litų išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, ir 70000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteista už tai, kad ji 2006-06-04, apie 23 val., (duomenys neskelbini) gatvės (duomenys neskelbini) namo, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, grasindama V. P. tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, t. y. sukurdama tokią situaciją, kad nukentėjusioji suprato, jog jei nevykdys reikalavimo, prieš ją bus pavartotas fizinis smurtas, pagrobė 300 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 1110, be to, siekdama išlaikyti pagrobtą turtą, paėmusi už plaukų prilenkė nukentėjusiąją prie žemės, po to kumščiu smogė V. P. į veidą ir koja ne mažiau kaip du kartus spyrė į veidą, tuo nukentėjusiajai sukeldama fizinį skausmą.

M. V. nuteista ir už tai, kad ji 2006-06-04, apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, prieš tai pavartojusi fizinį smurtą prieš V. P. ir taip įbauginusi nukentėjusiąją, pagrobė V. P. 11 litų vertės žiedą.

M. V. nuteista ir už tai, kad ji 2006-06-05, apie 1 val. 30 min., automobilyje CHRYSLER VOYAGER kelyje Klaipėda-Šernai, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, prieš tai pavartojusi prieš V. P. fizinį smurtą ir taip ją įbauginusi bei pavartojusi fizinį smurtą, t. y. rankos kumščiu smogė ne mažiau kaip du kartus V. P. į veidą, tampė ją už plaukų ir taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą pagrobė iš V. P. rankų 40 litų vertės moterišką rankinę, kurioje buvo 3 litų vertės piniginė, 20 litų vertės raktų ryšulys, 3 litų vertės plaukų gumelė bei 2 litų moneta.

M. V., A. D., P. B., A. B. ir D. Š. nuteisti už tai, kad jie 2006-06-05, apie 2 val., poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbini) kaime, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, M. V. pavartojus fizinį smurtą prieš V. P., t. y. už plaukų ištempus ją iš automobilio CHRYSLER VOYAGER, trenkus V. P. veidu į medį, parklupdė ją ant žemės, kumščiais ir kojomis spardydama sudavė jai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydama nukentėjusiajai dešinio skruostikaulio lanko lūžį, veido poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, poodines kraujosruvas abiejų dilbių nugariniame paviršiuje, paviršinį nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą ant kairiojo riešo sąnario, poodines kraujosruvas abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje, pagrasinusi peiliu bei grasindama padegti, taip smurtu ir grasinimais palaužus nukentėjusiosios valią, A. D. priėjęs prie V. P. įkišo savo varpą nukentėjusiajai į burną ir prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, po to P. B., nusivedęs nukentėjusiąją į krūmus, įkišo savo varpą jai į burną ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, po to tęsdamas nusikalstamą veiką įvedė savo varpą nukentėjusiajai į makštį ir lytiškai santykiavo prieš jos valią, tada prie nukentėjusiosios antrą kartą priėjęs A. D. įvedė savo varpą V. P. į makštį ir lytiškai santykiavo prieš jos valią, o po jo A. B. priėjęs įkišo savo varpą V. P. į burną ir prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, po to D. Š. lytiškai santykiavo su V. P. prieš jos valią, įvedęs savo varpą nukentėjusiajai į makštį, taip M. V., A. D., P. B. ir D. Š. bendrininkų grupe išžagino ir M. V., A. D., P. B. ir A. B. bendrininkų grupe seksualiai prievartavo V. P..

Ji nusikalto pirmą kartą, turi mažą vaiką, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo emocinė būsena dėl sunkios vaikystės, artimų žmonių netekties, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalto būdama nepilnametė, todėl jai skirta bausmė yra aiškiai per giežta.

