- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-04-15
- Bylos Nr.
- II-229-426/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- K. R.
- Advokatai
- Deivydas Gagys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. R., jo atstovui advokatui Deivydui Gagiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal K. R. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau Departamentas) įgaliotas pareigūnas 2008 m. gruodžio 12 d. K. R. surašė ATP protokolus, nurodant, kad pažeidimai užfiksuoti 2008 m. spalio 14 d. savavališkos statybos aktais Nr. (101)11.11.93, Nr. (101)11.11.94, Nr. (101)11.11.95, Nr. (101)11.11.96, Nr. (101)11.11.97, Nr. (101)11.11.98; JGK „Salotė“ Pilaitės seniūnijos teritorijoje, žemės sklypuose Nr. 135, 136, 137, 138, 144, 148 (pagal detalųjį planą) vietoj vienbučių gyvenamųjų namų statomi dvibučiai gyvenamuosius namus be suderintų projektų (Nuolatinėje statybos komisijoje) ir gautų pakoreguotų statybos leidimų. Tuo pažeistos Statybos įstatymo 12, 23 str., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriaus nuostatos (b. l. 43, 45, 47, 49, 51, 53). 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimais Nr. (101)11.12-236, Nr. (101)11.12-237, Nr. (101)11.12-238, Nr. (101)11.12-239, Nr. (101)11.12-240 ir Nr. (101)11.12-241 už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 158¹ str. 1 d., padarymą K. R. skirtos šešios 7 500 Lt dydžio baudos (b. 1. 44, 46, 48, 50, 52, 54).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtus nutarimus ir ATP bylas jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde ir jo patikslinime (b. l. 2-4, 56-61) paaiškino, kad ATPK 158¹ str. 1 d. įvardinto teisės pažeidimo objektas yra esminių statinio projekto sprendinių, nurodytų konkrečiame norminiame akte, t. y. Statybos įstatyme, pažeidimas. ATPK 158¹ str. 1 d. dispozicijos turinys suponuoja išvadą, kad šiam pažeidimui tinkamai kvalifikuoti privalu nustatyti ir konkrečiai išvardinti būtent Statybos įstatyme reglamentuotus esminius statinio projekto sprendinius. Nei skundžiamuose nutarimuose, nei ATP protokoluose nėra nurodoma, kokius konkrečiai esminius statinio projekto sprendinius pažeidė. Skundžiamuose nutarimuose bendro pobūdžio nuorodos į Statybos įstatymo 12 str., 23 str., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV sk. nesudaro teisinio pagrindo traukti jį administracinėn atsakomybėn.
Teigia, kad JGK „Salotė“ IV kvartalas - tai 6,3033 ha žemės sklypas Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijoje, kurį 2000 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija 99 metams išnuomojo (sutartis Nr. 623) UAB „JGK statyba“. Dalį šio žemės sklypo (1,1938 ha) iš UAB „JGK statyba“ subnuomoja UAB „Aljos statyba“ (2004 m. rugsėjo 24 d. sutartis Nr. 02/195). Sklypas skirtas gyvenamiesiems objektams statyti ir eksploatuoti. Vilniaus miesto savivaldybė 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtino šio sklypo detalųjį planą. Pagal detalųjį planą sklypas buvo suskirstytas į 63 mažesnius sklypus nuo 101 iki 163. Sklype Nr. 101 yra pastatyti ir eksploatuojami 3 daugiabučiai gyvenamieji namai (penkių aukštų). 2001 m. gegužės 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba išdavė leidimą Nr. 1N01-130 vykdyti statybos darbus sklypuose Nr. 102-150. Leidimas galioja iki 2011 m. gegužės 28 d. Šiuose sklypuose buvo planuojama statyti tipinius gyvenamuosius namus (5-6 tipų). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilaitės seniūno 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. A15-2249 statomiems gyvenamiesiems namams buvo suteikti adresai: sklype Nr. 135 statomam namui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) Nr. 34, sklype Nr. 136 - (duomenys neskelbtini) 36, sklype Nr. 137 - (duomenys neskelbtini) Nr. 38, sklype Nr. 148 - (duomenys neskelbtini) Nr. 29, o 2006 m. sausio 17 d. Pilaitės seniūno įsakymu Nr. Al5-128 - adresai sklype Nr. 138 statomam namui - (duomenys neskelbtini) Nr. 40, sklype Nr. 144 - (duomenys neskelbtini) 33.
