Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo E. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį nubaustas 28 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį – įspėjimu, pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį – 86 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudos subendrinus, paskirta galutinė nuobauda – 86 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Iš 2015-12-14 tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyresniojo patrulio P. A. užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2014-12-14, apie 23.30 val., patruliuodamas su J. J., pastebėjo akivaizdžiai neblaivų asmenį, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais praeivių akivaizdoje, gėrė alkoholinį alų. Priėjus prie minėto asmens ir liepus nutraukti neteisėtus veiksmus, jis į tai nereagavo, paprašius lipti į tarnybinį automobilį, tai daryti kategoriškai atsisakė, įsodinamas į tarnybinį automobilį priešinosi, todėl buvo panaudota fizinė jėga ir koviniai imtynių veiksmai – asmuo buvo paguldytas ant žemės, jam buvo uždėti antrankiai. Minėtas asmuo buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK, ten buvo nustatyta jo asmenybė, kad tai yra E. L.. Patikrinus jam neblaivumą, buvo nustatytas 1,60 promilės girtumas (b. l. 4).

Iš 2015-12-14 tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio J. J. užfiksuotų duomenų nustatytos analogiškos aplinkybės, kurios patvirtina 2015-12-14 tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyresniojo patrulio P. A. nurodytąsias, t. y., kad 2014-12-14, apie 23.30 val., buvo pastebėtas neblaivus asmuo, kuris, girdint jiems ir praeiviams, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, gėrė alkoholinį alų. Įspėjus minėtą asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus, jis pastūmė kolegą. Panaudojus fizinę jėgą – jam buvo uždėti antrankiai, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK, ten buvo nustatyta jo asmenybė, kad tai yra E. L. (b. l. 5).

Netikėti policijos pareigūnų P. A. ir J. J. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, kurie vieni kitiems neprieštarauja, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad iš užfiksuotų duomenų matyti, jog policijos pareigūnų dėmesį patraukė būtent E. L. netinkamas elgesys, t. y., kad jis garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, be to, svirduliavo. Priėję policijos pareigūnai liepė E. L. nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. viešoje vietoje nevartoti necenzūrinių žodžių, tačiau jis į tai nereagavo, todėl buvo liepta lipti į tarnybinį automobilį, bet tai daryti R. L. irgi kategoriškai atsisakė, įsodinamas į tarnybinį automobilį priešinosi. Alkotesteriu patikrinus E. L. neblaivumą, jam buvo nustatytas 1,60 promilės girtumas (b. l. 8). Ši aplinkybė patvirtina policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes, kad E. L. buvo neblaivus ir tai neabejotinai įtakojo jo neteisėtus veiksmus, už kuriuos jis nubaustas skundžiamu nutarimu. Tam, kad E. L. išsiblaivytų ir būtų galima išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes, jam buvo taikytas administracinis sulaikymas (b. l. 10).

Esant aptartiems duomenims, skundžiamu nutarimu E. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Skirdamas administracinę nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 straipsnis), į tai, kad E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad 2015 m. kovo 26 d. nutarimu E. L. buvo nubaustas už tai, kad 2015-03-15 sutrikdė viešąją rimtį, t. y. buvo baustas administracine tvarka taip pat už administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinosi į viešąją tvarką (ATPK 183 straipsnio 1 dalis). Pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos E. L. nubaustas skundžiamu nutarimu, jis padarė 2015-12-14, t. y. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimus (ATPK 174 straipsnis, 178 straipsnio 1 dalis), už kuriuos E. L. jau buvo paskirta administracinė nuobauda, ir ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau nesant apeliacinio skundo nubaustojo padėtį sunkinančiais pagrindais, ši aplinkybė sunkinančia aplinkybe nepripažintina (ATPK 302¹¹ straipsnis).

Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, netgi į tai, kad nenustatyta E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, apylinkės teismas E. L. paskyrė tik ATPK 174 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytas švelniausias nuobaudos rūšis – baudas bei nustatė minimalų baudų dydį, pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį paskyrė tik įspėjimą, todėl paskirtos nuobaudos yra ne per griežtos ir jų švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Administracinio sulaikymo protokolas patvirtina, kad E. L. buvo sulaikytas administracine tvarka 2015 m. gruodžio 14 d., nuo 23.30 val. Iki kada buvo sulaikytas E. L., duomenų nėra (b. l. 10). Tačiau pažymėtina, kad įskaityti administraciniame sulaikyme išbūtą laiką, taikant baudžiamojo įstatymo analogiją, nėra pagrindo. ATPK 249 straipsnis numato, kad tik ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Iš šios normos išeina, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje taikyti materialinių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų nėra jokio pagrindo. ATPK 338 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio sulaikymo terminas įskaitomas į administracinio arešto terminą, jei skiriama tokia nuobauda. Įstatymas nenumato galimybės įskaityti administracinio sulaikymo termino į skiriamą kitos rūšies administracinę nuobaudą. Šiuo atveju skundžiamu nutarimu E. L. paskirta bauda, todėl administracinio sulaikymo termino įskaitymas į skiriamą nuobaudą negalimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą, E. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.