Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S.N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo

S.N. nuteista pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėn., bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S.N. nuteista už tai, kad nužudė bejėgiškos būklės žmogų. 2004 m. liepos 10 d., apie 10-12 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame savo bute, įvykus konfliktui su jos vyru R.N., iš pykčio dėl patirto smurto, pasinaudodama bejėgiška nukentėjusiojo būkle, kai šis girtas miegojo ant lovos didžiajame kambaryje, ji iš sekcijos stalčiaus paėmė batų raištelį, apjuosė juo miegančio vyro kaklą ir smaugė, dėl ko nukentėjusysis mirė nuo uždusimo suspaudus kaklo organus, ir tokiu būdu tyčia nužudė R.N.

Teismo posėdyje nuteistoji S.N. prašo jos apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti jai paskirtą bausmę. Nuteistosios gynėjas prašo nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, S.N. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 130 str. ir paskirti jai švelnesnę bausmę. Prokuroras nuteistosios apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertino ištirtus įrodymus ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Be to, teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistosios nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai.

Kad nuteistoji S.N. teismo nustatytomis aplinkybėmis tyčia nužudė savo vyrą R.N., patvirtina pačios nuteistosios ir liudytojų parodymai, nuteistosios parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvados ir kiti nuosprendyje išdėstyti bylos duomenys. Įvykio vietos apžiūros metu N. bute buvo rastas ant lovos gulinčio R.N. lavonas su ryškia stranguliacine vaga kakle. Šalia lavono galvos rastas ir raudonos spalvos batų raištelis. Iš specialisto išvadų matosi, kad R.N. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklo organus smaugvirve. Ant batų raištelio buvo surasta R.N. DNR ir tai patvirtina, kad jis buvo pasmaugtas būtent tuo raišteliu. Pati S.N. parodė, kad bute susirado nurodytą batų raištelį, priėjo prie lovoje miegančio girto R.N., raišteliu apsuko jam kaklą, tą raištelį užspaudė ir laikė, kol R.N. nustojo priešintis. Taigi nukentėjusiojo mirties priežastis, jo nužudymo būdas, priežastinis ryšys tarp nuteistosios veiksmų ir kilusių pasekmių šioje byloje jokių abejonių nekelia. Nurodytų aplinkybių apeliaciniame skunde neginčija ir pati nuteistoji.

Neginčydama paties savo sutuoktinio nužudymo fakto, apeliantė nesutinka su jos veikos kvalifikavimu. Ji nurodo, kad teismas neįvertino bylos aplinkybių, turėjusių esminės reikšmės jos elgesiui, ir priežasčių dėl kurių ji nužudė savo vyrą. Apeliantė tvirtina, kad ji buvo fiziologinio afekto būklėje ir veikė būdama staiga labai susijaudinusi dėl neteisėtų paties nukentėjusiojo veiksmų. Jos nuomone, dėl šių aplinkybių jos veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 130 str. Kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra nepagrįsti, paneigti ištirtomis ir nustatytomis bylos aplinkybėmis, todėl jie atmetami. Pažymėtina, kad į daugelį apeliacinio skundo argumentų motyvuotai bei išsamiai jau yra atsakyta pačiame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Skunde nuteistoji savo buvusį vyrą R.N. apibūdina išimtinai neigiamai. Nurodo, kad po prieš keletą metų patirtos sunkios galvos traumos R.N. nuolat vartodavo vaistus kartu su alkoholiu, dėl to labai greitai apsvaigdavo, tada tapdavo agresyvus, ją nuolat įžeidinėdavo ir mušdavo. Tačiau iš byloje apklaustų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matosi, kad šie nuteistosios teiginiai tikrovę atitinka tik iš dalies. Liudytojai A.K. ir I.S. parodė, kad gerai pažinojo sutuoktinius N., kartu su jais dažnai švęsdavo šventes ir vartodavo alkoholinius gėrimus. Nors I.S. pripažino, kad po galvos traumos R.N. kartais nesitvardydavo, tačiau abu nurodyti liudytojai vienodai parodė, kad jokių konfliktų ar muštynių tarp N. jie nepastebėdavo. R.N. savo žmoną mylėjo ir vadindavo ją mažybiniu vardu. Jokių konfliktų tarp N. šie liudytojai nepastebėjo ir nužudymo išvakarėse, kai jie keturiese kartu gėrė vyną. Jie parodė, kad N. iš jų buto išėjo jau vėlai vakare, abu buvo išgėrę, nors girtesnis buvo R.N. Nukentėjusioji V.N. apie savo sūnaus ir jo žmonos nuteistosios santykius davė visiškai priešingus parodymus negu pati apeliantė. Ji parodė, kad jos sūnus R.N. savo žmoną labai mylėjo ir atleisdavo jai netgi neištikimybę. Sūnus žmonos niekada nemušė ir dėl to jai nesiskundė pati S.N. Tuo tarpu S.N. yra sumušusi netgi ją pačią. Nukentėjusiosios nuomone, į nuolatinius girtavimus jos sūnų įtraukė būtent jo žmona S.N. N. dukra liudytoja E.N. kurio nors vieno iš savo tėvų elgesio ypatingai neišskyrė. Ji parodė, kad jos tėvai jau seniai nesutardavo, konfliktai tarp jų kildavo spontaniškai, paskutiniu metu jie pykdavosi ir dėl sunkios finansinės padėties, nes abu nedirbo. Jei tėvai būdavo nelabai girti, tada tik bardavosi, o jei būdavo girtesni, tai kartais tarp jų kildavo ir muštynės. Nors liudytoja patvirtino, kad jos tėvas kartais elgdavosi agresyviai, tačiau ji parodė, kad paskutiniu metu R.N. kaip tik buvo labai ramus. Tai truko apie mėnesį laiko iki jo nužudymo ir tėvo ramumas tuo laikotarpiu jai net buvo pasirodęs keistas ir įtartinas, ji net buvo pradėjusi nerimauti dėl tėvo sveikatos. Liudytoja E.N. paneigė ir nuteistosios apeliacinio skundo argumentą dėl R.N. tariamai vartoto smurto prieš savo dukrą. Nurodytų asmenų parodymai paneigia nuteistosios teiginius apie tai, kad dėl nesutarimų šeimoje visada būdavo kaltas tik jos sutuoktinis ir kad ji prieš jį nuolat jausdavosi visiškai bejėgė. Aptarti, ypač E.N., parodymai leidžia daryti išvadą, kad pati nuteistoji irgi piktnaudžiavo alkoholiu, o konfliktuose su savo vyru irgi dalyvaudavo aktyviai. Iš dalies tai patvirtina net ir pačios nuteistosios parodymai. Ji pripažino, kad nužudymo dienos ryte žodinis jos konfliktas su R.N. kilo dėl to, jog ji atsisakė valgyti savo vyro jai pagamintus pusryčius. Nepaisant išdėstytų aplinkybių, bylą išnagrinėjęs teismas patikėjo nuteistosios parodymais apie jos santykius su savo vyru, tų parodymų neatmetė ir pripažino, kad nužudytasis R.N. anksčiau naudojo prieš savo žmoną neteisėtus veiksmus. Vis dėlto teismas motyvuotai atmetė galimybę dėl nurodytos priežasties kitaip kvalifikuoti nuteistosios nusikalstamą veiką.