2005 m. pabaigoje - 2006 m. pradžioje statomi gyvenamieji namai buvo įregistruoti VĮ Registrų centre UAB „Aljos statyba“ vardu kaip nebaigta statyba. Prieš registruojant statinius, buvo gautos Departamento pažymos (parengtos vyriausiojo specialisto S. M.) apie tai, kad gyvenamieji namai statomi be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį 2004 m. parengė UAB „JAD“ ir suderino savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2004 m. liepos 28 d. protokolu Nr. 14. Tokios pažymos buvo išduotos: gyvenamajam namui sklype Nr. 135 - 2005 m. gruodžio 23 d. Nr. (101)11.10-1039, sklype Nr. 136 - 2005 m. gruodžio 9 d. Nr. (101)11.10-986, sklype Nr. 137 - 2005 m. gruodžio 9 d. Nr. (101)11.10-985, sklype Nr. 136-2006 m. vasario 14 d. Nr. (101)11.10-128, sklype Nr. 144 - 2006 m. sausio 26 d. Nr. (101)11.10-71, sklype Nr. 148 - 2005 m. gruodžio 23 d. Nr. (101)11.10-1038.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. liepos 28 d. posėdžio Nr. 29 protokolu Nr. 14 buvo pritarta tipinių gyvenamųjų namų, pastatytų Salotės IV kvartalo sklypuose Nr. 121 ir 122, projekto korektūrai (sklype Nr. 112, taip pat nurodytame minėtame protokole, dvibutis namas nebuvo statomas). Tokie pat (dviejų tipų) gyvenamieji namai pradėti statyti ir kituose sklypuose: analogiški kaip ir sklype Nr. 121, buvo pradėti statyti gyvenamieji namai sklypuose Nr. 135, 138 ir 148, o kaip sklype Nr. 122, buvo pradėti statyti gyvenamieji namai sklypuose Nr. 136, 137 ir 144. Taigi, Departamento vyriausiasis specialistas S. M. pripažino galimybę suderintus Nuolatinės statybos komisijoje dvibučius gyvenamuosius namus statyti ir kituose to paties kvartalo sklypuose pagal tą patį 2001 m. gegužės 28 d. statybos leidimą Nr. 1N01-130 ir tuo pagrindu išdavė aukščiau minėtas pažymas apie statomų gyvenamųjų namų atitikimą projektui.
Tokią pačią minėtos institucijos poziciją patvirtina ir vėlesni jos veiksmai vykdant statybų valstybinę priežiūrą. 2006 m. birželio 27 d. surašydamas savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-45 ir sustabdydamas statybos darbus sklypuose Nr. 125 ir 126 (juose buvo statomas 6 butų gyvenamasis namas), S. M. nepareiškė jokių pastabų dėl sklypuose Nr. 134, 135, 136, 137, 138, 144 ir 148 esančių pastatų, nors jau tada jų baigtumo lygis, taigi ir išorės vaizdas, iš esmės buvo tokie patys kaip ir šiuo metu. 2006 m. spalio 27 d. nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Departamento nutarimo panaikinimo, S. M. teisme paaiškino, kad UAB „Aljos statyba“ „buvo leista statyti individualius sodybinius namus ir ne kitaip. Daugiabučiui namui turėjo gauti visai kitą leidimą. Sodybinis - tai 1-2 butų individualus namas“. Šis Departamento pareigūno paaiškinimas buvo užfiksuotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje ATP byloje Nr. II-2163-9/2006. Šioje nutartyje teismas taip pat konstatavo, kad „pagal išduotą 2001 m. gegužės 28 d. Nr. INOl-130 leidimą UAB „Aljos statyba“ leidžiama vykdyti statybos darbus, leidžiama statyti sodybinius gyvenamuosius namus“. Tokiu būdu teismo įsiteisėjusiame procesiniame sprendime buvo konstatuota, kad pagal išduotą statybos leidimą ir patvirtintą detalųjį planą UAB „Aljos statyba“ leidžiama statyti sodybinius 1-2 butų individualus namus. Minėti institucijos atstovo paaiškinimai buvo užfiksuoti teismo protokole bei priimtoje nutartyje kaip proceso šalies paaiškinimai, todėl šios jau nustatytos aplinkybės yra prejudicinės reikšmės ir negali būti ginčijamos šioje ATP byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartį (ja buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės), Departamento atstovas S. M. 2005 m. kovo 24 d. surašė statinio statybos sustabdymo aktą Nr. (101)11.11-33, kuriuo buvo sustabdytos statybos pagal minėtą teismo nutartį, tame tarpe - sklypuose Nr. 135, 136, 137, 138, 144 ir 148. 