Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-81/2012

Teisėjas R. Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00128-2011-6;

2012 m. vasario 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam R. A., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. A. dėl LR BK 180 str. 1 d. (dėl A. G. plėšimo) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1 p.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. dėl LR BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. balandžio 16 d. naktį, apie 00.05 val., S. L. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) , kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svetimo turto užvaldymo tikslu ant žemės pargriovęs K. A. bei jį užspaudęs savo kūno svoriu, ir taip atimdamas galimybę pastarajam priešintis, taip pat grasindamas tuoj pat K. A. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą - jį užmušti, pagrobė K. A. kelnių kišenėje buvusį nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung E181T“, kurio vertė 100 litų, su jame buvusia išankstinio apmokėjimo kortele „Labas“, kurios vertė 5 litai, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. A. bendrą 105 litų turtinę žalą.

Skunde teigiama, jog R. A. skirta aiškiai per švelni bausmė. Prokurorės manymu, teismas skirdamas R. A. laisvės atėmimo bausmę, artimą LR BK 180 str. 1 d. sankcijos minimumui, netinkamai pritaikė baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d., 54 str. 1,2 d., 56 str. 1 d. nuostatas.

Nurodoma, jog skiriant bausmę, nei vienam iš BK 41 str. 2 d. nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė, jų siekiai turi būti protingai subalansuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-576/2006, 2K-444/2007). Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių neatitinkanti bausmė pažeidžia ne tik teisingumo, bet ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami aplinkinių interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Skunde teigiama, jog R. A. pavojingumą visuomenei, jo nusistatymą ir neigiamą požiūrį į įstatymo saugomas vertybes patvirtinat tai, kad jis anksčiau teismo teistas 8 (aštuonis) kartus už tyčinius nusikaltimus, naują tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą nuosavybei padarė esant neišknykusiam teistumui, praėjus trumpam laikui po bausmės atlikimo (paleistas iš pataiso namų 2011-01-14, o veiką padarė 2011-04-16), charakterizuojamas patenkinamai, nedirba, Darbo biržoje neregistruotas. R. A. asmenybės vertinimui, jam anksčiau skirtų ir taikytų bausmių poveikio pagrindimui reikšmės turi R. A. elgesys ikiteisminio tyrimo metu, į ką teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad R. A. akivaizdžiai linkęs nusikalsti, jo periodiškai daromi tyčiniai nusikaltimai, iš to kylančios pasekmės pavojingi visuomenei, įstatymo saugomiems interesams. Nusikaltimas, kurį padaręs R. A. pripažintas kaltu, nebuvo atsitiktinis, padarytas nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Tai sistemingo, susiformavusio, antivisuomeniško kaltinamojo elgesio pasekmė. Taip pat skunde konstatuojama, jog kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikaltimas buvo tik loginė kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio pasekmė, todėl manyti, kad R. A. 2011-11-09 nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė sulaikys R. A. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Prokurorė skunde teigia, jog paskirdamas nuteistajam ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę (BK 180 str. 1 d. sankcijoje laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už numatytą straipsnio sankcijos vidurkį, yra aiškiai per švelni. Dėl šių aplinkybių, prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: prokurorės, prašiusios skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas iš dalies.

Prokurorė neginčija nuteistojo veikos kvalifikavimo bei nuosprendžio dalies, kuria R. A. dėl LR BK 180 str. 1 d. (dėl A. G. plėšimo) išteisintas, todėl vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai iš dalies pagrįsti. Bausmė nuteistajam skirta per švelni.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Visais atvejais teismas skirdamas bausmę, parinkdamas jos rūšį bei nustatydamas dydį teismas pirmiausia vadovaujasi LR BK 41 str. įtvirtintais bausmės tikslais, nes bausmė turi būti pakankama pasiekti šiame straipsnyje numatytus bausmės tikslus, t.y. : 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę turi būti laikomasi visų šių reikalavimų nei vienam nesuteikiant išskirtinės prioritetinės reikšmės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas skirdamas R. A. bausmę tinkamai įvertino LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei kiekvienos iš jų reikšmę.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, stadiją, t.y. tai, kad padarytas apysunkis tyčinis turtinis nusikaltimas, kuris yra baigtas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. A. teisiamas jau devintą kartą, nusikalto neišnykus ankstesniems teistumams už tyčinius nusikaltimus, nusikalto praėjus trumpama lako tarpui po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę, metų bėgyje baustas administracine tvarka. Tai rodo, jog nuteistasis yra linkęs daryti nusikaltimus, nepaisyti visuomenės normų, todėl tam, kad būtų pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis daugiau nenusikalstų, nubausti, R. A. turi būti skirta griežta bausmė. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad nustatyta viena sunkinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Į visas šias aplinkybes teismas atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino, todėl pagrįstai vadovaudamasis LR BK 27 , 56 str. nuostatomis, R. A. skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog teismas parenkant bausmė rūšį tinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo pavojingumą, asmenybę, todėl konstatuojama, jog bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nebuvo pažeisti.