Įrodymais nepagrįstos teismo išvados, kad „P. B., nusivedęs nukentėjusiąją į krūmus, įkišo savo varpą jai į burną ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, po to tęsdamas nusikalstamą veiką įvedė savo varpą nukentėjusiajai į makštį ir lytiškai santykiavo prieš jos valią“. Ikiteisminio tyrimo metu P. B. kaltu prisipažino, nes prieš jį pareigūnai vartojo fizinį smurtą. Nuteistojo P. B. parodymus apie jo prisipažinimo aplinkybes patvirtina liudytojas A. Eglinas, kuris parodė, kad buvo policijoje apklausiamas, girdėjo, kaip kitame kabinete buvo šaukiama dėl melavimo ir girdėjo garsus, panašius į žmogaus mušimą, po to matė iš to kabineto išvedamą P. B.. P. B. parodymus apie prieš jį vartotą smurtą patvirtina 2006-06-07 specialisto išvada Nr. G 995/06(03), kurioje nustatyta, kad P. B. buvo padaryti kūno sužalojimai. Be to, nuteistasis P. B., apklausiamas teisme-ir ikiteisminio tyrimo teisėjų, ir nagrinėjant baudžiamąją bylą - nė karto nepatvirtino savo „prisipažinimo“ ir visą laiką teigė, kad nei vaginaliniu, nei oraliniu būdu su nukentėjusiąją nesantykiavo. Įrodymais pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Kadangi šis „prisipažinimas“ išgautas neteisėtu būdu ir jokiais kitais įrodymais nepatvirtintas, jis negali būti laikomas įrodymu, ir teismas juo vadovautis negalėjo.

P. B. kaltė įrodinėjama tik liudytojos M. D. ir nukentėjusiosios V. P. parodymais, nes kiti nuteistieji nepatvirtino liudytojos ir nukentėjusiosios teiginių apie P. B. tariamai įvykdytą nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tiems duomenims, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir jų patikimumui. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei iki jo pradžios asmens duoti parodymai ar paaiškinimai nėra įrodymai baudžiamojo proceso įstatymo prasme. Įrodymais gali būti laikomi tik tie paaiškinimai, kurie duoti realizuojant rungimosi principą, kai liudytoją, specialistą, ekspertą ar kitus asmenis apklausiant dalyvauja ir turi teisę bei galimybę užduoti klausimus ir kaltinančioji, ir ginančioji pusė. Nuosprendyje nurodoma, kad „liudytoja M. D. ... matė, kaip iš pradžių A. D., po jo P. B. su V. P. santykiavo oraliniu būdu, ką kiti vaikinai darė, nežino. Automobilyje grįžtant į namus A. B. su P. B. gyrėsi vienas kitam, kaip oraliniu būdu santykiavo.... Iš 2006-06-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytoja M. D. atpažino P. B. ir nurodė, kad jis 2006-06-05 naktį miško poilsiavietėje nusivedė V. P. į krūmus ir nuo jos grįžo maždaug už 30-40 minučių“. Apklausiama nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, liudytoja M. D. parodė, kad pati nematė, ar P. B. kokiu nors būdu santykiavo su nukentėjusiąja V. P., kitaip sakant, teismas daro išvadą apie P. B. „įvykdytą“ nusikalstamą veiką, neturėdamas tam jokio pagrindo.