2005 m. lapkričio 7 d. leidime tęsti sustabdytas statybas Nr. (101)11.3-67, S. M. konstatavo, kad „statytojas (užsakovas), rangovas UAB „JGK statyba“, UAB „Aljos statyba“, UAB „Alja“ pašalino 2005 m. kovo 24 d. statinio statybos sustabdymo akte Nr. (101)11.11-33 nurodytas statybos sustabdymo priežastis bei kliūtis tęsti statybą“. Šiame leidime taip pat yra pažymėta, kad juo yra „leidžiama statytojui (užsakovui), rangovui ar projektuotojui tęsti sustabdytus statinio statybos (rekonstravimo, remonto) darbus. Statytojas (užsakovas), rangovas privalo užbaigti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus bei pateikti užbaigtą statyti (remontuoti, rekonstruoti) statinį Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai“.
2005 m. liepos 13 d. reikalavimu Nr. (101)-11.12-165 UAB „Alja“ generaliniam direktoriui A. T. S. M. nurodė tinkamai aptverti žemės sklypų Nr. 127, 128,129, 150, 148, 146, 144, 137, 138, 139, 133, 134, 135, 136, 130 statybvietės teritoriją statybine tvora, kad pašaliniai asmenys nepatektų į ją. 2008 m. spalio 14 d., surašydamas savavališkos statybos aktus, S. M. vienodai visiems sklypams nurodė tą pačią pažeidimo formuluotę: „užstatytas didesnis sklypo plotas, t. y. vietoj vienbučio gyvenamojo namo statomas dvibutis gyvenamasis namas“. Tokia formuluotė yra abstrakti, nes, nestatant vienbučio gyvenamojo namo, negalima teigti, kad jis užimtų mažesnį plotą, negu dvibutis. Tuo labiau, visų statomų namų užimami plotai nei kiek nepadidėjo nuo 2005 m. pabaigos - 2006 m. pradžios, kada namai buvo suderinti su S. M. ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Jų užimami plotai yra mažesni nei analogiškų jau pastatytų namų sklypuose Nr. 121 ir 122. Statomų gyvenamųjų namų sklypuose Nr. 135 ir 138 užimami plotai yra po 228 m², sklype Nr. 148-231 m², o analogiško jau pastatyto namo sklype Nr. 121 -238 m². Atitinkamai, statomo gyvenamojo namo sklype Nr. 136 užimamas plotas yra 229 m², sklype Nr. 137 - 228 m², sklype Nr. 144 - 223 m², o analogiško jau pastatyto sklype Nr. 122 - 239 m².
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. gruodžio 12 d. ATP protokoluose yra suformuluoti pažeidimai, nenurodyti nei 2008 m. spalio 14 d. savavališkos statybos aktuose, nei statybos sustabdymo aktuose. Protokoluose nurodoma, kad „vietoj vienbučio gyvenamojo namo statomas dvibutis gyvenamasis namas be suderinto projekto (Nuolatinėje statybos komisijoje) ir gauto pakoreguoto statybos leidimo“. Panaši pažeidimo formuluotė nurodyta ir skundžiamuose nutarimuose, tik praleidžiant žodžius „Nuolatinėje statybos komisijoje“ ir „gauto“. Pastarosios pažeidimų formuluotės tiesiogiai prieštarauja aukščiau nurodytų to paties pareigūno išduotų pažymų apie statomų pastatų atitikimą projektui formuluotėms, o taip pat šio pareigūno išsakytai ir teismo patvirtintai pozicijai dėl turimo statybos leidimo galiojimo statomiems dvibučiams namams.