LR BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas nustatydamas bausmės dydį netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę ir numatytas BK 54 str. 2 d., todėl skyrė per švelnią bausmę. Tuo buvo pažeistos LR BK 54 str. 2 d. bei 61 str. 2 d. nuostatos.

Nustatant bausmės dydį vertinamos ne tik atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, tačiau ir kitos LBK 54 str. 2 d. numatytos aplinkybės, o taip pat turi būti vadovaujamasi LR BK 41 str. įtvirtintais bausmės tikslais.

Apylinkės teismas 1 metų laisvės atėmimo bausmės skyrimą motyvavo nusikaltimo pobūdžiu, tuo, kad veika jokių sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis ketina sukurti šeimą, žada nebedaryti nusikaltimų, turi mažametį vaiką, tačiau tinkamai neįvertino nuteistojo pavojingumo, atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei to, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatsižvelgė į bausmės tikslus.

Pažymėtina, jog R. A. padarytas šis konkretus tyčinis turtinis nusikaltimas (pagrobtas telefonas su SIM kortele, padaryta žala tik 105 Lt, telefonas grąžintas, nusikaltimas padarytas pargriaunat ant žemės bei grasinant pavartoti fizinį smurtą) nors ir nėra labai pavojingas, lyginant su rūšiniu šių veikų pavojingumu, tačiau nuteistojo pavojingumas (nuteistasis nusikalto jau devintą kartą, neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, vos praėjus trims mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, baustas administracine tvarka) nustatant bausmės dydį turi didesnę reikšmę nustatant didesnę bausmę savo dydžiu. Be to, nustatant bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau motyvuodamas bausmės dydžio nustatymą teismas šių aplinkybių reikšmės neįvertino. Šiuo atveju konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, konkretus šios veikos pavojingumas lemia mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmės skyrimą, tačiau nuteistojo pavojingumas, tai, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus, nesitaiso, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, persveria veikos pavojingumo reikšmę ir, vadovaujantis bausmės tikslais, lemia žymiai didesnės bausmės, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimumas, skyrimą. Teismo nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis ketina kurti naują šeimą, turi mažametį vaiką, žada nebenusikalsti, nepakankamos skirti nuteistajam tokią mažą bausmę. Nors savo pobūdžiu nusikaltimas ir nėra pavojingas, tačiau visos kitos anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, jog teismo paskirtoji bausmė akivaizdžiai nepakankama pasiekti LR BK 41 str. numatytus tikslus, neatitinka nuteistojo pavojingumo, todėl yra neteisinga ir turi būti griežtinama. Pažymėtina, jog neigiami padariniai yra natūrali nusikalstamos veikos pasekmė, ir tai nuteistajam buvo žinoma prieš darant nusikalstamą veiką, todėl nuteistojo asmeniniai interesai negali turėti prioritetinės reikšmės prieš baudžiamojo proceso tikslus, viešąjį interesą.

Įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti R. A. skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijos vidurkis numatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Teisėjų kolegijos manymu nuteistojo asmenybė, pavojingumas, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lemia griežtesnės bausmės, nei nustatė apylinkės teismas, skyrimą, tačiau šios aplinkybės, atsižvelgiant į veikos nedidelį pavojingumą, jos pobūdį, nėra pakankamos skirti sankcijos vidurkį atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, kaip to prašoma skunde, nes tokia bausmė savo dydžiu būtų aiškiai neproporcinga veikos pavojingumui ir tuo būtų pažeistas teisingumo principas.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BK 54 str. 2 d., 61 str. 2 d.) ir todėl neteisingai paskirtos bausmės. (BPK 328 str. 1p., 2p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

nusprendžia:

-Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;

-Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. už nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pakeisti;

-R. A. už nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. (plėšimas K. A. atžvilgiu) skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

-kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.