Kitas įrodymas, kuriuo vadovavosi teismas, yra nukentėjusiosios parodymai. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad „iš 2006-06-06 asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji V. P. atpažino P. B. ir nurodė, kad jis ją 2006-06-05 naktį miške iš pradžių gynė nuo kitų vaikinų, vėliau seksualiai prievartavo oraliniu būdu, ar išžagino, neprisiminė“. Taigi kitą dieną po įvykio, kai nukentėjusioji atsiminė įvykį geriau, kaip ji nurodė teisme, ji patvirtino, kad P. B. jos neišžagino - šiuo atveju, kai nukentėjusioji nepatvirtina fakto, jog ją P. B. išžagino, tai tolygu teiginiui, kad P. B. jos neišžagino, - visi prieštaravimai traktuojami įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo naudai, jei šių prieštaravimų neįmanoma pašalinti, be to, tenka atsižvelgti į tai, kad Lietuvos baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Visų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai turėtų būti nuoseklūs ir logiški bei neprieštaraujantys vienas kitam. Šiuo atveju to nėra. Visi nuteistieji, kalbėdami apie seksualinį prievartavimą ir žaginimą, nuosekliai parodo, kokiu eiliškumu, kas ir kaip santykiavo su nukentėjusiąja. Pati nukentėjusioji teigia, kad ją išžagino du kartus. Nuteistieji D. Š. ir A. D. prisipažino išžaginę nukentėjusiąją - atlikę lytinį aktą vaginaliniu būdu, be to, iš 2006-08-17 specialisto išvados Nr. S 265/06(01) nustatyta, kad ant V. P. kelnaičių rasti spermijai, kurie priklauso A. D.. Tampone iš V. P. makšties rasti spermijai, kurie gali priklausyti A. D., tai patvirtina A. D. prisipažinimą atlikus jam inkriminuotas veikas. Pati nukentėjusioji taip pat teigia, kad ją seksualiai prievartavo (atliko oralinį lytinį aktą) du asmenys. Būtent du asmenys - nuteistieji A. B. ir A. D. - prisipažino atlikę su nukentėjusiąją oralinį lytinį aktą, be to, iš specialisto išvados Nr.S 265/06 (01) nustatyta, kad tamponuose iš V. P. burnos rasti spermijai priklauso A. D.. 2006-06-06 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji V. P. atpažino A. B., tačiau ar jis ją žagino, pasakyti negalėjo, nors pats A. B. pripažino tai daręs. Taigi yra pagrindas teigti, kad nukentėjusioji neatsimena įvykio aplinkybių. Teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės 2007-04-26 akte nurodoma, kad nukentėjusioji dar iki įvykio elgėsi neadekvačiai, nuo 2006-10-21 iki 2006-12-07 gydėsi ligoninėje. Akte, aprašant V. P. būklę, nurodoma, kad „yra kliedesinio pobūdžio išgyvenimų, kurie yra daugiau interpretaciniai. Santykio kliedesiai ir savęs nuvertinimo, išaukštinimo idėjos, save vadina išskirtine mergina, stilinga. Į elementarius klausimus atsako pagal prasmę. Nuosekliai suteikti anamnestinių duomenų nesugeba. Lengvai nukrypsta į pašalines temas. Tiek priimami sprendimai, tiek pasakojimai perdėtai detalizuoti, nukrypsta į smulkmenas, neesmines detales. Kalboje vartoja abstrakčias sąvokas, tačiau ne vietoje, ne pagal prasmę, rezonuoja. Visa veikla stokoja kryptingumo ir nuoseklumo. Mąstymo operacijų - analizės, palyginimo ir apibendrinimo - atlikimas sutrikę. Loginė analizės veikla nenuosekli. Fiksuoja ir detaliai apibūdina konkrečius, dažniausiai išorinius objektų požymius. Sunkiai nurodo daiktų panašumą, nesugeba apibendrinti. Linkusi objektus jungti pagal dirbtinai kuriamą situaciją (pseudokonkretūs sprendimai), lengvai kyla šalutinės asociacijos. Tyrimo rezultatai rodo mąstymo operacijų bei motyvacinio pobūdžio mąstymo procesų sutrikimus“, kitaip sakant, jos paaiškinimais ir parodymais neįmanoma pasitikėti, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismas į tai neatsižvelgė. Taigi teismas vadovavosi nenuosekliais nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, tuo pažeisdamas BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą.

Teismo nuosprendyje teigiama, kad V. P. nurodė, jog P. B. žagino V. P., tačiau tokia teismo išvada neatitinka tikrovės. Nukentėjusioji nurodė, kad P. B. ją seksualiai prievartavo, ar jis ją žagino, nepamena, liudytoja M. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad P. B. nukentėjusiąją seksualiai prievartavo, teisme apklausiama nurodė, kad to nematė, ar P. B. V. P. žagino, nežino. Nė vienas iš nuteistųjų nepatvirtino, kad P. B. būtų žaginęs V. P., nėra jokių kitų įrodymų, kad jis būtų tai daręs, todėl nesuprantama, kodėl teismas nusprendė, kad P. B. žagino V. P..