Tas pats pasakytina ir dėl apeliantės argumentų apie R.N. prieš ją vartotą smurtą bei jai padarytus kūno sužalojimus 2004 m. liepos 10 d. naktį. Nuteistoji parodė, kad apie 23 val. vakaro jai su vyru grįžus į namus iš svečių, tarp jos ir R.N. kilo konfliktas. R.N. išgėrė vaistų, tapo agresyvus ir sumušė ją mediniu pagaliu, be to, dar ir reikalavo su juo lytiškai santykiauti, o ji su tuo nesutiko. Liudytoja E.N. nuteistosios parodymus iš dalies patvirtino. Ji parodė, kad tėvo reikalavimų su jos motina lytiškai santykiauti negirdėjo. Tačiau matė, kaip tėvas mušė motiną pagaliu. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai atmetė nuteistosios ir jos gynėjo prašymą į posėdį iškviesti teismo medicinos ekspertą ir jį apklausti apie S.N. padarytus kūno sužalojimus. Tokio būtinumo tikrai nebuvo, nes teisiamajame posėdyje jau buvo ištirtos teismo medicinos specialisto išvados, kuriose į visus su nuteistosios sužalojimu susijusius klausimus aiškiai ir konkrečiai atsakyta. Tose specialisto išvadose nurodoma, kad įvairiose S.N. kūno vietose buvo nustatytos kraujosruvos bei odos nubrozdinimai, šie sužalojimai galėjo atsirasti kovos-grumtynių metu ir jie galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 18-a atskirų trauminių poveikių. Sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje, kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina, kad paties R.N. lavone irgi buvo rasta nežymių sveikatos sužalojimų, galėjusių atsirasti grumtynių metu, užpuolikui spaudžiant pirštais ir draskant nagais. Tačiau iš nuosprendžio matosi, kad teismas ir šioje dalyje patikėjo būtent pačios nuteistosios parodymais, nesuabejojo specialisto išvadomis apie S.N. padarytus sužalojimus, todėl netinkamą ir agresyvų nukentėjusiojo elgesį S.N. atžvilgiu netgi pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Prašydama savo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 130 str., apeliantė savo skunde nurodo, kad R.N. nužudė būdama fiziologinio afekto būsenoje dėl prieš ją vartoto fizinio ir psichologinio smurto. Jos nuomone, teismas neįvertino to smurto reikšmės jos psichinei būklei, be pagrindo atsisakė iškviesti į posėdį specialistą psichologą, taip pat paskirti teismo psichologinę ekspertizę. Apeliantė nurodo, kad teismas negalėjo apsiriboti vien tik teismo psichiatro specialisto išvadomis, nes šis specialistas atsakė tik į klausimus dėl jos pakaltinamumo ir pats pripažino, kad apie fiziologinį afektą jis spręsti nėra kompetentingas. Kolegijos nuomone, šiais klausimais dėstomi apeliacinio skundo argumentai irgi yra nepagrįsti. Iš bylos matosi, kad ir teismo psichologinę ekspertizę S.N. skirti nebuvo pagrindo, o galimybę, kad nuteistoji nusikaltimo metu galėjo būti fiziologinio afekto būklėje, teismas pagrįstai atmetė. Nuosprendyje išdėstyti išsamūs motyvai, leidę padaryti būtent tokią išvadą.

BK 130 str. numato atsakomybę už nužudymą, padarytą staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo asmens poelgio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str. (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Taip pat išaiškinta, kad fiziologinio afekto būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Iš nuosprendžio matosi, kad šioje dalyje teismas pagrįstai atmetė prašymus paskirti teismo psichologinę ekspertizę, o taip pat atmetė pačią nuteistosios versiją apie jos veikimą staiga labai susijaudinus įvertinus būtent faktines bylos aplinkybes: neteisėtų paties nukentėjusiojo veiksmų ir nuteistosios nusikalstamos veikos didelį laiko skirtumą, nuteistosios elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat įvertinus konkrečias R.N. nužudymo aplinkybes. Buvo atsižvelgta ir į specialisto psichiatro paaiškinimus.