Teigia, kad UAB „Aljos statyba“ 2003 m. gegužės 23 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį su UAB „JGK statyba“ (2003 m. spalio 20 d. susitarimas Nr. 3) dėl 36 sklypų užstatymo gyvenamaisiais namais ir bendrojo naudojimo objektų ir inžinerinės infrastruktūros sutvarkymo. Šie susitarimai apima sklypus Nr. 102, 103, 105, 106, 109, 112, 113, 115-117, 119-129, 133-142, 144, 146, 148-150. Iki šiol UAB „Aljos statyba“ minėtuose sklypuose pastatė ir realizavo vieną daugiabutį, 2 dvibučius ir 7 vienbučius gyvenamuosius namus. Šiuo metu UAB „Aljos statyba“ vardu Salotės IV kvartale sunuomojamoje teritorijoje yra įregistruoti 7 nebaigti statyti gyvenamieji namai. Minėtus gyvenamuosius namus rangovas UAB „Alja“ pradėjo statyti 2005 m. rudenį. Statybos darbų žurnaluose esantys užrašai rodo, kad statybos darbai sklype Nr. 135 buvo pradėti 2005 m. lapkričio 15 d., sklype Nr. 136 - 2005 m. lapkričio 10 d., Nr. 137 - 2005 m. lapkričio 11 d., Nr. 138-2005 m. gruodžio 30 d., Nr. 144-2005 m. gruodžio 22 d., Nr. 148-2005 m. lapkričio 14 d.
Akcentuoja, kad ATP protokoluose, pažeidžiant ATPK 260 str. reikalavimus, yra užfiksuotas ne tas veikos, dėl kurios buvo pradėta ATP bylos teisena, padarymo laikas. Departamento pažymos apie nebaigtus statyti statinius, išduotos 2005 m. gruodžio 9 d., 2005 m. gruodžio 23 d., 2006 m. sausio 26 d., 2006 m. vasario 14 d., taip pat 2006 m. birželio 27 d. savavališkos statybos aktas Nr. (101)11.11-45), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis, priimta ATP byloje Nr. II-2163-9/2006, 2005 m. kovo 24 d. statinio statybos sustabdymo aktas Nr. (101)11.11-33, 2005 m. lapkričio 7 d. leidimas tęsti sustabdytas statybas Nr. (101)11.3-67, 2005 m. liepos 13 d. reikalavimas Nr. f 101VI1.12-165 patvirtina, kad visos skundžiamuose nutarimuose nurodomų pažeidimų padarymo aplinkybės ir faktai Departamentui buvo žinomos dar 2005-2006 m., tačiau jie nebuvo fiksuojami ir UAB „Aljos statyba“ vadovas už tai nebuvo baudžiamas. Tai reiškia, kad administracinė nuobauda nagrinėjamoje byloje galėjo būti paskirta arba administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas vėliausiai iki 2007 m. sausio mėn. Byloje nėra jokių duomenų, kad prieš pasibaigiant ATPK 35 str. 1 d. nustatytam šešių mėnesių terminui, šis terminas būtų pratęstas. Nepaskyrus administracinės nuobaudos per ATPK 35 str. numatytą šešių mėnesių terminą arba šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl nuobaudos skyrimo termino pasibaigimo tampa negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, kad, priimant šešis skundžiamus nutarimus, buvo nubaustas šešis kartus už tą patį institucijos nurodomą administracinį teisės pažeidimą. UAB „Aljos statyba“, kurios vadovas jis ir yra, statybos darbus JGK „Salotė“ kvartale vykdo pagal vieną 2000 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 513V patvirtintą detalųjį planą. Šio plano pagrindu buvo išduotas vienas statybos leidimas, todėl akivaizdu institucijos nurodomi pažeidimai atskiruose šios teritorijos žemės sklypuose negali būti vertinami kaip atskiri. Taip pat pabrėžia, kad, priimant skundžiamus nutarimus, buvo ignoruotos ATPK 33 str. nuostatos.
