Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos J. M. prašymas patvirtinti jos reikalavimą atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Apdrauda LT“ bankroto byloje Nr. B2-2597-302/2013.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos J. M. prašymas dėl 8 539 Lt reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, teisėtumo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bankroto byloje yra kilęs kreditorės J. M. reikalavimo atsakovui BUADBB „Apdrauda LT“ patvirtinimo klausimas. Reikalavimo teisinį pagrindą, kaip nurodo kreditorė, sudaro tarp šalių susiklostę transporto priemonės nuomos teisiniai santykiai ir atsakovo, kaip nuomininko, prievolės dėl nuomos mokesčio sumokėjimo pažeidimas, o dalyką – reikalavimas sumokėti 7140,08 Lt įsiskolinimą ir 1398,92 Lt netesybas.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi, atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, pripažino, jog kreditorė J. M. neįrodė, kad šalis iki 2011 m. spalio 24 d. siejo transporto priemonės nuomos teisiniai santykiai, dėl ko atmetė jos reikalavimą kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į kreditorės reikalavimo atmetimo pagrindą ir jos atskirojo skundo argumentus, byloje yra kilęs transporto priemonių nuomos sutarties sudarymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir šios sutarties sudarymą patvirtinančių įrodymų nagrinėjamoje byloje vertinimo klausimas.

Tiek CK 6.514 straipsnis, reglamentuojantis transporto priemonių nuomos sutarties, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, formą, tiek CK 6.523 straipsnis, įtvirtinantis transporto priemonių nuomos sutarties, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, formos reikalavimus, numato, jog šios sutartys, nepaisant jų termino, turi būti rašytinės. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.). Nei bendrosiose nuomos sutarties nuostatose (CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus pirmasis skirsnis), nei CK teisės normose, kurios reglamentuoja transporto priemonių nuomos sutarties formą, nėra nustatyta, kad nuomos sutartis negalioja, jeigu yra nesilaikyta rašytinės sutarties formos, t. y. jei sutartis sudaryta ne raštu, o tik žodžiu. Tai reiškia, kad transporto priemonės nuomos sutarties nesudarymas raštu nedaro šios sutarties negaliojančios. Tokiu atveju turi būti įrodyta, kad transporto priemonės nuomos sutartis buvo sudaryta, t. y. kad nuomotojas perdavė nuomininkui transporto priemonę ir kad transporto priemone yra naudojamasi (arba valdoma ir naudojamasi) už nuomos mokestį.

Kreditorė J. M. nurodė, kad 2010 m. sausio 4 d. tarp šalių buvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis Nr. 2/2010, pagal kurią ji, kaip nuomotoja, suteikė teisę nuomininkui UADBB „Apdrauda LT“ laikinai atlygintinai naudotis jai priklausančiu lengvuoju automobiliu. Nuomotoja nėra išsaugojusi jai priklausančio rašytinės nuomos sutarties egzemplioriaus, išskyrus šalių parašais nepatvirtintą 2010 m. sausio 4 d. nuomos sutarties Nr. 2/2010 pirmąjį lapą. Į bylą šios nuomos sutarties nėra pateikęs ir atsakovo BUADBB „Apdrauda LT“ administratorius, kuris tvirtina neturintis duomenų apie nuomos sutarties sudarymą, kadangi ji jam nebuvo perduota. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina rašytinės nuomos sutarties sudarymo ir sprendžia, ar kitų byloje esančių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, jog tarp ginčo šalių buvo susiklostę transporto priemonės nuomos teisiniai santykiai. Tuo tikslu teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 1.93 straipsnio 2 dalimi, vertina visus įrodymus, išskyrus liudytojų parodymus.