Teismo posėdyje dalyvavę specialistas psichiatras paaiškino, kad abejoti S.N. pakaltinamumu nėra pagrindo, jos elgesyje nėra ir laikino psichikos sutrikimo požymių tiek nusikaltimo padarymo, tiek ir šiuo metu. Nors specialistas pripažino, kad duoti išvadą dėl fiziologinio afekto būklės yra labiau eksperto psichologo, o ne psichiatro kompetencija, tačiau ir savo paaiškinimuose S.N. būseną šis specialistas apibūdino pakankamai išsamiai. Psichiatras paneigė teisme nuteistosios duotus parodymus apie jos tariamai patirtą ,,proto aptemimą“ pažymėjęs, kad po konflikto su R.N. iki jo nužudymo praėjo ilgas laiko tarpas, po to konflikto S.N. elgėsi įprastai ir adekvačiai, po nusikaltimo padarymo davė išsamius parodymus, nurodė net smulkias įvykio detales. Nors to teismas nuosprendyje ir nenustatė, specialistas neatmetė galimybės, kad S.N. elgesiui reikšmės galėjo turėti apsvaigimas nuo alkoholio, jo nuomone, nuteistajai nustatytas girtumas negalėjo atsirasti tik nuo jau po nužudymo išgerto vyno. Specialisto psichiatro išvadas visiškai patvirtina kiti teisme ištirti įrodymai. Teisme S.N. iš pradžių duoti parodymus iš viso atsisakė, o vėliau tai padaryti sutikusi, jau parodė, kad prieš R.N. nužudymą jai ,,aptemo protas, tapo juoda akyse“, ji nežino, kas po to įvyko ir prisimena tik tai, kaip savo vyrą jau bandė gaivinti. Nuteistoji taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė būdama šoke. Pakeistus nuteistosios parodymus teismas pagrįstai atmetė ir juos įvertino tik nuteistosios mėginimu sušvelninti savo padėtį, o nuosprendį pagrindė perskaitytais S.N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad ir pati S.N. patvirtino tų perskaitytų parodymų teisingumą ir netgi pati pareiškė prašymą remtis jos parodymais, duotais antrosios apklausos metu. Tos apklausos metu S.N. parodė, kad grįžus iš svečių, jos vyras ją sumušė 2004 m. liepos 10 d. naktį, apie vidurnaktį. Po to jie nuėjo miegoti ir pabudo apie 6 val. 30 min. Vyras jau buvo paruošęs pusryčius ir pakvietė ją eiti valgyti. Jai atsisakius, dėl to tarp jų įvyko abipusis žodinis konfliktas, ji paliko vyrą namuose, o pati išėjo pas pažįstamą A.K. Nunešė jai sodo įrankius, pabuvo su ja ir grįžo namo. Ką tuo metu veikė jos vyras, nepastebėjo, nes nuėjo į kitą kambarį pas dukrą ir pakvietė eiti kartu pavedžioti šunį. Su dukra išėjo į lauką, vedžiojo šunį, abi vėl nuėjo pas A.K., ten visos gėrė kavą ir šnekėjosi. Po to su dukra vėl grįžo namo. Jos vyras girtas gulėjo ant lovos. Jis pasakė, kad ją užmuš, o ji pati atsakė, kad tai ji užmuš jį. R.N. gulint ant lovos, po kiek laiko ji sekcijoje susirado batų raištelį, priėjusi prie lovos, tuo raišteliu apsuko savo vyrui aplink kaklą ir raištelį užspaudė. Laikė tą raištelį užspaudusi, kol R.N. nustojo priešintis. Vėliau atėjusiai dukrai, o dar vėliau A.K. pasakė, kad R.N. pasikorė. Dukra pasakė, kad R.N. jau negyvas, o greitąją medicininę pagalbą ji iškvietė praėjus tik maždaug 2 valandoms laiko.

Nurodytus nuteistosios parodymus patvirtinta jos parodymų patikrinimo vietoje protokolas, liudytojų parodymai, specialistų išvados, o ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S.N. savo vyrą nužudė būtent nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis. Tie nuteistosios parodymai, kuriuose ji nurodo net smulkias įvykių aplinkybes, paneigia ir jos aiškinimus teismui, kad paties nužudymo momento ji neprisimena. Be to, tie ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai paneigia ir apeliacinio skundo argumentus dėl apeliantės psichinės būsenos nužudymo metu. Ypatingą savo psichinę būklę ir savo parodymuose, ir apeliaciniame skunde nuteistoji sieja tik su ankstesniu netinkamu R.N. elgesiu paskutiniųjų keleto metų laikotarpiu, o taip pat su jo pavartotu smurtu 2004 m. liepos 10 d. naktį. Nuteistoji pati pripažįsta, kad kitą rytą keli žodiniai konfliktai su R.N., kai ji atsisakė valgyti savo vyro paruoštus pusryčius, ir kai jie žodžiu vienas kitą pagrasino nužudyti, S.N. elgesiui ir jos psichinei būklei įtakos neturėjo. Tai reiškia, kad po R.N. pavartoto fizinio smurto iki jo nužudymo praėjo ilgas, maždaug 10 val., laiko tarpas. Nuteistoji be to pati parodė, kad kitą rytą kelis kartus vaikščiojo pas savo pažįstamą, kartu su dukra vedžiojo šunį, t.y. elgėsi įprastai ir nebūdama jokioje ypatingoje stresinėje būklėje. Antrą kartą sugrįžusi į namus, jau vyrui miegant ant lovos, ji pasmaugė jį batų raišteliu, nors tam nebuvo jokios naujos priežasties ir nebuvo kilę jokių naujų konfliktų. Kad nuteistoji tuo metu nebuvo nei staiga, nei iš viso labai susijaudinusi, patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja A.K. parodė, kad 2004 m. liepos 10 d. S.N. pas ją pirmą kartą atėjo apie 7 val. 30 min., tada atnešė sodo įrankius. Po to kartu su dukra dar kartą atėjo apie 9-10 val., tada visos gėrė kavą ir šnekučiavosi. Tuo metu nieko ypatingo S.N. elgesyje ji nepastebėjo. Trečią kartą S.N. atėjo apie 11 val. – 11 val. 30 min. Tik šį kartą ji buvo akivaizdžiai susijaudinusi ir pasakė, kad jos vyras R.N. pasikorė. Ji tada davė S.N. išgerti vyno ir kartu nuėjo pas ją į namus. Ant negyvo R.N. kaklo pamatė virvės žymę, bet apie tai paklausta S.N. atsakinėjo apie tai nieko nežinanti. Nuteistosios dukra E.N. parodė, kad tą rytą kartu su motina lauke vedžiojo šunį, po to abi nuėjo pas A.K., ten gėrė kavą ir tai truko apie pusantros valandos. Grįžus namo, ji paprašė motinos pagaminti pusryčius ir nuėjo į savo kambarį, ten būdama negirdėjo jokio triukšmo. E.N. aiškiai parodė, kad visą tą rytą motina elgėsi normaliai, nebuvo susijaudinusi, iš viso nesiskundė dėl tėvo elgesio. Tik kai vėliau nuėjo į virtuvę, pamatė motiną susijaudinusią ir ši tada pasakė, kad tėvas negyvas. Nuėjusi į kambarį, pamatė, kad tėvas tikrai miręs. Motina jai sakė, kad rado R.N. pasismaugusį. Taigi abi nurodytos liudytojos patvirtino, kad iki R.N. nužudymo S.N. elgėsi įprastai, normaliai ir labai susijaudinusi nebuvo. Apie tai galima spręsti ir iš to, kad pasmaugusi savo vyrą, apie tai nuteistoji nei savo dukrai ir kaimynei, nei vėliau atvykusiai GMP darbuotojai nepasakė, o bandė jiems aiškinti savo pačios sukurtą versiją, kad R.N. pasikorė ar pasismaugė pats.

