Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-579/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
1A-91-579/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09791-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. P.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos, A. Č.
Nukentėjusysis
A. Č.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-579/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09791-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.2.8.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.4.6.1.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Indrei Karpienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam A. P. ir jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 5, 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: 1) per du mėnesius atsiprašyti nukentėjusiosios, 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 3) vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, 4) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 5) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. P. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 168,49 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt aštuoni eurai 49 ct) gydymo išlaidoms padengti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Č. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. P. nukentėjusiajai A. Č. 4 500 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš A. P. nukentėjusiajai A. Č. priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 28 d. apie 16.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančiame R. P., tyčia iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų – A. Č., o būtent, be aiškios priežasties, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, suėmė abiem rankom A. Č. už abiejų rankų žastų ir tuo pat metu kojos keliu sudavė jai du smūgius į pilvo sritį, taip nukentėjusiąją A. Č. pargriovė ant žemės, tačiau nukentėjusiajai A. Č. atsistojus ir nubėgus keletą žingsnių, jis pasivijęs iš nugaros sugriebė nukentėjusiajai už kairės rankos žasto ir stipriai laikė suspaudęs, o kaire ranka sudavė nukentėjusiajai A. Č. ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, nuo smūgio nukentėjusiajai A. Č. nugriuvus ant žemės, ant dešinio šono, jis stovėdamas priešais nukentėjusiąją, pastarajai koja spyrė ne mažiau du kartus į pilvą ir vieną kartą spyrė į kairį žastą, tokiu būdu nukentėjusiajai A. Č. padarė poodines kraujosruvas dešinės plaštakos IV piršto srityje, dešinio momens srityje, kairiame žaste, kairio žastikaulio didžiojo gumburėlio avulsinį lūžimą ir nukentėjusiąją A. Č. nesunkai sužalojo, nes dėl kairio žastikaulio didžiojo gumburėlio avulsinio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.Apeliaciniame skunde A. P. teigia, jog Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl prašo jį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad reikalingas įrodymų tyrimas, nes reikia dar kartą apklausti liudytojus, išklausyti bendrojo pagalbos centro įrašą, todėl prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Skunde apeliantas teigia, jog byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nuosprendis pagrįstas vien prielaidomis. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš karto po įvykio jis neva pripažino, kad vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Apeliantas teigia to nesakęs, savo duotų parodymų neperskaitęs, o tyrėjos perskaitytų parodymų nesupratęs. Nurodo, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, jog jokios nusikalstamos veikos nepadarė, A. Č. nesumušė. Ji sužalojimus galėjo patirti savo namuose, nes, kiek žinoma apeliantui, jos atžvilgiu smurtą vartoja vaikai. Nukentėjusiosios parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Parodymų patikrinimo vietoje ji nurodė vieną nusikaltimo padarymo vietą, o teisme – jau kitą. Ikiteisminio tyrimo metu teigė mačiusi svečius pas R. P., teisme nurodė, kad pas R. P. jokių žmonių nematė. Be to, skundo autoriaus nuomone, iš bendrojo pagalbos centro skambučio galima daryti išvadą, kad jokio nusikaltimo nebuvo.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino paties nuteistojo, nukentėjusiosios parodymus, kitus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė, jog nuteistasis padarė nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundas nepagrįstas.Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016).Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytos taisyklių. Teismas įrodymų patikimumą nustatė juos lygindamas bei gretindamas tarpusavyje, atsižvelgęs į jų gavimo aplinkybes, todėl abejoti teismo išvadų pagrįstumu ir teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo.Nors nuteistasis savo kaltę neigia, tačiau aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog jo kaltei pagrįsti byloje surinktų duomenų pakanka. Nuteistojo A. P. kaltė neabejotinai nustatyta ir įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios A. Č. bei liudytojų R. P., A. J., R. J., D. B., E. L. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei byloje esančiomis specialistų išvadomis, skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu. Pažymėtina, jog nukentėjusioji nuosekliai viso proceso metu nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes, o būtent tai, kad, beišeinant iš R. P. namų, kieme, apeliantas be jokios priežasties ją užsipuolė, išvadino įžeidžiančiais žodžiais, griebė už žastų, spyrė į pilvą, jie susigrūmė, parkrito, pakilusi bandė bėgti, tačiau nuteistasis ją pasivijo, griebė už rankos, sudavė smūgius į galvą, o A. Č. nugriuvus, tris kartus spyrė – į pilvą, krūtinę bei kairės rankos žastą. Atsistojusi nukentėjusioji nubėgo pas pažįstamus A. ir R. J. į kiemą, o skundo autorius ją nusivijo. Netikėti šiais nukentėjusiosios A. Č. parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes liudytojai A. J. bei R. J. patvirtino, jog pas juos į kiemą, šaukdamasi pagalbos, atbėgo nukentėjusioji, kurios rūbai buvo nešvarūs, žemėti. A. Č. skundėsi, kad ją sumušė ir ketina užmušti, o paskui nukentėjusiąją į kiemą atėjo ir įpykęs, šaukiantis ant A. Č., mosikuojantis rankomis A. P.. R. J. patvirtino, jog nukentėjusioji aiškino, kad apeliantas ją užpuolė, stūmė, norėjo sumušti bei vijosi, minėjo, kad skauda ranką. Apie tai, kad buvo sumušta moteris, liudytoja R. P. pranešė pagalbos telefonu ir tai patvirtina skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas bei policijos pareigūnų R. T., D. B., E. L. parodymai, kuriais nustatyta, jog įvykio dieną buvo gautas pranešimas apie užpultą moterį, o nuvykus į vietą, matė susijaudinusią, sutrikusią, išsigandusią nukentėjusiąją A. Č., kuri nurodė, kad buvo užpulta vyriškos lyties asmens, patvirtino, jog sumušė ją būtent nuteistasis A. P.. Pažymėtina, jog dėl sumušimų nukentėjusioji buvo apžiūrėta tą pačią dieną ir pirminės apžiūros metu nustatyta kraujosruvos viršugalvyje, kairiame žaste, dešinėje plaštakoje, skausmingumas priekinėje pilvo srityje (1 t., b. l. 83). Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis visiškai atitiko A. Č. nurodytas sumušimo aplinkybes. Nors iš karto kairio žastikaulio lūžis nenustatytas, tačiau tai nepaneigia, jog nukentėjusiajai šis lūžis buvo padarytas būtent minėto įvykio metu neteisėtais nuteistojo veiksmais. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl skausmingumo nukentėjusioji A. Č. vos po kelių dienų (2016 m. kovo 3 d.) kreipėsi į gydymo įstaigą nurodydama, kad negali pakelti kairės rankos, kur buvo išrašytas siuntimas konsultacijai ir jau 2016 m. kovo 9 d., atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, šis sužalojimas buvo nustatytas. 2016 m. gegužės 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje nurodyta, jog neatmetama galimybė, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2016 m. vasario 28 d. įvykio metu nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 88-89). Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, byloje duomenų, kad nuo 2016 m. vasario 28 d. iki 2016 m. kovo 9 d. būtų patyrusi kokių nors sužalojimų, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad kairio žasto skausmais nukentėjusioji A. Č. būtų skundusis iki nagrinėjamo įvykio. Be to, nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, jog jai įvykio metu buvo darytas fizinis poveikis į kairį žastą, taip pat iš karto po įvykio buvo nustatytos kraujosruvos kairiame žaste, kairio žasto sumušimas buvo konstatuotas ir ankstesnėse specialistų išvadose. Esant šios aplinkybėms, byloje nėra pagrindo manyti, kad šis sužalojimas galėjo būti nukentėjusiajai padarytas kitomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji A. Č. iki įvykio skundo autoriaus nepažinojo, pagrindo jį apkalbėti neturėjo. Jos kreipimosi pas medikus tvarka, eiliškumas, nuoseklumas taip pat neleidžia abejoti nukentėjusiosios nuoširdumu, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, A. Č. parodymai pagrįstai vertinti kaip nuoseklūs ir patikimi.Nors apeliantas skunde teigia, jog nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs, tačiau šis teiginys paremtas vien abstrakčiu argumentu, jog A. Č. teisme nurodė kitą įvykio vietą nei ikiteisminio tyrimo metu, be to, ikiteisminio tyrimo metu nurodė mačiusi svečius pas R. P., o teisminio nagrinėjimo metu – kad jokių žmonių pas R. P. nematė. Pažymėtina, jog nukentėjusioji nuosekliai teigė, jog buvo užpulta ir buvo sužalota R. P. namo kieme, todėl nežymūs netikslumai dėl detalios įvykio vietos nesuteikia pagrindo abejoti A. Č. parodymų nuoširdumu, patikimumu ir nuoseklumu. Netikslumai dėl to, matė svečius pas R. P., ar ne, taip pat nesuteikia pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, nes šios aplinkybės neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl įvykio, kadangi nukentėjusioji buvo užpulta ne namo viduje, o kieme, jau išėjusi iš namo ir jokių duomenų, kad namo viduje būtų buvęs koks nors konfliktas prieš įvykį, galėjęs sukelti nuteistojo pyktį ir išprovokuoti įvykį, byloje nėra. Be to, kaip jau aptarta, tai, kad nukentėjusiąją A. Č. sužalojo būtent nuteistasis bei sužalojimo aplinkybes patvirtina ne vien nukentėjusiosios parodymai, tačiau aukščiau aptartų duomenų visuma, kuri tarpusavyje nuosekliai ir logiškai susijusi. Kaip vieną iš jį teisinančių įrodymų, apeliantas nurodo R. P. skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašo fone girdimą moterišką balsą, sakantį, kad nieko nebuvo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Išklausius skambučio įrašą fone vos girdimas pašalinis (nenustatyto asmens) balsas, tačiau, kas buvo pasakyta, negalima (neįmanoma) suprasti. Šiame kontekste pažymėtina, jog būtent reaguodami į šį skambutį (apie pavartotą smurtą) policijos pareigūnai atvyko ir surado nukentėjusiąją, kuri buvo išsigandusi, sakė, kad ją sumušė būtent apeliantas, kuris po šio skambučio ir buvo surastas bei sulaikytas. Bendrajam pagalbos centrui skambinusi R. P., pranešusi apie įvykį, pati nuėjo pas A. ir R. J. ir matė nukentėjusiąją, kuri verkė, skundėsi, kad ją užpuolė, sumušė. Tad skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas vertinamas kaip pagrindžiantis apelianto kaltę, o ne kaip jį teisinantis. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nurodytus duomenis, jų visumą vertino kaip pakankamą daryti išvadą, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikaltimą nuosprendyje nurodytomis aplinkybėms, t. y., kad jis be jokios aiškios priežasties užsipuolė nukentėjusiąją A. Č., sudavė jai smūgius ir padarė kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl kurių nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog iš apylinkės teismo ištirtų duomenų visumos, priešingai nei skunde teigia apeliantas, matyti, jog būtent jo parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu ir kito priklausomai nuo besikeičiančių nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų sunkumo. Iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu kaltę A. P. pripažino, vėliau, keičiantis kaltinimo aplinkybėms, sunkėjant kaltinimui, jo pozicija pasikeitė. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau neneigė, kad galėjo vartoti smurtą ir nurodė nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio. Pažymėtina, jog apeliantui A. P. iš karto po įvykio buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Iš liudytojų A. J. ir R. J. bei policijos pareigūno D. B. parodymų taip pat matyti, jog nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus, todėl pagrįstai manytina, kad detaliai įvykio aplinkybių galėjo ir neprisiminti, tačiau tai nepatvirtina, jog jis nepadarė nusikaltimo. Apelianto aiškinimas, kad jis nežino, ką parašė apklausos protokole tyrėja, nes jo neperskaitė, neįžiūrėjo, paneigti abejonių nekeliančiais tyrėjos V. R. parodymais, kad ji protokolą surašė iš nuteistojo žodžių, jį garsiai perskaitė, protokolą atidžiai perskaitė ir pats A. P. ir jį pasirašė. Tai, kad apeliantas žinojo po kuo pasirašo, patvirtina ir jo paties ranka protokole parašytas prierašas, kad protokolą perskaitė ir jis surašytas teisingai. Tik vėliau, paaiškėjus, jog nukentėjusiajai padarytas sunkesnis sveikatos sutrikdymas, nei buvo nustatyta anksčiau, A. P. savo poziciją pakeitė. Tačiau apelianto parodymus, kad nukentėjusiosios nemušė ir fizinio smurto nenaudojo, kaip jau aptarta anksčiau, paneigia apylinkės teismo išsamiai ištirtų ir tinkamai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, išanalizuotų ir įvertintų duomenų visuma. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai A. P. pripažino kaltu be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojus A. Č. ir tokiais veiksmais padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą ir skyrė jam bausmę.Pasisakant dėl nuteistajam skirtos bausmės, pažymima, jog skirdamas bausmę teismas teisingai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas tinkamai įvertino veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltės formą – padarytas vienas tyčinis, smurtinis, baigtas nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikaltimą apeliantas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgta į tai, kad A. P. administracine tvarka nebaustas, įrašytas į psichikos ligų skyrių dėl nuotaikų nestabilumo bei prasto savęs vertinimo (tačiau jau eilę metų pas psichiatrą nesilanko), buvo padaręs nusikalstamą veiką (teistumas išnykęs), kad nusikaltimą padarė prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, įžūliais veiksmais suduodamas smūgius ne tik į pilvą bei ranką, bet ir į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą, nukentėjusiosios neatsiprašė, kad vienas augina du vaikus, dirba, gyvena pas tėvus, kaimynai jo elgesiu nusiskundimų neturi. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog A. P. pagrįstai skirta bausmė, artima sankcijos vidurkiui, kuri nėra aiškiai per griežta, yra proporcinga veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei ir būtina pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nuteistajam toks elgesys nėra būdingas, todėl konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo.Dėl nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų, nukentėjusiajai buvo suteiktos gydymo paslaugos. Byloje dėl patirtų gydymo išlaidų civilinį ieškinį pateikė Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Gydymo išlaidų suma pagrįsta abejonių nekeliančiais rašytiniais duomenimis. Kadangi byloje neginčytinai nustatyta ir įrodyta, jog sužalojimus nukentėjusioji patyrė dėl nusikalstamų A. P. veiksmų, pagrįstai Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista iš A. P. 168,49 Eur.Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Apylinkės teismas, įvertinęs įstatymo numatytas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajai 4 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvados dėl nukentėjusiajai sukeltų neigiamų pasekmių ir jų įvertinimo pinigine kompensacija padarytos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, yra teisėtos ir pagrįstos. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensacijos įvertino nukentėjusiosios patirtus neigiamus išgyvenimus ir nusikalstamos veikos pasekmes (skausmą, pažeminimą, baimę, sutrikusį miegą, neigiamas emocijas, tai, kad skausmą nukentėjusioji jaučia iki šiol, nes sužalojimo pasekmės nėra pašalintos, rankos judesiai apriboti, reikalingas tolimesnis reabilitacinis gydymas), padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas be jokios priežasties, prieš nepažįstamą moterį), nuteistojo turtinę padėtį (nors ir nedirba, nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus) ir pagrįstai sprendė, jog nukentėjusiajai nusikaltimu patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti turi būti priteista 4 500 eurų.Įvertinus baudžiamosios bylos apimtį, proceso trukmę (truko daugiau nei pusantrų metų, sunkėjo kaltinimas nuteistajam), įvyko visa eilė teisiamųjų posėdžių, nukentėjusiajai suteiktas teisines paslaugas – pagalbą ruošiant civilinį ieškinį, atstovaujant nukentėjusiosios interesus teisme (bylos nagrinėjimas teisme užtruko metus laiko), darytina išvada, nukentėjusiajai pagrįstai priteista 1 000 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė