- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-08
- Bylos Nr.
- 1A-496-168-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00236-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Norkūnas, Nijolė Sušinskienė (pran.), Ričardas Gilys, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Advokatai
- Rima Keblienė
Teisėja Gražina Kazilionienė Baudž. byla Nr. 1A-496-168/2010
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nuteistajam V. L., gynėjai advokatei Rimai Keblienei, nukentėjusiajai J. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 178 str. 2 d. (du epizodus), LR BK 302 str. 1 d. ir nuteistas: pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl D. Š. turto vagystės) – dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl J. P. turto vagystės) – dvejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 302 str. 1 d. (dėl J. P. asmens dokumento vagystės) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės už veikas, padarytas esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, o kitos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 66 str., V. L. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-05-06 iki 2010-05-12. Priteista iš V. L. nukentėjusiajai J. P. 400 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. kovo 9 d., apie 14 val., autobusų stotelėje, esančioje šalia prekybos centro Maxima, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, atvirai iš M. V. pagrobė svetimą, D. Š. priklausantį turtą bendros 546,36 Lt vertės, o būtent: 536,36 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Samsung S 5230 Black su 10 L vertės UAB TELE – 2 tinklo SIM kortele Pildyk.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 6 d., apie 16 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, iš nukentėjusiosios J. P. atvirai pagrobė svetimą, J. P. priklausantį turtą – 40 Lt vertės moterišką rankinę, kurioje buvo 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas Samsung E 210 su 20 Lt vertės abonentine SIM kortele, 2 Lt vertės užrašų knygelė, 400 Lt vertės korekciniai akiniai, 70 Lt vertės moteriška piniginė su pinigais sumoje 187 Lt, 30 Lt vertės AB SEB bankas mokėjimo kortelė „Visa Electron“, asmens tapatybės kortelė Nr. 10633546, išduotos J. P. vardu, 5 Lt ir 10 Lt vertės nuolaidų kortelės „Maxima Ačiū“ ir „Norfa“, viso pagrobė turto bendros 964 Lt vertės.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis V. L. prašo sušvelninti 2010-05-13 ir 2010-05-14 nuosprendžiais paskirtas bausmes bei jas subendrinti ir paskirti vieną galutinę bausmę. Nurodo, kad yra pilnai prisipažinęs kaltę bei atlyginęs materialinę žalą.
Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis bei jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir LR BK 302 str. 1 d.
Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su paskirta, jo manymu, per griežta bausme ir prašo ją švelninti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrinusi bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę
Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. L. skirdamas bausmes už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą, apylinkės teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. L. padarė tris tyčinius, baigtus, apysunkius nusikaltimus, iš kurių, kaip matyti iš nuosprendžio - dvejais pasikėsino į svetimą nuosavybę, siekdamas materialinės naudos, į nustatytas ir pripažintas V. L. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei savo noru pašalino žalą (D. Š. turto vagystė), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę: per ganėtinai trumpą laiką, t. y. penkerius metus, jo atžvilgiu priimti septyni apkaltinamieji nuosprendžiai (su skundžiamu nuosprendžiu), ir jais visais nuteistas už nusikaltimus nuosavybei (vagystes, plėšimus). Teismas įvertino, jog V. L. nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, niekur nedirba, nors yra jauno amžiaus ir darbingas, baustas administracine tvarka (T. 2, b. l. 89), charakterizuojamas patenkinamai. Pirmosios instancijos teismas V. L., kaip recidyvistui (BK 27 str. 1d.), t.y. asmeniui teistam už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padariusiam tyčinį nusikaltimą, pagrįstai paskyrė sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas laisvės atėmimo bausmes (BK 56 str. 1d. reglamentuoja, kad recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė). Išdėstytos aplinkybės rodo, kad apelianto antivisuomeninės nuostatos iki nusikalstamų poelgių padarymo jau buvo susiformavusios ir nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo tik nuoseklus nuteistojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Nuteistasis V. L. V. Š. turto vagystę įvykdė praėjus tik kiek daugiau nei septyniems mėnesiams, o J. P. turto vagystę - praėjus kiek daugiau nei devyniems mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo vietos, kur atliko ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad kitą dieną nei priimtas skundžiamas nuosprendis, jo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos bausmės rūšies už kiekvieną nusikalstamą veiką V. L. skirti nėra pagrindo.
Apylinkės teismo už inkriminuojamus nusikaltimus atitinkamai paskirtos dvejų metų dviejų mėnesių (už D. Š. turto vagystę), dvejų metų penkių mėnesių (už J. P. turto vagystę) ir dvejų metų (už J. P. asmens dokumento vagystę) laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už straipsnių sankcijose numatytų šių bausmių vidurkius, todėl nėra aiškiai per griežtos. Kaip minėta, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. kad V. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei savo noru pašalino žalą (D. Š. turto vagystė), teismas jau įvertino skirdamas bausmę. Todėl dar kartą šias aplinkybes vertinti pagal apeliacinio skundo prašymą nėra pagrindo. V. L. apeliaciniu skundu prašo švelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę atsižvelgiant ir į tai, jog jis yra atlyginęs nusikaltimu padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. P. nurodė, kad jai nuosprendžiu priteista atlyginti 400 Lt turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, ką pripažino ir pats nuteistasis, todėl akivaizdu, kad šis apeliacinio skundo argumentas, kuriuo V. L. grindžia savo prašymą švelninti bausmę, yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija nenustatė kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių V. L. turėtų būti švelninama bausmė, jų nenurodė ir apeliantas. Įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo polinkį nusikalsti bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. L. paskirtų laisvės atėmimo bausmių nėra pagrindo dar labiau švelninti.
Teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes LR BK 63 str. nuostatų nepažeidė ir bausmes, paskirtas už veikas, padarytas esant idealiai nusikaltimų sutapčiai (J. P. turto vagystė ir J. P. asmens dokumento vagystė) bendrino apėmimo būdu, o šią bausmę bendrindamas su bausme, paskirta už D. Š. turto vagystę taikė palankesnį apeliantui bausmių subendrinimo būdą, t. y. dalinį, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta.
Apeliaciniu skundu V. L. prašo švelninti jam bausmę, paskirtą ir pagal 2010-05-14 nuosprendį. Kolegija pažymi, kad nesvarsto šio apelianto prašymo, nes jis nėra susijęs su skundžiamu nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesvarsto apelianto prašymo subendrinti jam 20010-05-13 ir 2010-05-14 nuosprendžiais paskirtas bausmes. Tokio pobūdžio klausimas yra susijęs su nuosprendžio vykdymu ir jį sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs teismas.
Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.