Apeliaciniame skunde nuteistoji nesutinka su teismo išvadomis, kad smurtą pavartojęs R.N. nepasielgė su ja kaip nors labai netikėtai ir kad jos ypatingai negalėjo paveikti naktį padaryti kūno sužalojimai, įvertinti tik nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau būtent tokias išvadas šioje byloje patvirtina jau aptarti ištirti įrodymai. Kita vertus, iš nuosprendžio matosi, kad išvadą apie S.N. nebuvimą fiziologinio afekto būklėje teismas padarė visai ne dėl išvardintų priežasčių, o pirmiausia todėl, kad po smurto prieš nuteistąją pavartojimo iki R.N. nužudymo praėjo ilgas laiko tarpas. Šiuo atveju teismas tinkamai vadovavosi jau nurodyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 išaiškinimais. Tuo tarpu apeliaciniame skunde šie išaiškinimai interpretuojami neteisingai. Skunde remiamasi išaiškinimu, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str. nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas staiga labai susijaudino dėl neteisėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių. Šio išaiškinimo esmė ta, kad fiziologinio afekto būsena gali būti nustatoma ir tais atvejais, kai nukentėjusiojo neteisėti veiksmai būna nevienkartiniai ir jie kaltininkui nėra nelaukti bei netikėti. Tačiau ir šiais atvejais veikimas staiga labai susijaudinus gali būti nustatomas tik tais atvejais, kai jis pasireiškia būtent staigiu atsaku į paskutinį neteisėtą nukentėjusiojo veiksmą. Tame pačiame AT senato nutarime išaiškinta, kad nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena daugeliu atveju jam jau buvo praėjusi. Kaip tik tokios aplinkybės buvo nustatytos šioje byloje. Kaip jau minėta, R.N. buvo nužudytas praėjus apie 10 val., t.y. ilgam laiko tarpui po smurto prieš S.N. pavartojimo. Kad didelio susijaudinimo būsena nuteistajai jau buvo praėjusi, patvirtina ir jau aptarti liudytojų, o iš dalies ir pačios S.N. parodymai apie jos elgesį tą rytą. Be to, grįžusi namo ir pamačiusi vyrą girtą miegantį, nuteistoji specialiai ieškojo nužudymo įrankio, susirado spintoje batų raištelį ir juo savo vyrą pasmaugė. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina teismo išvadą, kad nužudymo metu S.N. veikė tikrai nebūdama staiga labai susijaudinusi. Nuteistosios nepasitenkinimas šeimyniniu gyvenimu su R.N., naktį jo pavartotas fizinis smurtas ir dar ankstesni apeliantės nurodomi neteisėti veiksmai šiuo atveju buvo tik nužudymo motyvu. Nuosprendyje padaryta teisinga išvada, kad S.N. savo vyrą nužudė iš pykčio. Dėl nurodytų aplinkybių perkvalifikuoti nuteistosios veiką į BK 130 str. pagrindo nėra.

