- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 1-617-791/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20314-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20314-18, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. kovo 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs (2016 m. liepos 29 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos registro), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis J. K. 2018 m. gegužės 1 d. apie 16 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną G. K., o būtent atsisėdo jai ant pilvo, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. K., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2018 m. gegužės 1 d. apie 16 val. grįžo iš parduotuvės į namus (duomenys neskelbtini), parsinešė tris litrus alaus ir jį gėrė. Netrukus kaimynė E. parvežė iš ligoninės motiną G. K., ji ryte buvo išvežta į ligoninę su greitosios medicinos pagalba. Grįžusi motina papriekaištavo jam dėl alkoholio vartojimo. Tuo metu jis buvo savo kambaryje. Kaimynė motinai padėjo atsigulti į lovą jos kambaryje. Po kiek laiko kaltinamasis nuėjo į motinos kambarį ir pradėjo šaukti, vartoti necenzūrinius žodžius. Motina, gulėdama lovoje, taip pat šaukė. Konflikto metu jis atsisėdo motinai ant pilvo, ji pradėjo rėkti. Kaltinamasis sėdėjo ant motinos, suprasdamas, kad sukelia jai fizinį skausmą, matė, kad jai trūksta oro. Motina nenustojo rėkti, todėl jis atsistojo. Tuomet motina atsikėlė iš lovos ir nuėjo link kiemo durų, šaukė iškviesti policiją. Tai išgirdusi, iš gretimo buto atbėgo kaimynė E.. Motina ir kaimynė išėjo į lauką, E. pasodino motiną prie laiptinės durų. Kaltinamasis taip pat išėjo į lauką, bet kiek pabuvęs grįžo į kambarį. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė į Alytaus policijos komisariatą. Dėl savo tokio elgesio motinos atžvilgiu nuoširdžiai gailisi (b. l. 53–56).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. K. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2018 m. gegužės 1 d. apie 16 val. ji su kaimyne E. V. grįžo iš ligoninės į namus (duomenys neskelbtini). Namuose rado savo sūnų J. K. stipriai neblaivų. Kaimynė paguldė nukentėjusiąją jos kambaryje ir J. pasakė, kad prie nukentėjusiosios jis nelystų. Tuomet J. pradėjo šaukti ir vadinti jas necenzūriniais žodžiais. Kaimynė išėjo į savo namus, o J. atėjo į nukentėjusiosios kambarį ir, gulint jai lovoje, atsisėdo jai ant pilvo. Ji pradėjo rėkti iš skausmo, jai buvo sunku kvėpuoti. J. atsikėlė nuo jos, tuomet nukentėjusioji atsikėlė iš lovos ir ėjo link lauko durų. Jai būnant koridoriuje, atėjo kaimynė E.. Ji išsivedė nukentėjusiąją į kiemą, pasodino ant kėdės ir paskambino policijai. Atvykę policijos pareigūnai, išsivežė J. Nukentėjusioji pretenzijų sūnui neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 24–25).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. V. parodė, kad 2018 m. gegužės 1 d. apie 16 val. ji parvežė kaimynę G. K. iš ligoninės į namus. Namuose buvo G. sūnus J. K., jis buvo neblaivus. Jonas dažnai motiną skriaudžia, todėl liudytoja jį perspėjo, kad motinos jis neskriaustų. Po šių jos žodžių J. pradėjo šaukti, vartoti necenzūrinius žodžius. Liudytoja išėjo į savo namus, o po kelių minučių išgirdo šaukiančią G. K.. Liudytoja iš karto nubėgo pažiūrėti, kas atsitiko. G. rado koridoriuje, ji sakė, kad J. ją muša. Liudytoja išsivedė G. į kiemą ir pasodino ant kėdės. J. taip pat atėjo į kiemą, jis vartojo necenzūrinius žodžius, buvo neramus, todėl liudytoja paskambino pasitikėjimo linijos telefonu ir paprašė pagalbos. Atvykę policijos pareigūnai J. išvežė į Alytaus policijos komisariatą (b. l. 30–31).
Iš pareiškimo apie padarytą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad G. K. 2018 m. gegužės 1 d. kreipėsi į policiją dėl to, kad tą pačią dieną apie 16 val. namuose (duomenys neskelbtini) sūnus J. K. sumušė jai pilvą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas; protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 1–7, 8–12).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Sauliaus Tamošaičio tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2018 m. gegužės 1 d. apie 16.22 val. buvo gautas policijos budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) galimai mušama senyvo amžiaus moteris G. K.; nuvykus nurodytu adresu, G. K. paaiškino, kad jos sūnus J. K. spyrė jai į pilvą; J. K. buvo nustatytas 3,10 promilių girtumas (b. l. 20).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo J. K. kaltė yra įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, dėl asmeninių paskatų, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną G. K., t. y. tyčia atsisėdo jai ant pilvo, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo padarytas tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). J. K. pirmiau teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas neišnykęs (b. l. 64–65), taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o J. K. yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis administracine tvarka nebaustas (b. l. 70), nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 72, 73), į Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 76). Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 77–79, 83). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o taip pat į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 1 d. 18.05 val. iki 2018 m. gegužės 3 d. 14.35 val. (b. l. 40, 41), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis), o kardomoji priemonė – 2018 m. gegužės 3 d. Alytaus apskrities VPK tyrėjos nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57–58) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę J. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.