Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimo K. N. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad K. N. 2013 m. gruodžio 15 d., apie 23.00 val., prie T. Masiulio g. 21A, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo keturratį motociklą, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas, jam neatlikta privaloma techninė apžiūra, jis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir jo nesuvaldė, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais K. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 128, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą ir prašo jį pakeisti: K. N. už administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti 4500 Lt baudą su transporto priemonės konfiskavimu ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 4500 Lt baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Institucijos nuomone vertinant, kad K. N. padarė visą eilę teisei priešingų veikų, t.y. transporto priemonę jis vairavo neturėdamas tam teisės, automobilis buvo neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neatlikta techninė apžiūra, apgadino svetimą turtą ir padarė žalos, iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, tai rodo, jog suprasdamas savo elgesio neteisėtumą, sąmoningai vengė atsakomybės, t.y. pažeidimą darė tyčia. Tai leidžia daryti išvadą, kad K. N. elgesys yra sistemingas, tyčinis, sąmoningas teisei priešingas veikimas. Jo visetas kėlė grėsmę viešai tvarkai, dėl ko nukentėjo svetimas turtas. K. N. neabejotinai žinojo, kad transporto priemonės vairavimas neturint specialiosios teisės, užtraukia administracinę atsakomybę, kadangi praeityje jau yra nekarta baustas už tą patį pažeidimą. Toks K. N. elgesys rodo, kad ji yra linkęs nusižengti, neatsakingas, nepagerbiantis įstatymų bei nusistovėjusios tvarko ir moralės normų.

Institucijos nuomone, Kauno apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis daug kartų yra baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, 2012 m. du kartus baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių t.y. 128 straipsnio 1 dalį, o 2013 m. nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį. Ankščiau jam paskirtų baudų jis nesimokėjo, todėl pažeidimo padarymo metu jis turėjo galiojančių nuobaudų (ATPK 36 str.), o tai pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktą, yra asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Anksčiau K. N. taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, iš jų jis nepasimokė ir teigiamų išvadų nedaro. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, juo siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Todėl, siekiant administracinių nuobaudų tikslų, K. N. nuobauda turėjo būti paskirta griežtesnė.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, ir 130 straipsnio 1 dalyje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl skundas nagrinėjamas jo ribose.

K. N. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 4500 Lt bauda be transporto priemonės konfiskavimo. Institucijos nuomone, K. N. už šį pažeidimą paskirta per švelni nuobaudos rūšis – jam turėjo būti paskirta ne tik 4500 Lt bauda, bet ir transporto priemonės, su kuria padarytas administracinės teisės pažeidimas, konfiskavimas.

Kaip matyti iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos, asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, už šį pažeidimą skiriama bauda, kurios dydis yra nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų, o transporto priemonės konfiskavimas nėra numatyta kaip privaloma nuobauda.

Sutiktina su Institucijos skundo argumentais, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, parinkdamas K. N. tinkamą nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias nuostatas ir laikėsi bendrųjų nuobaudos skirimo principų. Nesutiktina su Institucijos skundu, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, nepakankamai įvertino K. N. asmenybę. Priešingai, teismas įvertino, kad pažeidėjas baustas administracine tvarka, pripažino padaręs pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkino tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrė baudą, kuri atitinka sankcijoje numatytos baudos, skirtinos asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, vidurkį. Esant sunkinančiai aplinkybei ir nenustačius lengvinančių, teismas turėjo teisę skirti didesnę baudą nei sankcijoje numatytas vidurkis, ar net areštą, atsižvelgus į tai, jog baudos neduoda pakankamo teigiamo efekto pažeidėjo elgesiui, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, todėl didinti baudos dydžio ar keisti nuobaudos rūšies aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas netaikė papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kadangi transporto priemonė priklausė ne pažeidėjui, o kitam asmeniui – Ž. G. – iš kurio ji buvo paimta neteisėtai.

Daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiai arba tiesioginiai objektai, konfiskavimo tvarką reglamentuoja ATPK 26 straipsnis. Bendra šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, tačiau įstatymų leidėjas yra numatęs išimtį iš šios bendros taisyklės ir nurodęs kokius pažeidimus padarius gali būti konfiskuojamas ir daiktas ar pajamos, nesantys pažeidėjo nuosavybe. Prie tokių išimčių priskiriamas ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio pirmojoje dalyje, padarymas. Įstatymas leidžia konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir tuo atveju, kai jis priklauso kitam asmeniui.

Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad savininkas turi pareigą turtą naudoti taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to nebūtų padaryta žalos, ir ši pareiga išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.

Tačiau teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad transporto priemonės konfiskavimas už administracinį pažeidimą gali būti netaikomas, kai nustatoma, jog jos savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime yra pažymėjęs, kad kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudojo daiktą, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas. Šiuo atveju įstatymas gina savininko teises ir prieš sąžiningą šio turto įgijėją.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl daikto, buvusio pažeidimo padarymo įrankiu ir nesančio pažeidėjo nuosavybe, konfiskavimo, vis dėlto yra būtina išsiaiškinti ar šis daiktas buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t.y. ar su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino pakankamos savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad transporto priemonės savininkas Ž. G. negalėjo užtikrinti jam priklausančios transporto priemonės saugumo ir tinkamo eksploatavimo dėl objektyvių priežasčių, nes ji buvo paimta prieš savininko valią. Šią išvadą patvirtina ir 2013-12-15 tarnybinis pranešimas (b. l. 7), kuriame nurodyta, kad Kauno m. Panemunės PK 2013-12-15 apie 3 val. buvo gautas pranešimas, jog iš Ž. G. pavogtas motociklas. Vėliau, apie 14 val. 30 min. buvo gautas Ž. G. pranešimas, kad keturratis rastas miškelyje prie T. Masiulio g. 18, Kaune.

Apklaustas teismo posėdyje Ž. G. patvirtino, kad jis davė K. N. pavažiuoti porą ratų trasa, nes bijojo, jog prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas, tačiau K. N., apvažiavęs tuos ratus trasa, iš jos išvažiavo be savininko sutikimo ir dingo. Apie tai, kad motociklas buvo pavogtas Ž. G. pranešė policijai.

Taigi, Ž. G. negali būti baudžiamas už kito asmens, t. y. K. N., neatsakingą ir teisę pažeidžiantį elgesį, nes jis pats nukentėjo nuo pastarojo veiksmų, kai keturratį motociklą, kuriuo buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, prarado prieš savo valią. K. N. negrąžindamas Ž. G. motociklo, juo disponavo neteisėtai, o pats keturračio motociklo savininkas nėra atsakinga už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Įvertinęs šias aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas K. N. teisingai neskyrė transporto priemonės konfiskavimo, nes dėl to būtų neproporcingai apribotos trečio asmens – Ž. G., nuosavybės teisės.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K. N. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirta teisinga nuobauda, nepažeidžiant šio kodekso 20 straipsnio, 30 straipsnio reikalavimų, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl dar labiau ją griežtinti – taikant ir Ž. G. priklausančio keturračio motociklo konfiskavimą – apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį nei keisti, nei naikinti apeliacinio skundo motyvais ir jo ribose, nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.