Teismo posėdyje K. R. ir jo atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ATPK 158¹ str. 1 d. nustatyta, kad statinio statyba mieste ar saugomoje teritorijoje pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, nurodytus Statybos įstatyme, užtraukia baudą nuo 5 000 Lt iki 10 000 Lt.
K. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK straipsnį už tai, kad JGK „Salotė“ Pilaitės seniūnijos teritorijoje žemės sklypuose Nr. 135, 136, 137, 138, 144, 148 (pagal detalųjį planą) vietoj vienbučių gyvenamųjų namų buvo statomi dvibučiai gyvenamieji namai be suderintų projektų (Nuolatinėje statybos komisijoje) ir gautų pakoreguotų statybos leidimų.
Dėl ATP protokolų trūkumų
ATP protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama ATP byla. Protokolas taip pat yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Protokolas įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATP protokolu apibrėžiamos ATP bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas ATP protokole.
ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini ATP protokolo turinio elementai: protokole būtina nurodyti pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pastebėtina, kad pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. N756-135/2008). Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš ATP protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 str. 1 d. reikalauja ATP protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. R. surašius ATP protokolus, nurodyta, jog jis padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 158¹ str. 1 d. ATPK 158¹ str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl šios ATPK normos pažeidimas turi pasireikšti kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų pažeidimu. Šie teisės aktai ir atitinkamos jų normos turi būti aiškiai nurodyti ATP protokole, nes tik taip asmuo gali sužinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas.
Protokoluose ir nutarimuose konstatuota, kad K. R. pažeidė Statybos įstatymo 12, 23 str., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriaus nuostatas.
Statybos įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad statytojas (užsakovas) privalo: 1) pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus; 2) organizuoti (arba pavesti tai padaryti projektuotojui) statinio statybos sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus statybinius tyrinėjimus bei sudaryti sąlygas tyrinėtojui juos atlikti; 3) turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą; 5) organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą; 6) organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji yra privaloma arba savo iniciatyva; 7) užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas; 8) nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu naudoti; 9) sustabdžius statybos darbus, kuriems pirkti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, nepaisant sustabdymo priežasčių, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoti statomo statinio konservavimo darbus; 10) kai statyba vykdoma ūkio būdu, leisti viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnams bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų pareigūnams, statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų pareigų vykdymu) netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus), minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus; 11) tuo atveju, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai; statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą.
Pagal minėto įstatymo 12 str. 2 d. statytojas (užsakovas) turi teisę: 1) pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą pavesti projektuotojui pagal su juo sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo organizavimo būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams; paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio projektuotojui; 2) pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams; 3) pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus, statinio statybos valdytojus bei tiekėjus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jei teisės aktai nenumato kitaip), o statinio projektavimo ir statybos darbams, kurių viešasis pirkimas yra privalomas – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Statytojas (užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose (Statybos įstatymo 12 str. 3 d.). Statytojas (užsakovas) už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą atsako pagal Civilinį kodeksą ir ATPK (Statybos įstatymo 12 str. 4 d.).
Statybos įstatymo 23 str. reglamentuoja statybos leidimų išdavimo tvarką, apskaitą, sąrašą ir statistikos atskaitomybę ir kt. klausimus.
STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyrius įtvirtina statybos leidimo išdavimo bendrąją tvarką.
Kaip matyti, ATP protokoluose nėra nurodyta, kokių konkrečiai Statybos įstatymo 12 str., 23 str., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriuje įtvirtintų reikalavimų nesilaikė K. R.. Taigi, vertintina, kad tokie surašyti ATP protokolai neatitinka įstatymo reikalavimų, turi esminių trūkumų.
Kaip jau minėta, ATP byla nagrinėjama tik ATP protokole suformuotų kaltinimų (tiek pažeidimo sudėties elementų, tiek įvardijamos pažeistosios teisės normos konstatavimo prasme) apimtyje. Konkretus kaltinimas nagrinėtinu atveju K. R. suformuluotas nebuvo, to pasekoje nepagrįstai buvo susiaurintos jos galimybės tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus.