Gynėjas mano, kad net pripažinus P. B. kaltu, jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., nes byloje nesurinkta jokių duomenų, kad P. B. veikė grupe iš anksto susitarusių asmenų ar prisidėjo prie jau daromų nusikalstamų veikų.

Teismas, skirdamas bausmę, neatkreipė dėmesio į tai, kad P. B. nebuvo šių veikų įvykdymo organizatorius ar kurstytojas, jis gynė nukentėjusiąją nuo kitų asmenų, iš tikro įvykdžiusių nusikalstamas veikas. Teismas skyrė jam griežčiausią iš visų teisiamų šioje byloje asmenų bausmę, nors, teismo nuomone, veikos padarytos P. B. kartu su kitais nuteistaisiais, ir P. B. vaidmuo, net ir teismo požiūriu, nebuvo pats aktyviausias, jis nevartojo prieš nukentėjusiąją smurto, nepagrobė jos turto. Gynėjo manymu, sunkinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė - girtumas - neįrodyta.

Priteisdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas padarė neteisingas išvadas, kad dėl padarytų veikų nukentėjusioji ilgai gydėsi buvo sutrikdyta jos psichika. Iš 2007-03-26 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 39 matyti, kad šiuo metu dominuojantys psichikos sutrikimai nėra tiesioginė prieš V. P. 2006-06-05 padarytų nusikalstamų veikų pasekmė, todėl nėra priežastinio ryšio tarp veikų ir nukentėjusiosios psichinės būklės. Gynėjas mano, kad teismas nuosprendyje teigdamas, jog P. B. padarė tyčines nusikalstamas veikas, nenurodė, kokia tyčia pasireiškė jo veikos. Tai apsunkina nuteistojo gynybą ir apeliacinio skundo surašymą.

D. Š. savo veiksmus visiškai pripažino, davė išsamius bei nuoseklius parodymus. Tai, kad jis nepripažino savo veiksmų teisinės išraiškos - kaltės padarius nusikaltimą, nėra pagrindas teigti, kad jis nesigaili. Jis teisiamas pirmą kartą, yra labai jauno amžiaus - įvykio metu buvo 12 klasės moksleivis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuosprendžio priėmimo metu dirbo. Todėl net jeigu teismas pripažintų, kad D. Š. yra kaltas, jam paskirta aiškiai per griežta bausmė, nes neatsižvelgta į nusikaltimo pobūdį bei nuteistojo asmenybę.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Tiek nukentėjusiosios V. P., tiek nuteistųjų, tiek liudytojos M. D. parodymais neginčijamai nustatyta, kad nuteistoji M. V. prieš nukentėjusiąją V. P. fizinį smurtą vartojo tiek Klaipėdoje, tiek ir Klaipėdos rajono Šernų miške. Nukentėjusioji nuosekliai parodo, kad vartodama prieš ją fizinį smurtą automobilyje bei Šernų miške M. V. jai sakė, kad ji turės tenkinti vaikinus bei ,,išlaižyti jos lytinius organus“. Tai, kad M. V. pavartojusi fizinį smurtą prieš V. P. liepė vaikinams ,,pasilinksminti“, nuosekliai parodo nuteistieji A. D. ir D. Š. bei liudytoja M. D.. Nuteistasis A. D. buvo M. V. vaikinas ir iš jo parodymų matyti, kad po fizinio smurto, pavartoto prieš V. P., M. V. jam pirmam liepė oraliniu būdu prievartauti ant kelmo sėdėjusią nukentėjusiąją. Tą jis ir padarė įvesdamas savo lytinę varpą V. P. į burną. Iš liudytojos M. D. parodymų matyti, kad kai su V. P. oraliniu būdu santykiavo A. D., visi kiti stovėjo aplink. Taigi esant išdėstytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas M. V. veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 149 str. 2 d. Ir BK 150 str. 2 d. Išdėstytos aplinkybės paneigia M. V. skundo argumentus, kad ji nieko bendro neturi su seksualine prievarta prieš V. P., kad ji nematė, kaip pastaroji yra prievartaujama. Akivaizdu, kad tiek fizinės, tiek seksualinės prievartos prieš V. P. iniciatorė buvo M. V..