Iš kreditorės J. M. paaiškinimų nustatyta, kad ją ir BUADBB „Apdrauda LT“ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2011 m. spalio 24 d., kurio metu ji įrodinėjo tarp šalių buvusius transporto priemonės nuomos teisinius santykius, siejo darbo teisiniai santykiai. Prieštaravimų dėl šio fakto nereiškė atsakovo administratorius, jį patvirtina ir kreditorės banko sąskaitos išrašai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš kurių matyti, jog J. M. kas mėnesį atsakovas pervesdavo darbo užmokestį (b.l. 12, 13). Iš kreditorės sąskaitos banke išrašo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. matyti, jog 2010 m. vasario 2 d., 2010 m. kovo 4 d., 2010 m. balandžio 8 d., 2010 m. gegužės 7 d. ir 2010 m. birželio 4 d. atsakovas BUADBB „Apdrauda LT“ į jos sąskaitą buvo atlikęs pavedimus, kuriais kartu su darbo užmokesčiu jai pervedė 425 Lt dydžio nuomos mokestį ir 100 Lt už kurą (b.l. 12). Byloje esanti J. M. pateikta trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažyma už 2010 metus (duomenys apie pajamas ir pajamų mokestį), patvirtina, jog atsakovas yra oficialiai perdavęs duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai apie pajamų iš turto nuomos išmokėjimą kreditorei J. M. bei išskaičiavęs ir sumokėjęs valstybei gyventojo pajamų mokestį (b.l. 14-15). Tiek kreditorės banko sąskaitos išraše, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje pažymoje nurodyti duomenys apie atsakovo sumokėto nuomos mokesčio ir mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį sutampa su kreditorės nurodytomis transporto priemonės nuomos sutarties sąlygomis, remiantis kuriomis buvo susitarta dėl 500 Lt nuomos mokesčio per mėnesį mokėjimo, iš kurio 425 Lt atsakovas turėjo sumokėti nuomotojui, o 75 Lt – gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šalys buvo susitarusios dėl transporto priemonės nuomos sutarties sudarymo, pagal kurią kreditorė J. M. perdavė atsakovui BUADBB „Apdrauda LT“ už užmokestį naudoti transporto priemonę, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir padengti kreditorės faktiškai patirtas kuro išlaidas.