Užvyniojusi miegančiam R.N. ant kaklo batų raištelį, jį užspaudusi ir laikydama rankomis, kol nukentėjusysis nustojo rodyti gyvybės požymius, S.N. suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir norėjo ją atimti. Tokių pasekmių nuteistoji siekė. Tai pavirtina, kad ji savo vyrą nužudė veikdama tiesiogine apibrėžta tyčia. Teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistoji nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Nuteistoji pati parodė, kad po anksčiau patirtos sunkios galvos traumos ir atliktos operacijos jos vyro sveikata buvo pablogėjusi. R.N. vaistus vartojo kartu su alkoholiu ir todėl labai greitai pasigerdavo. Taigi šios aplinkybės nuteistajai buvo gerai žinomos. R.N. lavono kraujyje buvo rasta 2,40, o šlapime – 2,67 % etilo alkoholio. S.N. matė savo vyrą gulintį girtą ir miegantį, suprato, kad dėl alkoholio ir vaistų vartojimo jos vyras stipriai apsvaigęs, yra bejėgiškos būklės, todėl negalės gintis ir aktyviai pasipriešinti. Nors S.N. yra parodžiusi, kad smaugiamas R.N. bandė priešintis, tačiau tai paneigia kitos nustatytos aplinkybės, be to, bet kuriuo atveju to pasipriešinimo negalima vertinti aktyviu. Nuteistoji parodė, kad jos vyras bandė tik rankomis nusiimti nuo kaklo raištelį, tačiau pripažino, kad tokį priešinimąsi ji lengvai palaužė laikydama įtemptus raištelio galus. Kad R.N. aktyviai nepasipriešino, patvirtina liudytojos E.N. parodymai, kad būdama gretimame kambaryje, ji negirdėjo jokio triukšmo. Kad tarp S.N. ir R.N. nevyko jokios grumtynės, patvirtina tvarkinga nusikaltimo vietos aplinka bei taisyklinga lovoje rasto lavono padėtis. Visa tai patvirtina, kad nuteistoji suvokė nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ta būkle pasinaudojo atimdama R.N. gyvybę jį pasmaugdama. Todėl nuteistosios nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 2 p.

Apeliantės argumentai dėl jai paskirtos neteisingos ir per griežtos bausmės taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Skirdamas bausmę, teismas BK 54 str. ir kitų bausmės skyrimą reguliuojančių BK normų reikalavimų irgi nepažeidė. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad teismas neįvertino netinkamo R.N. elgesio ir nuteistosios dėl to patirtų stresų. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas į tai atsižvelgė, o paties nužudytojo netinkamą ir agresyvų elgesį nuteistosios atžvilgiu netgi pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jokių kitų lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistosios prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi aplinkybės teismas pagrįstai nenustatė, nes nors S.N. formaliai ir prisipažino kalta, tačiau tai padarė tik verčiama nenuginčijamų jos kaltės įrodymų. Tuo tarpu po padaryto nusikaltimo ji nuo kitų asmenų slėpė savo vyro nužudymo faktą, parodymus, ypač teisme, keitė tik sau naudinga linkme. Nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas atsižvelgė ir į kaltininkės asmenybę, jos teigiamą charakteristiką. Tačiau tuo pat metu buvo atsižvelgta į jos padaryto nusikaltimo sunkumą bei jo pavojingumo laipsnį, į tai, kad nuteistoji atėmė gyvybę kitam žmogui veikdama tiesiogine tyčia. Įvertinus visas šias aplinkybes, S.N. paskirta įstatymo sankcijos žemutinei ribai artimesnė bausmė, kolegijos nuomone, negali būti laikoma per griežta ir ją dar labiau švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios S.N. apeliacinį skundą atmesti.