Dėl ATPK 33 str. nuostatų ignoravimo
ATPK 33 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.
Šioje normoje yra numatytas nuobaudų skyrimas esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai. Teisės teorijoje ir praktikoje išskiriamos dvi sutapties rūšys: idealioji sutaptis (tai atvejis, kai pažeidėjas viena veika tuo pačiu metu padaro du pažeidimus, numatytus skirtingose ATPK normose) ir realioji sutaptis (tai atvejis, kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais, skirtingu metu padaro du ar daugiau pažeidimų, numatytų skirtinguose ATPK straipsniuose ir nei už vieną iš jų jam dar nebuvo paskirta administracinė nuobauda).
Atsižvelgus į ATPK 33 str. 2 d. numatytas administracinių nuobaudų skyrimo, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, taisykles bei K. R. inkriminuotų teisės pažeidimų aplinkybes, t. y. kelių pažeidimų bylas Departamento įgaliotas pareigūnas nagrinėjo 2008 m. gruodžio 15 d., darytina išvada, jog institucija privalėjo už kiekvieną įvykdytą teisės pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą atskirai, tada jas subendrinti ir vienu nutarimu asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, parinkti sankciją, nustatytąją už sunkesnįjį iš padarytųjų pažeidimų, ribose.
Departamento 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimai, kuriais K. R. už administracinių teisės pažeidimų padarymą buvo paskirtos šešios atskiros administracinės nuobaudos, pažeidžia patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teises bei sunkina jo padėtį.
Dėl nepagrįsto nubaudimo pagal ATPK 158¹ str. 1 d.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2001 m. gegužės 28 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. IN01-130, galiojantį iki 2011 m. gegužės 28 d., kuriuo UAB „JKG Statyba“ leista statyti Vilniaus m. JGK „Salotė“ IV kv., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), antros dalies sodybinių gyvenamųjų namų grupę, korpusai 102-150, I ir II etapai su inžinieriniais tinklais ir keliais, pagal suderintą projektą Nr. E-0570, parengtą UAB „Ekoprojektas“ (b. l. 62).
Departamento pareikšto kaltinimo esmė yra ta, kad K. R. atstovaujama statybos bendrovė vietoje vienbučių statė dvibučius gyvenamuosius namus be suderinto projekto ir pakoreguoto statybos leidimo.
Aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ 15 p. nustatė, kad sodyba - tai juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu privačiu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, taip pat ūkininko sodyba, vienkiemis, t. y. projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo išdavimo metu nebuvo teisės aktais nustatyto reikalavimo, kad sodybinis gyvenamasis namas galėjo būti tik vienbutis.
Kas yra savavališka statinio statyba ir esminiai statinio projekto sprendiniai, yra apibrėžta Statybos įstatymo 2 str. 71 d. - statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.
Nei vienas iš šiame straipsnyje nurodytų pažeidimų (kurių išvardijimas teisės akte yra baigtinis) K. R. nagrinėtinu atveju nebuvo inkriminuotas; be to, byloje nėra įrodymų, kad buvo padarytas nors vienas iš jų.
Taigi, pareiškėjas buvo nubaustas už kitokios veikos padarymą. Atsakomybė už tokį pažeidimą, jei prievolė sustabdyti statybą tokiu atveju numatyta teisės aktuose, įtvirtinta ATPK 159¹ str. 3 d.
Taigi, spręstina, kad institucija nepagrįstai K. R. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 158¹ str. 1 d. nuostatas. Dėl išvardintų priežasčių Departamento 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimai Nr. (101)11.12-236, Nr. (101)11.12-237, Nr. (101)11.12-238, Nr. (101)11.12-239, Nr. (101)11.12-240 ir Nr. (101)11.12-241 naikintini kaip nepagrįsti, o ATP bylos K. R. atžvilgiu nutrauktinos (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str.,
nutarė:
K. R. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. (101)11.12-236, Nr. (101)11.12-237, Nr. (101)11.12-238, Nr. (101)11.12-239, Nr. (101)11.12-240 ir Nr. (101)11.12-241, kuriais K. R. skirtos 7 500 Lt baudos, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylas K. R. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.