Byloje nustatyta, jog kreditorei J. M. nuo 2010 m. birželio 4 d., kai buvo atliktas paskutinis nuomos mokesčio mokėjimas, iki 2011 m. rugpjūčio 9 d. buvo apmokamos jos faktinės kuro išlaidos. Tai patvirtina kreditorės banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš kurio matyti, jog 2010 m. gruodžio 14 d. jai buvo apmokėta 343,09 Lt kuro išlaidų, 2011 m. sausio 14 d. – 127,82 Lt, 2011 m. vasario 15 d. – 129,34 Lt, 2011 m. kovo 15 d. – 142,67 Lt, 2011 m. balandžio 14 d. – 157,58 Lt, 2011 m. gegužės 13 d. – 173,36 Lt, 2011 m. liepos 15 d. – 190,51 Lt, o 2011 m. rugpjūčio 9 d. – 177,18 Lt kuro išlaidų. Bendra kreditorei per šį laikotarpį sumokėta kuro išlaidų suma sudaro 1441,55 Lt arba 1941,55 Lt per visą laikotarpį nuo 2010 m. sausio 4 d., nuo kurio kreditorė įrodinėja nuomos sutarties sudarymą. Pripažinus, jog tarp ginčo šalių 2010 m. sausio mėnesį buvo sudaryta kreditorei priklausiusios transporto priemonės nuomos sutartis ir kreditorei įrodinėjant, jog ji tęsėsi iki 2011 m. spalio 24 d., pareiga įrodyti šios sutarties sąlygų modifikavimą ar jos nutraukimą teko atsakovui. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, jog kreditorė iki išeidama nėštumo ir gimdymo atostogų 2011 m. spalio 24 d. darbo funkcijų atlikimo tikslu naudojo jai priklausančią transporto priemonę ir gaudavo jos faktiškai patirtų kuro išlaidų atlyginimą. Atsakovas nepateikė jokių vienašalį sutarties nutraukimą patvirtinančių įrodymų (CK 6.217 str. 1-3 d., 5 d., 6.218 str.) ar įrodymų, jos tarp šalių sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta teismo tvarka (CK 6.217 str. 4 d.). Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, jog transporto priemonės nuomos sutarties sąlygos buvo modifikuotos ar tarp šalių susiklostę nuomos teisiniai santykiai šalių susitarimu būtų transformuoti į panaudos ar kitus teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tarp kreditorės J. M. ir atsakovo BUADBB „Apdrauda LT“ susiklostę transporto priemonės nuomos teisiniai santykiai tęsėsi ir po 2010 m. birželio 4 d., kai buvo atliktas paskutinis nuomos mokesčio mokėjimas. Atsakovo po 2010 m. birželio 4 d. sumokėta kuro išlaidų kompensavimo suma, sudaranti 1441,55 Lt, atitinka kuro išlaidų apmokėjimą už 14,5 mėnesių laikotarpį po 100 Lt už mėnesį, kas faktiškai buvo daroma iki 2010 m. birželio 4 d.. Minėta atsakovo faktiškai sumokėta kuro išlaidų kompensavimo suma beveik atitinka tą, kuri būtų sumokėta besitęsiant sutarties galiojimui nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2011 m. spalio 24 d. Atsakovas, vykdydamas nuomos sutarties sąlygą dėl faktinių kuro išlaidų apmokėjimo, pažeidė pareigą mokėti kreditorei nuomos mokestį, kuris, atsižvelgiant į ankstesnius, vykdant sutartinius įsipareigojimus, atliktus mokėjimus, turėjo sudaryti 425 Lt, atskaičius gyventojų pajamų mokestį (CK 6.512 str. 1 d.). Atsakovas per visą nuomos laikotarpį kreditorei J. M. turėjo sumokėti ne 9268,08 Lt, kaip nurodo kreditorė, bet 9199,19 Lt ((425 Lt x 21 Lt) +(425 Lt x 20 d. / 31 d.)) transporto priemonės nuomos mokesčio. Todėl atsakovo įsiskolinimo suma dėl nesumokėto nuomos mokesčio sudaro 7074,19 Lt (9199,19 Lt -2125 Lt). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į susitarimui dėl netesybų keliamą rašytinės formos reikalavimą (CK 6.72 str.) ir tai, jog byloje nėra pateikta jokių šio susitarimo buvimą parvirtinančių įrodymų, nepripažįsta kreditorės teisės į 0,2 proc. dydžio delspinigius dėl sutarties pažeidimo. Be to, šio savo reikalavimo apeliacinės instancijos teismui nereiškia ir pati kreditorė, atskiruoju skundu prašydama patvirtinti jos reikalavimo dalį, kurią sudaro nesumokėtas nuomos mokestis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kurių visuma ir transporto priemonės nuomos sutarties sudarymo fakto konstatavimas sudarė pagrindą pripažinti šių sutartinių teisinių santykių tarp šalių tolimesnį egzistavimą anksčiau aptartomis sąlygomis, kurias patvirtina ankstesnis atsakovo faktinis prievolių tinkamas vykdymas. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis naikintina, klausimą dėl kreditorės J. M. reikalavimo patvirtinimo išsprendžiant iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovas BUADBB „Apdrauda LT“ pažeidė savo prievolę kreditorei J. M. dėl 7074,19 Lt nuomos mokesčio sumokėjimo, todėl tenkina jos prašymą dėl reikalavimo šioje dalyje patvirtinimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo patvirtintą jos reikalavimo sumą, kuri sudaro 99 procentus kreditorės atskiruoju skundu ginčijamos reikalavimo sumos, atmeta atsakovo administratoriaus prašymą dėl jo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti.

Kreditorės J. M. prašymą dėl jos finansinio reikalavimo atsakovo BUADBB „Apdrauda LT“ bankroto byloje patvirtinimo tenkinti iš dalies.

Patvirtinti kreditorės J. M. 7074,19 Lt (septynių tūkstančių septyniasdešimt keturių Lt devyniolikos ct) dydžio reikalavimą atsakovo BUADBB „Apdrauda LT“ bankroto byloje.