Apeliantė nurodo, kad teismas skyrė jai per griežtą bausmę, nes neatsižvelgė į tai, kad ji nepilnametė, turi mažametį vaiką, nusikalto pirmą kartą, teismas neįvertino jos emocinės būsenos. Kolegija mano, kad šie apeliantės skundo motyvai nepagrįsti. Skirdamas bausmę teismas nuosprendyje nurodė, kad M. V. anksčiau neteista, įvertino neigiamą jos charakteristiką. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas M. V. yra tik priedanga, nes ji pastarojo neaugino ir būdama laisvėje. Jos vaiką prižiūrėjo giminaičiai. Teismas, įvertinęs, kad M. V. padarė tris tyčinius nesunkius ir du sunkius nusikaltimus, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertinęs nusikaltimų padarymo aplinkybes (nuteistoji buvi itin aktyvi ir žiauri) skyrė nuteistajai tinkamą bausmę, kuri nėra aiškiai neteisinga dėl jos griežtumo.

Didelė dalis nuteistojo P. B. gynėjo apeliacinio skundo skiriama argumentams, kuriais siekiama įrodyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai prievarta išgavo P. B. prisipažinimą padarius jam inkriminuotas veikas. Kadangi minimu ,,prisipažinimu“ pirmosios instancijos teismas P. B. kaltės nuosprendyje negrindė, kolegija nenagrinėja minėtų argumentų dėl ,,prisipažinimo“.

Nuteistojo P. B. gynėjo nuomone, byloje nesurinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių jo ginamojo kaltę. Jo nuomone, P. B. kaltės negalima grįsti abejotinais nukentėjusiosios V. P. parodymais, nes jie nepakankamai nuoseklūs, be to, nukentėjusioji turi tam tikrų psichikos problemų ir iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad galima abejoti nukentėjusiosios parodymų tikrumu. Abejotini ir liudytojos M. D. parodymai apie jo ginamojo veiksmus įvykio metu. Su tokiais gynėjo apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka. Nukentėjusioji V. P. teismo posėdyje parodė, kad dėl įvykio tikslesnius parodymus ji davė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš minėtų parodymų matyti, kad ji nuosekliai parodo, jog nuteistasis P. B. įvykio metu po M. V. pavartoto prieš ją smurto buvo įvedęs savo lytinę varpa jai į burną. Išsigandusi ji nė vienam iš prievartautojų nesipriešino, nes bijojo, kad vėl bus mušama. Teismo posėdžio metu liudytoja M. D. patvirtino nukentėjusiosios parodymus parodydama, kad ji matė, kaip P. B. buvo įvedęs lytinę varpą V. P. į burną. Abejoti minėtos liudytojos patrodymais nei pirmosios instancijos teismas, nei skundą nagrinėjanti kolegija neturi pagrindo. Nukentėjusioji parodė, kad ji tiksliai neatsimena, ar P. B. buvo įvedęs jai lytinę varpą į makštį, tačiau atsimena, kad kai vienas vaikinas ją prievartavo į makštį, buvo atėjęs kitas ir klausė, ar pastarasis greitai baigs. Nuteistasis A. D. parodė, kad P. B. buvo nusivedęs V. P. už krūmų. Jis matė P. B. ir nukentėjusiąją gulinčius ant žolės ir P. B. klausė, ar jis greitai baigs. Taigi iš šių parodymų matyti, kad P. B. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja. Abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu kolegija neturi pagrindo. Tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymai apie įvykius, iki kompanija atvyko į Šernų mišką, sutampa ir niekas neabejoja nukentėjusiosios parodymų tikrumu. Taigi, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais ir apie įvykius Šernų miške. Nuteistojo P. B. gynėjo minimo ekspertizės akto išvadoje ekspertas kategoriškai teigia, kad V. P., nors ir serga lėtine psichine liga, gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, gali duoti teisingus parodymus apie įvykio aplinkybes. Tokią eksperto išvadą patvirtina ir tai, kad nukentėjusiosios ir liudytojos M. D. bei nuteistojo A. D. parodymai apie tam tikras įvykio aplinkybes sutampa.

Iš jau anksčiau minėtų liudytojos M. D. parodymų matyti, kad P. B. matė, kaip po M. V. prieš nukentėjusiąją pavartoto smurto nukentėjusiąją seksualiai prievartavo A. D., o po to P. B., todėl gynėjo skundo argumentai, kad P. B. neprisidėjo prie daromo nusikaltimo, neatitinka tikrovės.

Nepagrįstas nuteistojo P. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš nukentėjusiąją, sutriko jos psichika. Jau minėtame ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad ,,šiuo metu dominuojantys psichikos sutrikimai nėra tiesioginė 2006 m. birželio 5 d. prieš V. P. pavartotų nusikalstamų veiksmų pasekmė“. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizė daryta 2007 m. kovo 26 d., t. y. nuo įvykio praėjus devyniems mėnesiams. Iš liudytojų V. M., D. P., dirbančių Klaipėdos psichologinės pagalbos centre, parodymų matyti, kad nusikalstama veika V. P. buvo padaryta didžiulė psichologinė trauma, jai minėtame centre buvo teikiama ilgalaikė pagalba, po su ja atliekamų procesinių veiksmų byloje jai pablogėdavo sveikata. Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta, todėl priteista pagrįstai. Priteistos neturtinės žalos dydis apeliaciniame skunde neginčijamas.

P. B. nuteistas už sunkių nusikaltimų padarymą, nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai, kad nuteistieji vartojo alkoholinius gėrimus, įrodyta jų pačių, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais. P. B. anksčiau septynis kartus teistas, taigi nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, esant šioms aplinkybėms paskyręs P. B. bausmę didesnę nei vidurkis, numatytas sankcijose už padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. reikalavimų nepažeidė.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kokia tyčios forma P. B. padarė nusikalstamas veikas, ir tai apsunkina nuteistojo gynybą bei apeliacinio skudo surašymą. Kolegijos nuomone, šis apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas. Akivaizdu, kad veikiant grupe asmenų išžaginti ir seksualiai prievartauti moterį netiesiogine tyčia neįmanoma.

Nepagrįsti nuteistojo D. Š. gynėjo apeliacinio skundo motyvai, kad jo ginamasis lytiškai santykiaudamas su V. P. nesuvokė, kad tai daro prieš jos valią. Iš jau anksčiau nurodytų aplinkybių matyti, kad D. Š. matė, jog M. V. vartoja prieš V. P. fizinį smurtą, girdėjo, kaip M. V. liepė visiems vaikinams ,,pasilinksminti“ su V. P., matė, kad M. V. liepė savo vaikinui A. D. pirmam kišti lytinę varpą V. P. į burną. V. P. buvo kruvina (nustatyta, kad jai sulaužytas žandikaulis) ir tai parodė tiek liudytoja M. D. tiek nuteistasis P. B.. Esant tokioms aplinkybėms tik psichiškai nesveikas žmogus gali nesuvokti, kad moteris yra prievartaujama. Duomenų, kad D. Š. sirgtų kokia nors psichine liga, byloje nėra.

D. Š. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimą padarė būdamas girtas ir tai sunkina jo atsakomybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tai, kad iki nuosprendžio priėmimo jis dirbo ir yra jauno amžiaus, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Skirdamas bausmę teismas tinkamai vadovavosi BK 54 str. nuostatomis, todėl kolegija mano, kad švelninti D. Š. bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistosios M. V., nuteistojo P. B. gynėjo Henriko Mackevičiaus ir nuteistojo D. Š. gynėjo Osvaldo Martinkaus apeliacinius skundus atmesti.